Tai tarsi nedidelis sporto pasaulis. Daugybė pažįstamų veidų, draugų. Man labai patinka tokie renginiai, kai viskas vienoje vietoje. O aš čia esu su Mykolo Romerio universitetu. Jame labai daug sportininkų, kviečiame čia studijuoti ir kitus“, – teigė šių metų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.
Rugsėjį Visagine surengęs bokso turnyrą, J.Šuklinas Sporto festivalyje stebėjo, kas dar galėtų sudominti visaginiečius. „Bokso turnyrą stebėjo daugiau nei 500 žiūrovų, viskas patiko ir jiems, ir dalyviams. Dabar su savo klubu planuoju rengti štangos spaudimo varžybas. Ir čia vaikščiodamas žiūriu, gal dar ką įdomaus pamatysiu“, – paaiškino sportininkas.
– Ar dabar jums – atostogos? – paklausėme J.Šuklino.
– Jau nebe. Penktadienį baigėsi. Mums jos labai trumpos, atsigauti turime tik mėnesį. Iki lapkričio šešis kartus per savaitę treniruosiuosi kartą per dieną – tris dienas irkluosiu, kitas tris – dirbsiu salėje. Nuo lapkričio jau vyks po dvi treniruotes per dieną, o gruodį keliausime į stovyklas.
Per atostogas visai neirklavau, tik palaikiau fizinę formą salėje. Tad dabar reikia po truputį paruošti organizmą krūviams.
– Oras dabar gana žvarbus. Nešalta irkluoti?
– Mes pripratę treniruotis ir žiemą, net prie minus 20 irkluodavome, kai veikė atominė elektrinė ir ežeras neužšaldavo. O dabar oras puikus, tikrai nesušalsime.
– Kokios svarbiausios varžybos laukia kitą sezoną?
– Atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Reikės per pasaulio čempionato finalą patekti į šešetuką.
– Lietuvoje jums atsirado konkurencija vienviečių kanojų rungtyje. Labai sėkmingai šį sezoną pasirodė Henrikas Žustautas, auga Vadimas Korobovas.
– Tai labai gerai. Nesu toks žmogus, kuris norėtų konkurentams sulaužyti rankas, kad jie negalėtų irkluoti. Pernai pakviečiau drauge pasitreniruoti V.Korobovą. Jam dabar tik 17-ka, tad dar metus galės dalyvauti jaunių varžybose. Nandzingo jaunimo olimpinėse žaidynėse jis iškovojo sidabrą. Labai perspektyvus sportininkus. Kartu dirbo ir H.Žustautas, taip pat – Tomas Gadeikis. Mes keturiese puikiai padirbėjome.
Aš jiems buvau ir treneris, ir treniruočių partneris. Jie taip pat man padeda tobulėti. O nugalės stipriausias. Aš darau viską, kad pasiekčiau geriausią rezultatą. Ir man džiugu, kad kiti Lietuvos kanojininkai kartu tobulėja. Esu ramus, nes matau, kad man auga pamaina, todėl ir ateityje bus olimpinių, pasaulio čempionato medalių.
– Kas dabar yra jūsų treneriai?
– Vyriausiasis treneris – Egidijus Gustas. O Visagine mane treniruoja buvęs kanojininkas Raimondas Labuckas.
Planus rašau sau pats, daug padeda ir Egidijus Balčiūnas. Jis jau baigė karjerą, yra mokslų daktaras, puikiai supranta pasirengimo subtilybes, pasitikiu juo. Kartu susėdame, surašome planą ir pagal jį dirbame.
Turiu puikią komandą. Tai ir treneriai, ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas. Apie geresnį negaliu net svajoti. Jurijus per treniruočių stovyklas, kuriose būname apie 20 dienų, du kartus per savaitę surengia seminarus, mes diskutuojame. Tad ne tik fiziškai stiprėjame.
– Tai gal ir pats galvojate apie trenerio karjerą?
– Man labai patinka šis darbas, bet aš turiu kiek kitokių planų. Baigęs irkluotojo karjerą tikrai nenorėsiu nutolti nuo sporto. Bet jei tapčiau treneriu, stengčiausi būti geriausias, tad reikėtų nuolat važinėti į stovyklas ir varžybas su savo auklėtiniais. Tad gyvenimas būtų toks pat, kaip dabar, o kelionės bus tikrai pabodusios. Aš noriu perduoti žinias, patirtį, bet kaip ekspertas, konsultantas. Galėčiau ateiti į treniruotes, patarti, pakoreguoti, o planus sportininkas įgyvendintų kartu su treneriais.
