Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) įžvelgia judėjimo negalią turinčių asmenų diskriminaciją projekte siūlomiems pakeitimams dėl neįgaliųjų sporto bei kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, išsakydama savo argumentus.
Naujame projekte bus įteisinta nauja neįgaliųjų sporto organizacijoms taikoma rezultatų skaičiavimo ir pagal tai finansavimo tvarka. Ši sistema visiškai neveikia LNSF sportininkams, nes jų pasiekimai lyginant su Lietuvos kurčiųjų komiteto sportininkais (LKK) skyrėsi, skiriasi ir skirsis, nes tai iš esmės skirtingi judėjimai ir kai kartu vertinami Paralimpinio ir Kurčiųjų sporto pasiekimai situacija visiškai išsikreipia, – rašoma pranešime spaudai.
Teigiama, kad ŠMSM atlikus bandomuosius skaičiavimai – kitiems metams pagal naują skaičiavimo sistemą LNSF finansavimas sumažėja dvigubai (2024 m buvo 400 tūkst., 2025 m – būtų apie 200 tūkst.) kai tuo tarpu LKK didėtų beveik iki 1 milijono. Vien patekimas į paralimpines žaidynes (reikalinga išsikovoti kvotas, 2024 m Paryžiuje su judėjimo negalia vyko 5 sportininkai) ir Kurčiųjų žaidynes (kvotų nėra, vyko 40 asmenų delegacija) skirtingas.
Netgi visiškai nesvarbu kiek progresuotų LNSF sportininkai ir kiek medalių jie iškovotų 1–2 ar daugiau (Paryžiuje ir Tokijuje 2021 m. LNSF atstovai neiškovojo nei vieno), jų pasiekimus lyginti su kurčiųjų sportininkų yra neteisinga, kai jų iškovojama Kurčiųjų žaidynėse 10 ir daugiau.
Ir tokia situacija atsiranda dėl skirtingų negalių sporto specifikos todėl lyginti ir tais pačiais kriterijaus vertinti jų negalima. Negelbėja padėties ir apraše papildomai įvesti kriterijai pagal negalios sunkumo laipsnį (nedarbingumo procentai) ar specialaus sportinio inventoriaus naudojimą (sportiniai vežimėliai), nes pirmiausiai skiriami balai pagal sportininkų pasiekimus.
Įdiegus naują skaičiavimo sistemą artimiausiu metu LNSF sportininkų, jaunimo vis mažės, nes mes nepajėgsime su vis mažėjančiu biudžetu išlaikyti sportininkus, paruošti juos varžyboms ir į jas vykti.
Tai ką pasiekėme per paskutinius 3 metus viskas eitų žemyn, ir LNSF kitose Paralimpinėse žaidynėse vietoje 5 sportininkų turėsime kelis, o gal net ir neturėsime. Nors pagal negalių grupes, jeigu pažiūrėti praeitų metų statistiką (pateiktą Soc. Ministerijos) judėjimo negalią turinčių asmenų daugiausia Lietuvoje 60,7 tūkst., su klausos negalia – 6,7 tūkst., su regos – 9 tūkst. Panašios tendencijos ir pasaulyje, tai reiškia, kad didžiausią konkurenciją tarp negalios grupių varžybose turi judėjimo negalią turintys sportininkai ir tikrai negalima šių judėjimų vertinti kartu, išeitis būtų vertinti kiekvienos iš organizacijų progresą, o ne lyginti rezultatus tarpusavyje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo pateiktas pasiūlymas Aprašo pataisų įsigaliojimo terminą neįgaliųjų sporto organizacijoms nuo 2026 metų. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai tai būtų geresnis variantas, tačiau jis neišspręstų situacijos iš esmės, o surinktų balų skaičius už sportininkų pasiekimus ir finansavimas kitais metais būtų dar mažesnis, nes kai kurie čempionatai, kaip pvz. Europos lengvosios atletikos neįgaliųjų čempionatai jau kurį laiką nevykdomi ir LNSF sportininkai netenka galimybės surinkti, net minimalių balų finansavimui gauti.
Išsakyti argumentai rodo, kad naujai siūloma tvarka neprisidės prie judėjimo negalią turinčių asmenų sporto plėtros ir toliau skaldys neįgaliųjų skirtingų negalių sporto bendruomenes.
Siūlome nekeisti neįgaliųjų sporto organizacijų pasiekimų vertinimo ir finansavimo skyrimo tvarkos, o palikti prieš tai buvusią, kol nebus sukurta kita, palanki visoms neįgaliųjų sporto organizacijoms.
Nauja sistema nepalanki vienai iš 4 negalių grupių (judėjimo, klausos, regos, intelekto) – judėjimo negalią turintiems asmenims, tačiau Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija yra viena iš didžiausių neįgaliųjų sporto organizacijų, jungianti 26 neįgaliųjų sporto klubus, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 1500 sportininkų. Šio fakto negalima atmesti kaip nereikšmingo.
„Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vardu noriu išreikšti nusivylimą dėl judėjimo negalią turinčių asmenų diskriminavimo. Projekte siūlomi pakeitimai turės didžiulę reikšmę visai judėjimo negalią turinčių žmonių bendruomenei.
Pastarųjų trejų metų įdirbis bus sugriautas akimirksniu, o galimybės sportuoti bei įtraukti jaunimą, perspektyvius talentus bus smarkiai apribotos.
Viliuosi, kad projekte neįgaliųjų sportui siūlomi pakeitimai nebus priimti, o reikiamus sprendimus, tinkančius visoms neįgaliųjų sporto organizacijoms, surasime bendromis pastangomis.
Sportas visais laikais vienijo, o ne skaldė visuomenę. Tikiuosi, kad šios pozicijos laikysimės visi, nes tik tokiu būdu mes galime užtikrinti galimybes neįgaliesiems sportininkams sportuoti bei garsinti Lietuvą“, – teigė Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Kęstutis Skučas.
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, jog galutiniai sprendimai dar nėra priimti.
„Atliepdami į Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos pranešimą spaudai dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo, norime atkreipti dėmesį, jog galutiniai sprendimai dėl Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo nėra priimti, – rašoma ministerijos laiške trečiadienį. – Pirminis aprašo projektas buvo parengtas dirbant kartu su sporto organizacijomis. Praėjusią savaitę baigėsi aprašo viešojo derinimo etapas – iš sporto organizacijų gavome dar pasiūlymų, pastabų, tarp jų – ir iš Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos. Šiuo metu gauti nauji pasiūlymai yra vertinami, bus tiesiogiai kalbamasi su visomis pasiūlymus pateikusiomis organizacijomis ir tik tada priimami galutiniai sprendimai.“
Po K.Skučo pareiškimo jį viešai užsipuolė Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas.
"Lietuvos kurčiųjų sportininkų bendruomenė negali ramiai reaguoti į netikslumų kupiną, šalies visuomenę klaidinantį pranešimą spaudai, kurį išplatino Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) prezidentas Kęstutis Skučas, - rašoma jo pareiškime. - Akivaizdu, kad toks kreipimasis buvo suraitytas dėl to, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva suburtoje asmenų su negalia sporto organizacijų darbo grupėje (įvyko kone 10 susitikimų) tobulinta „Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo“ dalis, susijusi su asmenų su negalia sporto organizacijų finansavimu, neįtiko pačiam ponui K.Skučui. Darbo grupėje bendru sutarimu siekta asmenų su negalia finansavimo aprašo dalį priartinti prie tvarkos, kokia taikoma sveikųjų organizacijoms. Tai pavyko padaryti ir tai tenkino beveik visas asmenų su negalia sporto organizacijas – Lietuvos paralimpinį komitetą, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetą, Lietuvos aklųjų sporto federaciją, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetą. Išskyrus LNSF su jos vadovu K.Skuču priešakyje."
Kurčiųjų sportininkų atstovas dėl visko kaltino patį K.Skučą.
„Apmaudu, kad K.Skučas rypuodamas, koks neteisingas naujasis projektas, kaip lengvų pergalių pavyzdį teikia kurčiųjų sportininkų sėkmes, – perskaitęs pranešimą stebėjosi Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas. – Kaip galima palyginti? Lietuvos kurtieji rungtyniauja gi ne su fizines negalias turinčiais varžovais, o su tokiais pat kurčiaisiais iš viso pasaulio. Ir jei laimi, tai laimi po sunkių kovų, po ilgalaikių treniruočių, kurias veda kompetentingi treneriai. Kodėl K.Skučas nepatenkintas naujuoju finansavimo sąlygų aprašu? Ogi todėl, kad neturi aukštų rezultatų, už kuriuos, pagal aprašą, būtų skiriamas valstybės finansavimas. Iš kur tie rezultatai bus, jei net pranešime pats pabrėžė, kad Europos lengvosios atletikos neįgaliųjų čempionatai jau kurį laiką nevykdomi, pasaulio čempionatuose medalių nėra. O apie kitas sportas šakas, kuriu neįgaliųjų federacija turi daug ir kurioms yra vykdomi tiek Europos, tiek pasaulio
čempionatai, nekalba. Matyt todėl, kad ir ten nėra pasiekimų. Į paralimpines žaidynes kone visi Lietuvos neįgalieji sportininkai vyksta tik pagal kvietimus. O dar žemina kurčiuosius sportininkus, kad jiems lengva laimėti. Labai jau abejotinas K.Skučo teiginys, kad didžiausią konkurenciją tarp negalios grupių varžybose turi judėjimo negalią turintys sportininkai. 2018 metais K. Skučas, būdamas 51-erių, Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso ir sidabro medalius vežimėlių lenktynėse. Po trejų metų jis laimėjo du medalius Europos vežimėlių lenktynių čempionate. Tai kokia čia konkurencija, jei čempionu ir prizininku tampa sportininkas, įžengęs ir net beveik įpusėjęs į savo gyvenimo šeštą dešimtmetį. O apskritai, kai nieko nelaimi, tai reikia ieškoti kokio nors pasiteisinimo.“
Pasak E.Kriūno, LNSF vadovas savo pranešime nurodęs asmenų su klausos negalią skaičių Lietuvoje – 6,7 tūkst., suklydo ar tyčia pateikė kone aštuonis kartus mažesnį skaičių. Taip pat K. Skučas įvardijo kurčiųjų atletų skaičių, dalyvavusių vasaros deflimpinėse žaidynėse, kuris buvo gerokai didesnis nei neįgaliųjų sportininkų, rungtyniavusių Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse.
„Gal LNSF vadovui pavydu, kad šalies kurčiųjų sporto bendruomenė turi stiprias vyrų ir moterų krepšinio, orientavimosi sporto, badmintono, lengvaatlečių rinktines, kurios ne tik vyksta į deflimpiadas, bet jose daugiau ar mažiau laimi medalių, – svarstė E. Kriūnas. – Ar mes kalti, kad kurtieji sportininkai būna gerai parengti ir užima aukštas vietas? Negi turime atgailauti?“
Anot LKSK prezidento, kurčiųjų sportininkų pergalių apstu ne vien todėl, kad jų yra daug, o todėl, kad Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ties tuo tikslu ilgus metus nuosekliai dirba ir neverkia, kad pinigų mažai.
„Tegul K. Skučas pasižvalgo po savo kiemą, kokius turi subūręs specialistus. Turbūt nenustebtume sužinoję, kad LNSF vadovas yra bent penkių sporto rungčių sportininkas ir pats sau bei kitiems treneris. Tai gal čia pakastas šuo, kodėl neįgalieji atletai nieko nelaimi. Kurtieji sportininkai nėra konkurentai neįgaliesiems. Mes dalyvaujame savo čempionatuose, žaidynėse, neįgalieji sportininkai – savo. Kam ta priešprieša? Mes nepretenduojame į LNSF pinigus. Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto sportininkai stengiasi gauti tai, kas jiems priklauso pagal aprašą. Norėtųsi su visais bendrauti, sugyventi draugiškai, tačiau mūsų geri rezultatai kažkam neduoda ramybės“, – apgailestavo LKSK prezidentas E. Kriūnas.
