Vėliau čia palaikysime ir mūsų baidarininkus, bet šiandien ir rytoj svajosime apie medalių komplektus akademiniame irklavime.
Jų šiandien jau vaikėsi Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė – startavusios kiek vėliau dramatiškame moterų pavienio irklo finale. Rytoj tą darys vienvietininkė Viktorija Senkutė, patekusi į istorinį finalą.
O dieną pradėjo broliai dvyniai Stankūnai, pasileidę į vyrų dvivietės mažąjį finalą.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinėse irklavimo varžybose Paryžiuje startavo 5 lietuvių įgulos.
- Viktorija Senkutė įlėkė į istorinį Lietuvai moterų vienviečių valčių finalą.
- Pavienę dvivietę valtį irkluojančios K.Kralikaitė ir I.Adomavičiūtė dramatiškame finale finišavo penktos.
- Broliai dvyniai Domantas ir Dovydas Stankūnai B finale užėmė 2 vietą. Bendroje įskaitoje jiems tai lėmė 8 poziciją.
- Mažajame finale – B – rytoj irkluos ir vienvietininkas Giedrius Bieliauskas.
- Didžiausios viltys sietos su pasaulio ir Europos vicečempionėmis Donata Karaliene ir Dovile Rimkute, bet jos netikėtai liko paskutinės ir savo atrankos plaukime, ir paguodoje. Galiausiai prabilta apie vieną iš sportininkių kankinusias dideles sveikatos bėdas.
Iš garsiųjų Lapių, Kauno rajone, kilę 24-erių identiški dvyniai varžėsi mažajame finale – dėl 7–12 vietų.
Žaidynių debiutantai iš karto veržėsi tarp lyderių, bet likus paskutiniams 500 metrų nukrito į 5-ąją vietą (11-ą absoliučioje).
Vis dėlto galingas finišas leido pakilti į 2-ą (8-ą bendroje įskaitoje) ir išplėšti valstybės premiją, siekiančią 8415 eurų.
Likę devinti, jokios finansinės paskatos broliai dvyniai nebūtų gavę.
„Mes patenkinti. Buvo tikrai sunkus važiavimas (plaukimas, – past.). Bet atidavėme, ką turėjome, spaudėme iki galo, 110 proc.“, – džiaugėsi Domantas.
– Verta buvo pasistengti dėl tos aštuntosios pozicijos?
Dovydas: Tikrai taip! Pakils dabar mums ir stipendijos, federacijoje pakilome į pirmą kategoriją dabar, kur ir pasiruošimui truputį daugiau gausime pinigų.
– Koks tolimesnis planas? Po žaidynių?
Domantas: Pailsėti (juokiasi abu). Apie ateitį kol kas negalvojame. Kitą savaitę laukia Lietuvos čempionatas, ten tradiciškai sudalyvausime ir tada viskas – poilsis.
– Likus 500 m yrėtės penkti, bet tada jungėte aukščiausią pavarą?
Domantas: Viską! Spaudėm gazą iki pat dugno. Vyniojom viską, ką turim. Ir išlindom.
Dovydas: Buvome susitarę ir žinojome, kad pirmajame kilometre visi bandys pasiimti tą iniciatyvą. Galvojom, kad mes turime pirmą pusę irkluoti savo tempu. Likus apie 750 m apsidairiau, žiūriu, kad niekas nepabėga. Jėgų yra. Sakau: „Varom! Jau varom!“.
– Kokiomis frazėmis įjungiate tą aukštesnę pavarą?
Dovydas: Nėra laiko daug kalbėti. Sakau: „Op“ ir viskas. Varom.
Domantas: Iš vieno žodelio supratau, ką turi omeny per tiek metų.
– Turite ir trečią brolį, Povilą.
Dovydas: Taip, sėdi tribūnose, serga už mus (šypsosi).
– Gal kitoje olimpiadoje sėstumėte drauge į keturvietę?
Dovydas: Na, jeigu brolis pasistengs, tada sėsime. Jis vyresnis už mus.
– O kas būtų ketvirtas? Gal kokį pusbrolį turite?
Domantas: Surastume (juokiasi).
– Pavienio irklo dvivietė reikalauja labai daug technikos. Ar tai, kad esate dvyniai jums padeda labiau?
Dovydas: Taip, pavienėje valtyje abu sportininkai turi turėti vienodą yrį. Mes jau fiziologiškai visiškai vienodi. Ne tiek daug pastangų reikia prisitaikyti vienas prie kito. Žinoma, kad tai – pranašumas.
– O pusėmis susikeisti galėtumėte?
Domantas: Ne, kai jau išmoksti ant vieno borto irkluoti – viskas.
Dovydas: Būtų tas pats, kas dviračiui vairą apsukti (juokiasi abu).
– Ačiū!
