Gegužės mėnesį baigsis KKSD vadovo K.Rimšelio ketverių metų kadencija. Jai besibaigiant, kelios sporto organizacijos pirmadienį nutarė kritiškai įvertinti KKSD direktoriaus veiklą.
Pirmadienio išplatintame pranešime sakoma, kad KKSD vadovo veikla yra vertinama kaip skaldanti šalies sportą, K.Rimšelis kaltinamas nekompetencija, nenoru bendrauti su kitomis sporto struktūromis. Šiam pareigūnui taip pat inkriminuojami patirties stoka bei teisinės bazės sujaukimas.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas Arvydas Sapka, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas Seimo ir premjero Algirdo Butkevičiaus paprašė atkreipti dėmesį į esamą situaciją ir gerai pasvarstyti, ar pratęsti K.Rimšelio darbo sutartį dar ketveriems metams.
Kūno kultūros ir sporto departamentas, reaguodamas į viešą kai kurių sporto organizacijų vadovų kreipimąsi, kuriuo bandoma diskredituoti departamento veiklą bei darbuotojus, antradienį pateikė informaciją apie institucijos veiklą.
Per ketverius departamento veiklos metus nebuvo sulaukta oficialių kreipimųsi iš sporto organizacijų dėl trūkumų departamento veikloje.
KKSD viešas pranešimas.
Bendradarbiavimas su sporto organizacijomis:
– per ketverius departamento veiklos metus nebuvo sulaukta oficialių kreipimųsi iš sporto organizacijų dėl trūkumų departamento veikloje. Primename, 2013 m. liepos 15 dieną Valstybės kontrolės išvadą apie departamento veiklą: „Mūsų nuomone, ištyrus poveikį, kurį turi sąlyginės nuomonės pagrindą sudarantys dalykai, Kūno kultūros ir sporto departamentas ir jo pavaldžios įstaigos visais reikšmingais atžvilgiais 2012 metais valstybės lėšas ir turtą valdė, naudojo, disponavo jais teisėtai ir naudojo įstatymų nustatytiems tikslams.“;
– departamento veikla, biudžetas, planuojami pakeitimai išsamiai pristatomi kasmet susitikimuose su sporto šakų federacijomis, savivaldybių sporto padalinių bei sporto mokymo įstaigų vadovais – tiek departamentui organizuojant tokius susitikimus, tiek dalyvaujant šių organizacijų ataskaitinėse konferencijose ar kituose renginiuose;
– departamento vadovas su atskirų sporto šakų federacijų vadovais, pagal jų pageidavimus, susitinka nuolat (vidutiniškai 3 kartus per savaitę);
– departamente veikia 6 darbo grupės ir komisijos, kuriose kartu su departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojais dalyvauja sporto organizacijų vadovai ar atstovai (daugiausia būtent iš kreipimąsi pasirašiusių organizacijų);
– finansavimas sporto šakų federacijoms didėja – iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo federacijoms skiriamos lėšos: 2011 – 2013 m. po 9,4 mln. litų, 2014 m. – 10,4 mln. litų.
Be to, metų eigoje svarstomi prašymai papildomam finansavimui iš departamento biudžeto, kurie vertinami pagal „Biudžeto lėšų naudojimo tarkos aprašą“ (jis, kaip ir visi departamento teisės aktai, talpinamas departamento interneto svetainėje).
Šiais metais padidintas ne tik lėšų krepšelis fonde, bet iš biudžeto skirti papildomi 2 mln. litų žaidimų sporto šakoms.
Šiais metais padidintas ne tik lėšų krepšelis fonde, bet iš biudžeto skirti papildomi 2 mln. litų žaidimų sporto šakoms – kaip kompensacija, kad jų sportininkai, priešingai nei individualių sporto šakų, nėra rengiami Lietuvos olimpiniame sporto centre;
– Be to, visos kreipimąsi pasirašiusios organizacijos, išskyrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, yra finansuojamos iš departamentui skirtų asignavimų. Šiais metais Lietuvos sporto federacijų sąjungai bei asociacijai „Sportas visiems“ finansavimas buvo padidintas.
Skaidrumas:
– departamento biudžetas ir jo paskirstymas kasmet pristatomas sporto organizacijų atstovams susitikimuose, pranešimuose žiniasklaidai, jis, kaip to reikalauja teisės aktai, publikuojamas departamento interneto svetainėje kartu su strateginiu veiklos planu;
– Vyriausybės programos nuostatoms ir prioritetams įgyvendinti kasmet rengiamas departamento strateginis veiklos planas – pagal patvirtintą Vyriausybės metodiką, kurioje derinimas su nevyriausybinėmis organizacijomis nėra numatytas;
– Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos, kurias skirsto fondo taryba (kurios nariai yra arba buvo ankstesnėje kadencijoje Daina Gudzinevičiūtė, Rimantas Kveselaitis, Algis Vasiliauskas, Albinas Grabnickas), o administruoja Kūno kultūros ir sporto departamentas, taip pat pristatomos viešai – spaudos konferencijose, finansuojami projektai publikuojami departamento interneto svetainėje;
– Esminiai planuojami pakeitimai, departamento biudžetas, renginių finansavimas aptariami Nacionalinėje kūno kultūros ir sporto taryboje, kurios posėdžiai vyksta du kartus per metus ir kurios nariai yra Daina Gudzinevičiūtė, Rimantas Kveselaitis, Algis Vasiliauskas, Albinas Grabnickas, Vytautas Kvietkauskas, Jonas Mažintas.
Esminiai planuojami pakeitimai, departamento biudžetas, renginių finansavimas aptariami Nacionalinėje kūno kultūros ir sporto taryboje.
Kompetencija:
– Departamente nuo 2010 metų, padidinus etatų skaičių, pradėjo dirbti 7 nauji žmonės – visi arba konkurso arba pervedimo (iš kitos institucijos) būdu.
Du darbuotojai – generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys bei Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus vedėjas Sigitas Stasiulis kasmetinio vertinimo metu paaukštinti pareigose.
Departamente iš 30 darbuotojų dirba 2 mokslų daktarai, dar 3 darbuotojai turi du aukštuosius išsilavinimus, pusė darbuotojų įgiję magistro laipsnį, 7 buvę profesionalūs sportininkai, 8 turi kūno kultūros ir sporto krypties aukštąjį išsilavinimą. Dauguma darbuotojų kalba keliomis užsienio kalbomis. Darbuotojų kvalifikacija nuolat tobulinama įvairiose profesinėse konferencijose, seminaruose, patirtis įgyjama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
– Departamento darbuotojai sulaukė teigiamų vertinimų iš kitų institucijų – nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu (oficialios padėkos iš savivaldybių už infrastruktūros projektus, iš ES institucijų ir šalių narių už pirmininkavimą ES Sporto tarybai).
Pažymėtina, jog departamento vadovai ir darbuotojai už nuopelnus Lietuvos sportui yra gavę ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimus.
Sporto renginiai:
– Departamento vadovai dalyvavo visuose valstybės finansuojamuose tarptautiniuose čempionatuose, taip pat didžiausiuose nacionaliniuose čempionatuose.
Sudalyvauti visų 85 federacijų rengiamuose, skirtingų amžiaus grupių bei kategorijų turnyruose ar varžybose departamentui prireiktų atskiro etato, be to, tai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų, nes tokie renginiai dažniausiai vyksta savaitgaliais, už kuriuos valstybės tarnautojams taikomas dvigubas apmokėjimas.
Sporto organizacijos bei jų vadovai jubiliejinių sukakčių progomis paprastai pasveikinami kas ketvirtį rengiamuose departamento apdovanojimų ir pagerbimo renginiuose.
Teisiniai dokumentai:
– Kreipimęsi įvardintas teiginys „teisinės bazės sujaukimas“ nėra argumentuotas, tuo labiau, kad šiuo metu veikia tie patys „Kūno kultūros ir sporto“ bei „Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo“ įstatymai, galiojantys nuo 2008 metų.
– Vyriausybės pavedimu Kūno kultūros ir sporto įstatymo naujos redakcijos rengimui buvo sudaryta Vidaus reikalų ministerijos vadovaujama darbo grupė. Darbo grupės nariai 2013-2014 metų laikotarpiu rinkosi į posėdžius, kuriuose aptarė galiojančio įstatymo spragas ir siūlomus pakeitimus dėstant naujos redakcijos įstatymą.
Pažymėtina, kad šiuose posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai – prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei darbo grupės narys generalinis direktorius Valentinas Paketūras.
Visi darbo grupės pasiūlymai priimti vienbalsiai, t.y. nebuvo atskirųjų nuomonių dėl svarstomų klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas darbo grupėje dar nepatvirtintas. Darbo grupės nariams jį patvirtinus, bus derinamas teisės aktų nustatyta tvarka (tame tarpe ir su pačiu departamentu kaip institucija bei su suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis).
– Esminės tvarkos ar jų pakeitimai (kuriuos departamentui atlikti pavesta Kūno kultūros ir sporto įstatyme) visuomet derinami su sporto organizacijomis – tiek skėtinėmis, tiek konkrečiomis federacijomis, pvz. Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimui skirtų mokymo programų derinimo tvarkos aprašo projektas 2012 m. kovo 19 d. siųstas derinti keturiems universitetams, taip pat Lietuvos sporto federacijų sąjungai bei organizacijai „Sportas visiems“;
„Pasirenkamojo sportinio ugdymo programų įgyvendinimo bendrųjų ugdymo planų aprašo“ projektas buvo pristatytas 2013 m. birželio 6 d. Kaune Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos kartu su Lietuvos olimpiniu komitetu organizuotame seminare, taip pat buvo išsiustas derinimui Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijai, 42 sporto šakų federacijoms, be to, kiekvienos sporto šakos kriterijai derinti su atitinkamos sporto šakos federacija;
Kūno kultūros ir sporto departamentas yra atvira visuomenei institucija, kurioje problemos sprendžiamos konstruktyvaus dialogo keliu, argumentų, o ne emocijų kalba.
Valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo pakeitimo projektas 2014 m. sausio 30 d. buvo išsiųstas derinti 25 sporto organizacijoms, tarp jų Lietuvos tautiniam olimpiniam bei parolimpiniam komitetams, Lietuvos sporto federacijų sąjungai, asociacijai „Sportas visiems“, Lietuvos aeroklubui; Nacionalinių sporto šakų federacijų pripažinimo tvarkos aprašo projektas 2013 m. spalio 16 d. buvo siųstas derinti 20-čiai sporto organizacijų, tarp jų ir Lietuvos sporto federacijų sąjungai. 2011 m. siekiant nustatyti, jog visus atsiskaitymus biudžeto lėšomis sporto organizacijos turi vykdyti negrynaisiais pinigais, buvo rengiami susitikimai su sporto organizacijomis, atsižvelgus į jų nuogąstavimus, priimtas pereinamasis laikotarpis. Susitikimai ir apvalaus stalo diskusijos su federacijomis vyko ir dėl kitų mažesnių pakeitimų.
– Kūno kultūros ir sporto departamentas yra atvira visuomenei institucija, kurioje problemos sprendžiamos konstruktyvaus dialogo keliu, argumentų, o ne emocijų kalba.
