Rytinė bendro fizinio pasirengimo treniruotė, paplaukiojimas baseine, mokslai, o tada šešių valandų trukmės treniruotė salėje sostinės Pašilaičių rajone.
Būtų eilinė diena Dominikos Banevič dienotvarkėje, tik popiet dar laukė mažiau įprastas renginys.
Breiko scenoje kaip Bgirl Nicka žinoma 15-metė šokėja su mama užsuko į Nacionalinės sporto agentūros apdovanojimų popietę Vilniaus centre.
Ten agentūros vadovas Mindaugas Špokas įteikė valstybinę premiją už Europos čempionės titulą, iškovotą prieš kelias savaites Ispanijoje.
Už pirmą oficialų tokio rango varžybose pelnytą titulą Nickai atiteko 1517 eurų.
Galbūt tai nėra įspūdinga suma, ji dukart mažesnė už tam tikro lygio stipendiją, kurią trečia pagal reitingą breiko šokėjų pasaulyje mergina jau gauna kaip Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė.
Bet po šešias valandas kasdien darbo dienomis ir dar po dvi treniruotes savaitgalį rengianti Nicka mieliau ir kalba apie kitus jau svarbius dalykus.
Apie salę, kurioje pagaliau gali treniruotis laisvai viena ir nebesulaukti kaimynų skundų. Ir apie tikslus, kurie atrodo milžiniški smulkaus sudėjimo šokėjai.
„Aš noriu pasakyti, kad šis Europos čempionės titulas man tik pradžia. Bus dar daugiau titulų ir rimtesnių. O didžiausia svajonė ir tikslas yra olimpinės žaidynės“, – pabrėžė Nicka.
Breikas prieš ketverius metus patvirtintas olimpinėje programoje, tad kitais metais Paryžiuje Nicka turi ambicijų ne tik dalyvauti, bet ir kovoti žaidynėse dėl aukščiausių vietų.
Ji turi argumentų savo tikslams, nes yra laimėjusi neoficialų pasaulio čempionatą pernai Japonijoje, o praėjusią savaitę aukšto lygio varžybose Prancūzijoje pakeliui į antrąją vietą įveikė pasaulio čempionę iš Japonijos.
Intensyvus varžybinis metas kryžiuojasi su mokslo metų pabaiga.
Karoliniškių rajone 10-oje klasėje besimokanti breiko šokėja turi solidžių pasiekimų ir mokykloje, kur jai labiausiai prieš širdies limpa kalbų mokslai.
Iki septintos klasės ji ėjo pačiais aukščiausiais balais, o pastaruoju metu iššūkių daugiau, nes reikia derinti mokslus ne tik su treniruotėmis, bet ir su tarptautinėmis varžybomis.
„Kartais tenka ir dukart per mėnesį išvažiuoti. Gerai, kad mokytojai supranta ir net prisitaiko prie manęs, nes žino, koks svarbus man breikas. Tad nėra taip jau sunku“, – sakė Nicka.
Pateikiame daugiau jos minčių iš trumpos interviu sesijos po apdovanojimo.
Apie dėmesį: „Galbūt pripratau ir prie dėmesio. Nes Japonijoje, kai laimėjau neoficialų pasaulio čempionatą, spaudos konferencijoje buvo labai daug japonų žurnalistų. Viskas vyko pusvalandį, tad ten buvo daug sunkiau.“
Apie metus: „Dar negaliu pasakyti, kad šie metai patys sėkmingiausi, nors pradžia yra labai gera. Esu Europos čempionė, tai man reiškia labai daug, o praėjusį savaitgalį laimėjau Prancūzijoje varžybose antrąją vietą, įveikusi pasaulio čempionę iš Japonijos, kuriai buvau pralaimėjusi tris kartus. Pradžia gera, bet stengsiuosi dirbti daugiau, kad būtų galima pavadinti šiuos metus sėkmingiausiais.“
Apie krūvį: „Treniruojuosi taip pat, kaip ir prieš dvejus metus – daug. Kai laimiu, tikrai neatsipalaiduoju, o stengiuosi dar labiau. Kasdien treniruotės po šešias valandas – taip buvo ir prieš metus, ir prieš dvejus. Tiesiog žinau savo tikslą. Aišku, anksčiau nebuvau Europos čempionė, bet tikslus kėliau tuos pačius.“
Apie treniruotes: „Kai būnu mokykloje, treniruojuosi nuo 15 val. Iki 21 val., o savaitgaliais rengiu dvi treniruotes, kai tas šešias valandas padalinu į dvi treniruotes po 3-4 val.“
Apie planus: „Šie metai svarbūs, nes bus Europos žaidynės birželio pabaigoje Lenkijoje, kur galima bus pakovoti dėl kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes (bilietas atiteks tik Europos žaidynių čempionei). Metai sudėtingi, nes auga ir įtampa, sulig kiekvienu čempionatu kažkas tikisi, kad sušoksiu vis geriau. Įtampa auga, bet stengiuosi būti čia ir dabar bei pernelyg negalvoti apie įtemptą tvarkaraštį.“
Apie Europos žaidynes Krokuvoje: „Tai bus tarsi Europos čempionatas, nes varžovės bus europietės.“
Apie jaudulį: „Prieš startą įprastai stengiuosi paleisti visas mintis ir mėgautis savo šokiu. Pats sunkiausias būna pirmas startas, nes reikia įsivažiuoti. Paskui visos baimės dingsta, įsivažiuoju ir vis geriau pasirodau.“
Apie dvikovas: „Jei burtai lemia stiprią varžovę, tenka kovoti stipriai nuo pat pirmojo atrankos etapo. Varžovių lygis būna žinomas, o priklausomai nuo to galvoji, ką galima padaryti scenoje.“
Apie teisėjavimą: „Breike teisėjavimas visada kiek subjektyvus, tai nėra plaukimas, kur sekundės parodo, kurioje vietoje atplaukei. Pas mus lemia teisėjų nuomonė, nors per planšetes vertindami jie turi aiškius kriterijus: muzikalumą, originalumą ir techniką. Yra ir kitų kriterijų, bet šie trys yra pagrindiniai. Kita vertus, jei labai lygi kova, teisėjo nuomonė nulemia. Kartais būna, kad nesutinki su ja, bet aš suprantu, kad prie lygios kovos sunku nuspręsti, kas laimėjo.“
Apie varžovę: „Pasaulinio lygio varžybose po atkaklių kovų dėl detalių tris kartus mane buvo įveikusi varžovė iš Japonijos, bet dabar Prancūzijoje aš pagaliau ją įveikiau, o man tai buvo didelis pasiekimas, nes aš stovėjau ant antrojo laiptelio, o ji – ant trečiojo.“
Apie strategiją: „Teisėjams svarbu originalumas, kad nekopijuotum kitų šokėjų. Jei lygis aukštas, bet kopijuoji, – pripažinimo gausi mažiau. Aš stengiuosi imti įkvėpimo iš visur, o treniruotėse sukurti judesius iš bazinių judesių.“
Apie populiarumą: „Lietuvoje prieš dvejus metus nebuvo daug besidomėjusių breiku, bet daug pakeitė tai, kad breikas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, žmonės suvokia, kad tai rimta. Mes irgi sunkiai dirbame, kad pasiektume rezultatus. Anksčiau žmonės vertino labiau kaip pramogą, kaip gatvės šokį, bet dabar mes įžengėme į pasaulines scenas. Europoje irgi lygis auga, vis daugiau žiūrovų ateina, vis daugiau pastebiu žmonių ne iš breiko pasaulio, ateina šeimos su vaikais, matyti, kad jiems įdomu.“
Apie muziką: „Mes nežinome pagal kokią dainą šoksime, nes improvizuojame. Žanras būna tikėtinas, bet dainų nežinome. Būna, kad DJ groja gerą dainą, bet būna ir tokių, kurias girdžiu pirmą kartą, būna ir tokių, kurios neveža, ir pagal ją sunkiau atsiskleisti. Būna tokių situacijų, bet jau išmokau sušokti ir pagal tokią muziką, kuri man mažiau patinka. Su patirtimi išmoksti ir pagal tokias dainas kitaip reaguoti bei šokti lyg per savo mėgstamiausias.“
Apie sąlygas: „Esu patenkinta sąlygomis. Kai buvo karantinas, treniravausi visur, kur tik įmanoma: ir namie, nors tai trukdė kaimynams, nes mes gyvename trečiame aukšte. Treniruodavausi ir lauke, ir garaže. Turiu savo laiką salėje, o tai yra labai gerai. Galiu ir pas pažįstamus į sporto klubą nueiti, ten sustiprėju fiziškai. Sąlygos – geros. Galbūt norisi daugiau atsistatymo galimybių, nors būna ir masažų.“
