Krante apsikabinusios ir pravirkusios sportininkės, laikytos didžiausiomis šalies irklavimo viltimis, kalbėjo apie pasitikėjimo stoką, aplinkos spaudimą ir pasiteisinimų neieškojo.
„Kaltų nėra. Kaltos mes pačios, mūsų komanda. Kažko nepadarėme“, – teigė 35-erių D.Karalienė, Rio de Žaneiro žaidynių prizininkė.
Šalia stovėjusi 22-ejų D.Rimkutė sunkiai tramdė ašaras. Jai tai buvo olimpinis debiutas.
Kas galėjo nutikti, kad favoritėmis laikytos sportininkės netikėtai liko paskutinės ir savo atrankos plaukime, ir paguodoje, atskleidė šalies irklavimo federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis.
„Labai sunku apie tai kalbėti. Jos buvo pagrindinė mūsų įgula, iš kurios tikėjomės medalių. Tikrai tikėjomės. Kas įvyko šiandien, aš ir pats dar nelabai suprantu. Kalbėsimės su treneriais, su sportininkėmis.
Prieš olimpines žaidynes viena iš sportininkių turėjo labai didelių sveikatos problemų. Gal ir dabar jų turi. Mes to neafišavome. Tikėjomės, kad viskas bus gerai. Bet yra, kaip yra. Sportas yra sportas“, – kalbėjo 38-erių M.Griškonis, pats irklavęs ketveriose žaidynėse, o Rio de Žaneire su Sauliumi Ritter, dabartiniu federacijos gen. sekretoriumi, iškovojęs sidabrą.
„Pusę distancijos, tiek vakar, tiek šiandien, jos buvo konkurencingos, bet likusią dalį jos tiesiog irkluodavo iki finišo. Jos – pasaulio ir Europos vicečempionės, tad netikėta, kad jų žaidynės baigėsi būtent taip. Netikėta ir mums, visai mūsų irklavimo bendruomenei“, – tęsė M.Griškonis.
Pačios irkluotojos užsiminė ir apie slėgusį medalių spaudimą. „Donata – labai patyrusi. Jos tai tikrai neišmušė iš vėžių. Galbūt kažkiek (daugiau) jos porininkę D.Rimkutę, kuri yra debiutantė. Bet, manau, kad tai nebuvo pagrindinė priežastis dėl ko joms šiandien nepavyko savęs realizuoti. Tai turbūt yra minėtos sveikatos problemos, – svarstė M.Griškonis.
– Antroje distancijos pusėje, prasidėjus antrajam kilometrui, kuo toliau, tuo labiau matėsi, kad joms ši olimpiada baigsis šiandien.“
Paprašytas įvertinti kitų irkluotojų šansus, M.Griškonis kalbėjo atsargiai: „Kol kas nenorėčiau kalbėti, kuri įgula geresnė, kuri turi didesnį potencialą kovoti dėl medalių ar finalo. Aš tikiuosi, kad mūsiškiai ir toliau taip pat keliaus į priekį. Mano svajonė, mūsų visos federacijos tikslas, būtų vieną ar dvi lietuvių valtis išvysti finale.“
„Aš pats, nedalyvaudamas, dabar jaudinuosi turbūt labiau, nei būdamas sportininku. Jaudinuosi dėl visų mūsų irkluotojų. Matau, kaip jie apšilinėja, nervuojasi, ruošiasi, kaupiasi. Man pačiam tai kainuoja daug nervų, kelia daug įtampos, bet gera būti šalia sporto, kuriam atidaviau visą savo gyvenimą“, – pokalbį užbaigė olimpinis vicečempionas.