Plaukikų šeimoje užaugęs Simonas geriausius rezultatus pradėjo demonstruoti vėlyvoje paauglystėje. Tuomet ir pateko į Lietuvos jaunimo rinktinę, vėliau ir į suaugusiųjų. Baigęs studijas Šiaurės Karolinos universitete (JAV), S.Bilis šiuo metu kartu su treneriu iš Didžiosios Britanijos Jamesu Gibsonu treniruojasi Turkijoje, „Glory Sports“ arenoje. Pagrindiniai startai ir svarbiausi startai – „International Swimming League“ varžybos ir, žinoma, kitąmet Tokijuje vyksiančioms olimpinės žaidynės.
Daugkartinio jaunimo Lietuvos rekordininko šalies sporto pasauliui nereikėjo
Metais vyresnis Simono brolis, Justinas Bilis, taip pat buvo plaukikas, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ir tuo metu pagalbos iš federacijos stokos, daugkartinis Lietuvos jaunimo rekordininkas nuo 2015-ųjų profesionaliai nebesportuoja. Kaip akcentavo brolių Bilių tėtis Džeraldas, Justinui, grįžus iš pasaulinės universiados, nemokamai plaukti ir treniruotis Vilniuje, kur šis mokėsi, sąlygos nebuvo sudarytos. „Tai sunkiai suvokiama tuometinės plaukimo federacijos valdžios logika. Lietuvos sportas tarsi atsikratė vieno perspektyvaus plaukiko“, – sudėtingą Justino situaciją įvertino Dž.Bilis.
Taigi plaukikų šeimoje liko vienas profesionalus plaukikas, tuo tarpu Justinas pasinėrė į mokslus bei darbus. Pasiteiravus jo paties, kodėl itin perspektyvus plaukikas nusprendė baigti karjerą, Justinas sakė: „Šiuo metu sąlygos plaukimams yra geros, jei jų rezultatai aukšti. Kai aš sportavau, galimybių buvo gerokai mažiau, iš plaukimo nelabai buvo įmanoma išgyventi, todėl ir nustojau sportuoti. Iš federacijos tikrai pritrūko bent minimalaus finansinio palaikymo, taip pat ir psichologinės paramos. Tačiau pats plaukimas, jo suteiktos galimybės bei patirtis man yra ir visada bus laimėjimas.“
Justinas taip pat atskleidė, jog nors jie su broliu ir panašūs išvaizda, taip pat ir daug kuo skiriasi: „Mes su broliu panašūs išvaizda, kūno sudėjimu, bet skiriamės charakteriais. Simas laisvesnis, labiau atsipalaidavęs. Aš viską per daug pergalvoju ir tai man kišdavo koją prieš startą, kai per daug jaudindavausi.“
Nors pandemija sujaukė planus, olimpinis normatyvas – pasiektas
Nors Justinas dėl susiklosčiusių aplinkybių ir paliko profesionalų sportą, jo brolis Simonas Bilis ir toliau siekia aukštumų bei savo užsibrėžtų tikslų. Dabar didžiąją laiko dalį praleidžiantis Turkijoje ir ten ruošdamais svarbiausiems šių bei ateinančių metų startams, Simonas gyrė puikias „Glory Sports“ arenos sąlygas.
„Mano komanda puiki, visa treniruočių bazė – taip pat. Mano treneris labai gerai sutaria su arenos savininkais, gauname labai geras sąlygas, todėl čia ir sportuojame. Baseinai ilgi, treniruoklių salės labai geros, maistas puikus. Dėl koronaviruso situacijos jie taip pat itin rūpinasi higiena, kambariai kasdien valomi, kitos patalpos dezinfekuojamos kelissyk per dieną. Žodžiu, viskas labai gerai“, – puikią Turkijos sporto infrastruktūrą gyrė S.Bilis.
Vieną olimpinį normatyvą, pelnytą 4 po 100 m estafetėje kompleksiniu būdu, savo kišenėje jau turintis plaukikas, per ateinančius metus iki Tokijo olimpinių žaidynių sieks dar vieno. „Nors indvidualioje rungtyje normatyvo dar neturiu, tačiau olimpinį normatyvą esame įvykdę su Lietuvos komanda. Jį pasiekėme pasaulio čempionate, estafetėje, kartu su Danu Rapšiu, Andriumi Šidlausku ir Deividu Margelevičiumi. O dėl indvidualaus olimpinio normatyvo, tai kartu su treneriu buvome suplanavę jį įvykdyti Europos pirmenybėse, plaukiant 50 metrų laisvuoju stiliumi, tačiau dėl koronaviruso šis čempionatas buvo atšauktas. Bet labai tikiuosi, jog per kitus metus bus galimybė jį pasiekti“, – pasakojo plaukikas.
Taigi S.Biliui, kaip ir daugeliui kitų sportininkų, visus planus sujaukė pasaulį užklupusi pandemija. Dėl jos plaukikas ne tik neturėjo galimybės įvykdyti asmeninio olimpinio normatyvo, bet ir nesudalyvavo pasaulio čempionate. „Šiemet turėjo būti ir olimpiada, ir pasaulio čempionatas, tačiau virusas viską sujaukė. Labai laukiau visų startų, motyvacija buvo labai didelė, turėjau labai daug nusiteikimo plaukti. Kai viskas staiga atšaukiama, labai krinta ir motyvacija, kadangi tiesiog einame į treniruotes, plaukiame, o kartais net nežinome, dėl ko. Tai visiems sportininkams yra tikrai sudėtinga“, – koronaviruso pasekmes vardino Simonas.
Aukšti rezultatai dažnai pasiekiami aukojant asmeninį gyvenimą
S.Bilis plaukia jau beveik du dešimtmečius, nuo paauglystės tai daro itin intensyviai, o bet kurio profesionalaus sportininko gyvenimas yra neatsiejamas nuo griežtos rutinos, treniruočių stovyklų ir nuolatinių kelionių. Natūralu, jog dažnai dėl to tenka atsisakyti nemažai kitiems žmonėms įprastų dalykų. Simonas teigia, jog sunkiausi jam – emociniai aspektai.
„Nuo aštuoniolikos metų, taigi pastaruosius aštuonerius metus, aš daugiausiai sportavau užsienyje. Iš pradžių JAV, dabar dažniausiai Turkijoje. Tas keliavimas, buvimas visą laiką ne vienoje vietoje, tai yra sunkiausia, nes nėra jokio pastovumo, o man jo labai norėtųsi. Žinau, kad gal kažkam tai juokingai skamba, kai mano amžiaus žmogus nori tokių dalykų, bet taip jau yra. Namuose turiu daugybę hobių, bet tikrai retai būnu namie, tai nelabai galiu juos vystyti. Taip pat labai sunku išlaikyti kažkokius santykius, kai beveik visąlaik būnu iškeliavęs. Tai man turbūt ir yra sunkiausia, visi šie emociniai aspektai“, – profesionalių sportininkų gyvenimo ypatumus įvardino Simonas.
Tačiau tokią kainą S.Bilis sutinka mokėti, kadangi jo pastangos jau ne vienerius metus atneša labai apčiuopiamus rezultatus. Be to, kad yra 2016-ųjų pasaulio čempionas 25 metrų baseine, Simonas taip pat plaukė tais pačiais metais Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finale, o tai – itin aukštas pasiekimas. „Rio olimpiadoje plaukiau 50 metrų krauliu finale, o dalyvauti olimpiados finale, manau, yra labai aukštas pasiekimas, nors ir neužėmiau prizinių vietų. Iš tikrųjų Rio olimpiadoje pats save nustebinau, ką galiu padaryti“, – prisiminė S.Bilis.
Simono tėtis, Džeraldis Bilis, teigė, jog geri sūnaus rezultatai – tikrai ne iš dangaus nukritusi sėkmė.
„Simas labai užsispyręs gerąja prasme, siekia savo tikslų ir kryptingai dirba. Jam padeda ir jo asmeninės savybės. Nors iš pažiūros jis paprastas, niekuo iš kitų per daug neišsiskiriantis vaikis, tačiau jis labai komunikabilus, puikiai su visais sutardavo ne tik būdamas JAV, bet ir dabar savo komandoje. Taip pat per daug nesureikšmina savo pasiekimų ir neužriečia nosies“, – sūnų gyrė Dž.Bilis.
Pagerėjusi situacija plaukimo federacijoje
Kaip pasakoja abu broliai Biliai, anksčiau iš plaukiko karjeros išgyventi Lietuvoje buvo praktiškai neįmanoma. „Seniau trūkdavo pinigų, tikriausiai prie to pačio prisidėdavo ir nesupratimas, jog tų pinigų sportininkams labai reikia, kad be finansavimo sportuoti ir siekti rezultatų yra labai sudėtinga. Aš išvažiavau į JAV ir vien tiktai dėl plaukimo pabaigiau mokslus, dėl savo plaukimo pasiekimų galėjau gauti stipendiją, galėjau toliau plaukti, plaukimas buvo suderintas su mokslais ir tai padėjo man išgyventi tą laikotarpį. Manau, kad dauguma sportininkų meta sportuoti vien tik dėl to, kad yra labai sunku pragyventi be jokios pagalbos“, – buvusią plaukimo situaciją įvardino S.Bilis.
Paklausus, ar būtent dėl to jo brolis Justinas profesionaliai nebesportuoja, Simonas teigė, jog tai vien pagrindinių priežasčių: „Į šitą klausimą jis turbūt geriausiai atsakytų pats, tačiau, žiūrint mano akimis, buvo sunku išgyventi tuo laikotarpiu, plaukimo federacija nelabai jį palaikė. O jis buvo tokio amžiaus, kai turėjo studijuoti, taip pat ir pradėti dirbti, o dar papildomai skirti laiko sportui yra tikrai sudėtinga. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kad tiesiog nelabai galėjo, nelabai buvo pasirinkimo tuo metu.“
Tačiau, kaip sako Simonas, situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi. Esą viskas pasikeitė į gerą, kai plaukimo federacijai pradėjo vadovauti naujas, plaukimui itin atsidavęs žmogus Emilis Vaitkaitis. „Situacija šiuo metu tikrai yra pasikeitusi. Federacijos prezidentas nuolat mūsų teiraujasi, kaip sekasi, ar kažko trūksta, be to mus labai palaiko ne tik kaip plaukikus, bet tiesiog kaip žmones. Jis mus labai prižiūri ir bando sudaryti visas sąlygas, kad galėtume toliau sportuoti. Manau, jog tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo rinktinių nariai dabar jaučiasi tikrai vertinami“, – džiaugėsi plaukikas. Jis taip pat pridūrė, jog padeda ir kitos institucijos: „Šiuo metu man asmeniškai nėra, jog kažko trūktų, visi supratingi. Tiek valdžios institucijos, tiek federacija, tiek olimpinis komitetas padeda, jeigu tik reikia. Tikrai jaučiu, jog visi labai stengiasi padėti ir bando mums sudaryti kuo geresnes sąlygas sportuoti, siekti savo tikslų ir garsinti Lietuvą.“
Išgyventi iš plaukimo profesijos šiuo metu sportininkams labai padeda ir atsiradusi „International Swimming League“ (ISL), kurioje atletai turi galimybę užsidirbti papildomą uždarbį.
„ISL, kaip mums buvo pasakyta, sukurtas padėti sportininkams, visų lygių plaukikams, nebūtinai čempionams, jog jie galėtų užsidirbti pinigų. Šis čempionatas mums, plaukikams, labai padeda, nes gali užsidirbti papildomų lėšų, gali jas pasidėti į sąskaitą ar tiesiog nusipirkti tai, ko trokšti. Žinoma, kuo esi stipresnis ir geresnis, tuo lengviau, bet šiuo metu iš plaukimo profesijos tikrai įmanoma išgyventi“, – sakė S.Bilis.
