Auksinis įrašas atsirado Lietuvos sportinės gimnastikos istorijoje, kai R.Tvorogalas akrobatiniu nusileidimu nutūpė ant mėlyno kilimo.
Pirmą kartą Europos pirmenybėse auksas atiteko Lietuvos atstovui.
Už du dešimtmečius darbo, pakilimus po traumų ir užsispyrimą laikytis Lietuvoje mažai populiarioje sporto šakoje R.Tvorogalas sulaukė atpildo sekmadienį, kai iškėlė kumštį, juvelyriškai tiksliai pabaigęs pasirodymą Mersino arenoje.
Ir pats nustebo, kad emocijų banga neužplūdo.
„Tikėjausi, kad bus kažkas daugiau. Super emocijų nesijautė. Likau patenkintas savo pasirodymu, bet kažko išskirtinio nepajutau, – 15min sakė kitą dieną po auksinio pasirodymo iš Turkijos į Vilnių sugrįžęs R.Tvorogalas. – Aš nelabai ir mėgstu rodyti emocijas publikai. Ramiai ir šįkart viskas praėjo.“
Jo triumfas atėjo varžybose ant skersinio – įspūdingiausioje, bet sportininkui turbūt baisiausioje rungtyje, kur akrobatiniai pratimai atliekami ant 278 cm aukštyje esančio skersinio.
„Viskas praėjo labai gerai. Viską atlikau beveik idealiai“, – liko patenkintas R.Tvorogalas, surinkęs 14,800 balo ir žemiau savęs ant prizinės pakylos nustūmęs kroatą Tiną Srbičių ir Izraelio gimnastą Aleksandrą Miakininą.
R.Tvorogalas iškovojo bronzą ir pratimuose ant lygiagrečių – rungtyje, kuri per karjerą jam tris kartus lėmė riešo lūžius.
„Kažkaip pernelyg negalvojau apie lygiagretes. Mintys vis sukosi apie skersinį. Ten buvau nusitaikęs į pirmąją vietą“, – pirmenybę skersinio rungčiai atidavė gimnastas.
Iki šiol brangiausiu trofėjumi per savo karjerą jis laikė pernai Europos žaidynėse Minske laimėtą auksą.
Vis dėlto naujas įvairių sporto varžybų darinys, vykęs tik 2015 m. Azerbaidžane ir 2019 m. Baltarusijoje, laikomas silpnesniu už Europos čempionatą.
„Tiesa, jausmas panašus. Vertinant pagal konkurenciją šis Europos čempionatas buvo sudėtingesnis. Bet pagal vidinį atpildo jausmą – tas pats, – aiškino R.Tvorogalas. – Be to, dėl koronaviruso ir Europos čempionatą ne visi sportininkai atvažiavo, buvo mažai žiūrovų, pati salė ne pernelyg didelė – nelabai ir jautėsi, jog tai Europos pirmenybės.“
Dėl pandemijos R.Tvorogalas turėjo laikytis taisyklių – visur vaikščioti su kauke, vis purkšti rankas dezinfekciniu skysčiu, bet išskirtinių sąlygų nebuvo.
„Tik komendanto valandos savaitgalį. Nerekomendavo eiti iš viešbučio, nors labai ir nedraudė. Mes ir patys neidavome, – sąlygas Turkijoje nupasakojo Lietuvos sportininkas. – Maitinimas dar kiek kitoks – nebuvo švediško stalo, viską pasiūlydavo padavėjai.“
Kukliose sąlygose pradėjo augti čempionai
R.Tvorogalas nebuvo vienintelis Lietuvos atstovas, į Vilnių sugrįžęs su medaliais ant kaklo.
Gytis Chasažirovas jaunimo varžybose iškovojo auksą laisvųjų pratimų varžybose ir sidabrą rungtyje ant arklio.
„Puikiai pasirodė“, – apie jauną kolegą sakė R.Tvorogalas.
Juodu treniruoja skirtingi treneriai, jų keliai pasirengimo metu nesikirto, tad ir R.Tvorogalas jaunąjį talentą pagyrė trumpai.
Jis ir pats neišgirdo komplimentų lietaus iš savo trenerio Jevgenijaus Izmodenovo, nors atrodė, kad šis džiaugiasi labiau nei pats Europos čempionas. „Treneris sakė, kad esu šaunuolis“, – prisiminė R.Tvorogalas.
Jis pats didžiavosi, kad Europos pirmenybėse pavyko pirmąsyk aplenkti 2017 m. pasaulio čempioną T.Srbičių, bet pridūrė, kad dėl pandemijos į Turkiją neatvyko varžovai iš Rusijos, Vokietijos, Anglijos.
R.Tvorogalas ir pats šiais metais buvo iškritęs iš sportinio gyvenimo ritmo, kai pavasarį užklupus pandemijai kelias savaites leido ne treniruotėse Vilniuje, o 20 km nuo jo esančioje Mickūnų gyvenvietėje dirbdamas ūkio darbus.
„Pandemija taip stipriai buvo išmušusi, kad atsigavau tik rudenį. Ir fiziškai, ir morališkai buvo labai sunku vėl praeiti tą patį sunkų darbą. Labai nenorėčiau, kad sales vėl uždarytų“, – sakė dažnai dukart per dieną treniruotes rengiantis gimnastas.
Anksčiau jam tarsi antrieji namai buvo sporto kompleksas Baltarusijoje, šalia Minsko, kur pamiškėje R.Tvorogalas turėjo geresnes sąlygas ruoštis varžyboms ir augti labiau konkurencingoje aplinkoje.
Bet šiemet dėl pandemijos treniruočių Baltarusijoje nebuvo, tad teko ruoštis Lietuvoje.
Sąlygos Vilniuje liko kuklios, kokios buvo nuo pat jo karjeros pradžios, kai penkiametį berniuką kūlversčiai salėje sužavėjo labiau nei kasdieninės pramogos vaikų darželyje.
Dėl remonto iš pagrindinės salės gimnastams teko perkelti treniruotes į kitą Naujamiesčio rajono salę Vytenio gatvėje, bet ten, atleto teigimu, sąlygos dar prastesnės nei buvo.“
Galbūt jo laimėjimai taps impulsu mylimoje sporto šakoje?
„Norisi tikėti, bet kol nepamatysiu, tol nepatikėsiu. Žodžių gražių jau seniai girdžiu, bet viskas ir lieka kalbomis. Kaip bus, taip ir bus gerai“, – numojo ranka R.Tvorogalas.
Tai, kad sąlygos prastėja, o rezultatai gerėja, jis aiškina paprastai: „Tiesiog darbas kiekvieną dieną.“
Auga ambicijos ir olimpinėse žaidynėse
Didžiausias kitų metų taikinys yra Tokijo olimpinės žaidynės, į kurias R.Tvorogalas jau iškovojo kelialapį 2019 metų rudenį varžybose Vokietijoje.
Jis debiutavo olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire prieš ketverius metus, ir Brazilijoje užėmė 19 vietą.
Kitais metais ambicijos kils aukščiau.
„Norėtųsi vėl kuo geriau sudalyvauti ir, žinoma, ant skersinio patekti į finalą, o tada į trejetuką. Aišku, prisidės varžovų iš Kinijos, Japonijos, iš visur – bus 3-4 kartus sunkiau“, – apie 2021-uosius kalbėjo R.Tvorogalas.
O kokia bus 2020-ųjų pabaiga, jis dar nežino.
Sveikinimų lavina kaip gniūžtė turėtų atsiristi sugrįžus, bet kol kas jam dėl to nei šilta, nei šalta. Ankstyvą rytą perskridęs per Stambulą namo jis didžiąją pirmadienio dalį leido lovoje.
„Kol kas nieko negalvoju. Grįžau, išsimiegojau. Grįžus su laimėtu aukso medaliu miegasi taip pat kaip ir anksčiau, – sakė Europos čempionas. – O rytoj vėl eisiu į treniruotę.“
