Jis nebeužsuka į šaudyklą, fechtavimosi salę ar žirgyną. „Šių dalykų nebedarau. Perėjau į masinį sportą – bėgimą ir plaukimą“, – šyptelėjo garsusis penkiakovininkas.
Dviejų olimpiadų prizininkas neslepia – be sporto jis dar negali: „Kūnas pripratęs prie fizinio krūvio. Ir jei nepajudu, apima silpnumas. Paplaukiojęs baseine jaučiuosi daug geriau.“
Buvęs sportininkas pasiryžęs nerti į labiau drumstą, nei baseine, vandenį – politiką. Vasario 27 dieną jis dalyvaus rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. 36 metų A.Zadneprovskio pavardė įrašyta Krikščionių partijos sąraše, nors jis ir nėra šios partijos narys.
Paklaustas, ar sportas ir politika – artimi, penkiakovininkas rėžia: „Kartais iš sporto padaroma tokia politika, kad net sunku įsivaizduoti. Kalbu apie Donatos Rimšaitės išvykimą į Rusiją. Net sausio 13–oji su tuo buvo susieta. Nesąmonė.“
A.Zadneprovskis nenori griežtai vertinti išskirtines sąlygas Lietuvoje turėjusios, bet vis tiek gimtinę palikusios vienos talentingiausių mūsų šalies sportininkių.
„Penkiakovė – ne komercinis sportas, čia nėra klubų varžybų, kaip futbole arba krepšinyje. Tad milijonų nesusikrausi. Donata dar sportuos vieną ar du olimpinius ciklus. Ji per mėnesį gaudavo 6000 litų. Tai nėra tokie pinigai, kad susitaupytum visam gyvenimui per aštuonerius metus. O jei trauma, tai gali likti be nieko. Jai pasiūlė geresnes sąlygas. Negaliu už tai smerkti, nes tai Donatos sprendimas“, – kalbėjo buvęs pasaulio ir Europos čempionas.
Lietuvos penkiakovininkas ir pats galėjo pamėginti laimę svetur, nes sulaukė ne vieno pasiūlymo: „Siūlė. Po Atlantos olimpiados amerikiečiai pusiau rimtai užsiminė, nes tuo metu neturėjo stiprių penkiakovininkų. Ukrainiečiai kažką minėjo. Bet tada Lietuvos sporte situacija buvo daug geresnė. Manau, kad jei Donata būtų išvažiavusi į kurią nors kitą šalį, pavyzdžiui, Europos sąjungos, gal ne taip griežtai būtų vertinama.
Na, o aš esu labiau naminis. Man patinka būti su šeima, draugais. Kiekvienas sprendžia pagal save, pagal jausmus šaliai.“
Metų sandūroje Lietuva neteko ne tik D.Rimšaitės, bet ir mūsų šaliai atstovavusios rusės Julijos Kolegovos. Ji grįžo į gimtinę, nes svajoja patekti į olimpines žaidynes, o Lietuvoje to padaryti negalėjo, nes neturėjo lietuviško paso.
Tad vienintelė Lietuvoje likusi aukščiausio lygio penkiakovininkė yra A.Zadneprovskio žmona 26 metų Laura Asadauskaitė, pernai gegužę pagimdžiusi Adrianą ir pataruoju metu kaupianti jėgas artėjančiam sezonui.
„Lietuva dabar prarado galimybę artimiausiais metais iškovoti medalių pasaulio ir Europos čempionatuose, kur yra komandų įskaita ir estafetės. Bet auga rimta pamaina ir po poros metų vėl turėsime neblogą moterų rinktinę. Laura jos sulauks. O olimpinėse žaidynėse šiuolaikinė penkiakovė yra asmeninė sporto šaka, ten nėra komandinių rungčių“, – sakė buvęs penkiakovininkas.
A.Zadneprovskis negaili žmonai patarimų, kaip pagerinti vieną ar kitą rungtį. Bet į treniruočių procesą nesikiša – tam yra treneris. O kartais Laurai praverčia namuose esantis Andrejui nebereikalingas sportinis inventorius.
„Pavyzdžiui, galima panaudoti špagos geležtę“, – paaiškino politiko keliu mėginantis sukti atletas. Ar jis taps Vilniaus savivaldybės nariu, paaiškės po vasario 27–ąją vyksiančių rinkimų. Jei jam neatsiras vietos sostinės valdininkų būryje, A.Zadneprovskis rinksis kitą gyvenimo kelią: „Minčių yra daug. Tarp jų – ir trenerio darbas.“
