Buvau pamiršęs, koks vis dėlto didelis šiuo metu pokerio bumas mūsų šalyje. Per visą dieną žaidimo pavyko pabendrauti su daugybe pokerio mylėtojų, pasimatyti su žmonėmis, kurių buvau nematęs pusę metų, o gal ir metus. Iš tiesų, tiek žmonių nesitikėjau pamatyti. Buvo planuota, kad turnyre jėgas išmėgins apie 150 žaidėjų, tačiau galiausiai susirinko 101 sportininkas, kuris pasiryžo sumokėjo 85 litų minimalią baro sąskaitą. Sakyčiau, neblogas rezultatas.
Pats turnyras buvo smagus. 20 tūkstančių pradinių žetonų ir 45 minučių lygiai – puiki struktūra žaidimui. Be to, daugybė gerų žaidėjų, kuriuos kur kas dažniau galima išvysti komercinių turnyrų metu. Ir pats žaidimas klostėsi gana gerai. Nors kelis kartus leidau varžovams nupirkti visiškas nesąmones, dažnai priversdavau susimokėti maksimalią sumą ir turėjau keletą tikrai gerų rankų, bet dėl labai gerai suprantamų priežasčių negaliu analizuoti :)
Papasakosiu tai, kas labiausiai įsiminė ir kas buvo pakankamai išskirtino, lyginant sportinį pokerį su komerciniu.
Call call call. Pirmiausiai, kas krito į akis – nuolatinis call’inimas. Tai reiškia, kad didžioji dalis prie stalo sėdinčių žmonių labai mėgsta call’inti ir žiūrėti flop’ą. Tokio dalyko kaip žaidimo preflop’e praktiškai neegzistuoja. Absoliuti norma, kai pirmuosiuose lygiuose flop’ą žiūri 5-7 žaidėjai (nepriklausomai nuo to, ar buvo raise’as, ar ne). Vadinasi, žaidimo esmė – nebrangiai žiūrėti flop’us su konkurencingomis kortomis ir mėginti žaisti ant “gerų” flop’ų.
Raise’o dydis. Matyt dėl žaidimo lošimo namuose ir internete, didesnių nei 3x raise’ų jau seniai neteko matyti. Tuo tarpu “Dviejuose karaliuose” įprastas raise’as gali būti ne tik 4x, bet ir 6x, 8x, kartais net ir 10x. Nuskaityti varžovus – beveik neįmanoma. Permušimai ar pakartotini permušimai daug esmės nepakeičia, nes oponentų skaičius vis tiek lieka pakankamai didelis. Iš dalies smagu, bet iš kitos pusės reikia prisitaikyti ir žaidžiamų kortų diapazonas smarkiai mažėja.
Blefavimas. Žaidėjai LABAI daug blefuoja. Matyt pokerio šou per televiziją daro per didelę įtaką, todėl sportinio pokerio atstovai mėgsta blefuoti tada, kada reikia ir tada, kada visiškai nereikia. Kuo daugiau žaidžiu pokerį, tuo labiau suprantu, kuriose situacijose blefas yra geras sprendimas, bet sportiniame pokeryje blefų yra smarkiai per daug. O jeigu žmonėms pavyksta blefas, jie būtinai parodo kortas ir toks jausmas, kad kuo “riebesnis” buvo blefas, tuo kiečiau viskas atrodo :)
Tilt’as. Dar viena į akis kritusi sportinio pokerio savybė – dažnas tilt’as (t.y. nesugebėjimas suvaldyti emocijų ir nervų). Tarkim mačiau kelis kartus kaip žaidėjai laimėjo su 97 ar T2, vėlėsi į super pavojingą žaidimą, bet tiesiog sėkmingo river’io dėka sugebėjo laimėti. Iš tikrųjų, savikontrolė ir mokėjimas susikaupti po nesėkmingų rankų yra viena pagrindinių gerų žaidėjų savybių. Suprantu, kad kartais labai sunku grįžti į ritmą, kai išsimeti laiminčią kombinaciją, o oponentas pasimėgaudamas parodo absoliutų blefą. Tačiau ilgalaikiame periode juk laimėsi prieš tokius varžovus. Taigi kartais labai patarčiau atsistoti nuo stalo ir eiti 5 minutėms pailsėti nei padaryti 3 klaidas iš eilės ir baigti pasirodymą :)
Visko žinojimas. Atkreipiau dėmesį, kad prie stalo kiekvienas žaidėjas viską žino: kokios yra pasaulinės pokerio naujienos, kiek milijonų turi Tony G, kas laimėjo paskutinį EPT turą, kokios yra pokerio taisyklės, kaip reikia skaičiuoti out’us ir t.t. Dėl to prie stalo dažnai kyla daug ginčų, nes informacijos šaltiniai būna labai skirtingi. Iš tikrųjų, smagu, kai žmonės viską žino, supranta ir gali pamokyti, pakomentuoti ranką ir pakritikuoti ką tik pralaimėjusį ir tilt’inti pradėjusį žaidėją. Tarkim stebėjau ranką, kai žaidėjas su 66 atsakė į permušimą, tada susimokėjo ant flop’o, turn’o ir river’io (bendros kortos buvo JQA29). Įdomiausia, kad žaidėjas tikėjosi, jog jis laimės šią ranką ir kai laiminti kombinacija parodė AQ, buvo labai nustebęs. O vienas visažinis prie stalo pradėjo komentuoti situaciją maždaug taip: “nu bet didesnės nesąmonės tai nesu matęs”. Stebėti viską iš šono yra pakankamai smagu ir juokinga, tačiau kaip jaustis dalyvaujant tokioje situacijoje? :)
Rimtumas. Visi žaidėjai yra labai rimti: nutaisyti poker face’ai, ausinukai, talismanai, mandri kortų numetimai, žaidimas su žetonais. Be to, visi pasakoja apie savo pasiekimus, kiek daug pergalių yra pelnę, kiek daug pinigų laimėjo ir kokie jie yra sėkmingi online. Visos kalbos baigiasi ties klausimu “o koks yra tavo nick’as online ir kokiame pokerio kambaryje žaidi?” Tuomet drąsa ir pagyros dažniausiai baigiasi :)
Ką daryti prie sportinio pokerio stalo? Iš mano pastebėjimų galima susidaryti pakankamai komišką vaizdą, bet pats žaidimas yra smagus. Pirmiausiai, nėra tokios įtampos ir baimės dėl pinigų. Sportinis pokeris – tai geras laiko leidimo būdas, tai laisvalaikis, tai bendravimas, tai alaus gurkšnojimas ir tiesiog fun!
Ar aš žaisiu sportinį pokerį? Tikrai taip! Tai puiki erdvė, kurioje gali mokytis prisitaikyti prie oponentų, suprasti jų žaidimą ir motyvaciją, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Tai vieta, kurioje gali išsibandyti visas teorijas ir naujus žaidimo elementus. O kai lieka 20 procentų žaidėjų, prasideda ir geras, kokybiškas bei įdomus žaidimas!
Visus „PokerFisho“ BLOG'o įrašus skaitykite ČIA
Draugaukite su „PokerFishu“ Facebook'e.
