G.Nausėdos vizitas Paryžiuje prasidėjo nuo išskirtinio žaidynių atidarymo penktadienį, kurio, pasak prezidento, nesugadino ir Prancūzijos sostinę prausęs gausus lietus.
Vėliau prezidentas patraukė į olimpinį Vero prie Marnos kanalą šalia Paryžiaus. Čia žaidynes pradėjo mūsų irkluotojai.
Užsukęs ir į paplūdimio tinklinio varžybas didingoje vietoje – Paryžiaus širdyje šalia Eifelio bokšto, jo ekscelencija vėliau palaikė ir Daną Rapšį, Rūtą Meilutytę bei Kotryną Teterevkovą plaukimo tribūnose didžiausioje Europos uždarų patalpų arenoje „Paris La Defense“.
Aktyvus prezidento palaikymas tautiečiams kol kas nepadeda. Didžiausios irklavimo viltys Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė netikėtai liko paskutinės, paplūdimio tinklinio krikštas prasidėjo nesėkme, o R.Meilutytė ir K.Teterevkova sustojo pusfinalyje. Vienintelis D.Rapšys įlėkė į finalą.
Komentarą Lietuvos žiniasklaidai pradėjęs nuo raginimo susirūpinti klimato kaita ir šalį nusiaubusia audra, vėliau prezidentas dalinosi įspūdžiais iš Paryžių, tautiečių startų ir kėlė klausimus, ar teisinga kryptimi keliauja mūsų sporto politika.
„Įspūdis – besitęsiantis. Jis prasidėjo prieš keletą dienų, kuomet teko dalyvauti konferencijoje, skirtoje tvarumui, sportui ir pasaulio ateičiai. Iš tikrųjų, man atrodo, kad ši olimpiada yra išskirtinė savo filosofiniu pagrindimu. Tikrai turime rūpintis tuo, kas yra vis sunkiau išsaugojama – planetos stabilumu, klimatu. Kaip pavyzdį matome šiomis dienomis siaučiančią audrą mūsų krašte, darančią didžiulius nuostolius. Klimato kaitos klausimas yra tikrai tinkamai keliamas šioje olimpiadoje“, – dėstė G.Nausėda, nedramatizavęs kol kas ne itin sėkmingų tautiečių startų.
„Sporto varžybos kol kas ne visos (mums) pasibaigia pozityvia nata. Bet tai ir yra sportas. Aš manau, kad turime žiūrėti labai normaliai, adekvačiai. Džiaugtis tuo, kad mūsų sportininkai garsina Lietuvą.
Buvo labai smagu paplūdimio tinklinio arenoje, nors rezultatas kai ką nuvylė. Aš merginoms pasakiau, kad jūs neturite iš savęs reikalauti per daug. Atsipalaiduokite ir tada jums, ko gero, seksis dar geriau“, – patarė šalies galva.
Olimpiniame kaimelyje G.Nausėda stabtelėjo ir suvenyrų parduotuvėje, kurioje atskleidė išleidęs apie 150 eurų.
Vėliau kalba pasisuko apie opesnius klausimus.
„Deja, su Ukrainos delegacijos pabendrauti kol kas nepavyko. Palaikymą išreiškiau pirmasis atsistodamas per atidarymo ceremoniją, tuomet kai plaukė ukrainiečiai. Sportas yra sportas, bet skaudu matyti, kaip šalių, kurios žudo nekaltus žmones atletai varžosi, nesvarbu su kokiomis vėliavomis. Sakoma, kad tai yra sporto depolitizavimas, bet, man atrodo, kad yra atvirkščiai – tai yra sporto politizavimas“, – pažymėjo šalies prezidentas, žurnalistų paklaustas ir apie organizatorių klaidą vakar plaukimo pusfinalyje.
R.Meilutytė buvo pristatyta ne trispalvės, o neutralios vėliavos fone – su tokia vėliava varžosi agresorių sportininkai. G.Nausėdai tai buvo naujiena.
„O, prašau... Tokie dalykai, iš tikrųjų, labai nuvilia. Tikiuosi, kad Rūtos tai neišmušė iš vėžių“, – vylėsi šalies prezidentas.
Galiausiai itin plačiai G.Nausėda prakalbo apie Lietuvos sporto politikos kryptį. Po Tokijo olimpinių žaidynių jis buvo sukvietęs šalies sporto lyderius prie vieno stalo, bet galiausiai Lietuvos sportą lygino su „podukra“.
„Kalbant barjerinio bėgimo terminais, aš manau, kad mes išsimušėme iš ritmo dar 2016 m., kuomet panaikino Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD). Nuo to laiko to ritmo nepagauname. Matau, kad mėginame kurti naujas struktūras, tačiau kol kas nepanašu, kad jos suteikia teigiamą postūmį šalies sporto plėtrai.
Žinoma, daug gelbėja mūsų pačių sportininkų atsidavimas, rezultatų siekimas. Mūsų paplūdimio tinklininkės savo sąskaita, savo lėšomis važiavo į varžybas tam, kad surinktų reikiamą reitingą. Jojimas, kitos sporto šakos – labai daug pavyzdžių, kur atrodo, kad tai svarbu tik pačiam sportininkui, bet ne Lietuvai, nes valstybės prisidėjimo nėra.
Šituos dalykus reikia sutvarkyti ir visada ribotus valstybės pinigus tikrai paskirstyti taip, kad gautume maksimalų rezultatą. Manau, kad nemažai sporto šakų nusipelno didesnio dėmesio, negu susilaukia šiuo metu. Klausimai apie optimalią sporto vadybą, makrovadybą Lietuvoje tikrai taps dar aktualesni ir po Seimo rinkimų. Tikiuosi, kad naujai Vyriausybei sportas rūpės labiau negu šitai“, – teigė G.Nausėda, išsakęs savo nuomonę ir apie tai, kad jau antrose olimpinėse žaidynėse dalyvaujame be savo vizitinės kortelės – krepšinio.
„Spręskime pagal rezultatus. Kad ir kaip bebūtų, sporto federacijų veikla yra vertinama pagal rezultatus, – į net ir Paryžiuje skambantį Šarūno Jasikevičiaus palygimą LKF su komuniste organizavija reagavo Lietuvos prezidentas. – Jeigu rezultatai nėra tokie, kokių tikimės, o jie akivaizdžia tokie nėra – turime ieškoti priežasčių. Nenoriu veltis į vidinius federacijų reikalus. Turime pripažinti, kad mūsų krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, švelniai tariant.
Tam yra priežasčių, kurių reikia ieškoti ne tik pačiuose krepšininkuose, nes jie – atvažiavo, dalyvavo. Vakar pamatėme, kad Puerto Rikas pralošė Pietų Sudanui 11 taškų skirtumu (79:90, – past.). Tai reiškia, kad labai didelė tikimybė, jog Lietuva pralaimėtų dar ir Pietų Sudanui.
Čia tik pavyzdys, kad po truputį, nejučiomis praradome tą statusą, kurį turėjome prieš 20–30 metų. Imant individualiai, mūsų krepšininkai tikrai yra pajėgūs. Žinau, kad artėja rinkimai (LKF rudenį rinks prezidentą, – past.). Žinau, kad vėl bus skirtingos komandos, kurios dalyvaus šituose rinkimuose. Reikėtų vieną dieną pradėti kelti klausimą ne kokie pažadai, o kokių konkrečių rezultatų tikisi pasiekti vienas ar kitas būsimas federacijos vadovas. Man tai atrodo labai svarbu.
Žmonėms norisi džiaugsmo. Norisi ne tik pralaimėjimus skaičiuoti, bet ir matyti, kad mes galime. Ir pagal finansines injekcijas, kurios yra įdedamos į šią sporto šaką. Ir pagal populiarumą, ir pagal sportininkų talentą – mes galime“, – tęsė Lietuvos Respublikos prezidentas, nenorėjęs prognozuoti, kiek mūsiškiams pavyks iškovoti medalių.
Kaip ir to, kada Vilniuje bus pastatytas Nacionalinis stadionas. „Dar sunkesnis klausimas. Paklauskite pono (Valdo) Benkunsko“, – su šypsena pokalbį Paryžiuje užbaigė G.Nausėda.