„Didžiausia šiandien problema, kad mes negebame atskleisti tokių nusikalstamų veikų. (...) Labai sunku išsiaiškinti, ar tą žmogų lydėjo neeilinė sėkmė, ar tas sėkmingas statymas buvo nesąžiningas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė prokuroras.
Taip pat skaitykite: „Kruoja“ pateko į LFF nemalonę – dėl nesąžiningo žaidimo ji negalės stiprintis
Jis drauge su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi, Lošimų priežiūros tarnybos vadovu Virginijumi Daukšiu, policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais.
Norint padaryti įtaką futbolo rungtynėms, nereikia sutarti su 22 žaidėjais, trimis teisėjais ir dar dviem treneriais. Reikia rasti vieną-dvi silpnąsias grandis
D.Raulušaičio duomenimis, pastaruoju metu buvo atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo sporto rezultatais, tačiau du iš jų jau nutraukti nenustačius nusikaltimo sudėties. Kiti du tęsiami, bet kol kas niekam įtarimai nepateikti.
Anot prokuroro, tyrimus apsunkina tai, kad informacija apie galimą nusikaltimą gaunama gana vėlai.
„Ši problema Lietuvoje gana nauja, tačiau stebime aktyvų didėjimą tokių veikų. Policija pasirengusi aktyviai kovoti su tomis veikomis, diegiame naujas priemones, naujus metodus, šiuolaikinius stebėjimo būdus, kad galėtume tuos nesąžiningus sandorius stebėti realiame laike, atlikti analizę ir esant reikalui pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sakė policijos vadovas L.Pernavas.
Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva pateko į dešimtuką valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia futbolo rungtynių, kurios laikomos sutartomis.
„Norint padaryti įtaką futbolo varžyboms, nereikia sutarti su 22 žaidėjais, trimis teisėjais ir dar dviem treneriais. Reikia rasti vieną-dvi silpnąsias grandis komandoje, tiesiog gali nepasisekti vartininkui arba puolėjui, ar kažkam, ir išeina toks rezultatas“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.
E.Urbanavičiaus teigimu, daugiausia įtarimų dėl neskaidrumo Lietuvos sporte kyla dėl futbolo ir krepšinio varžybų.
„Daugiausia informacijos iš kompetentingų institucijų, tarptautinių institucijų turime apie futbolą Lietuvoje. Žinome, kad tikrai pakankamai neretas reiškinys yra Lietuvos krepšinyje, gal ne pačiame aukščiausiame lygyje, ne Lietuvos krepšinio lygoje, bet žemesnėse lygose. Pati federacija yra tą kaip ir pripažinusi. Neturiu tikslios informacijos, bet galima įtarti, kad jeigu kitose šalyse yra problemų įvairiose sporto šakose, ne išimtis, matyt, ir pas mus“, – teigė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas V.Daukšys patvirtino, kad populiariausių šalyje sporto šakų varžybos ir kelia daugiausia įtarimų.
Didžiausia šiandien problema, kad mes negebame atskleisti tokių nusikalstamų veikų. (...) Labai sunku išsiaiškinti, ar tą žmogų lydėjo neeilinė sėkmė, ar tas sėkmingas statymas buvo nesąžiningas
„Lietuvoje sporto šakos, kurios populiariausios, tai futbolas ir krepšinis, turime tokių įtarimų, kad tiek LKL lygoje tam tikri mačai buvo sutarti, tiek futbolo lygoje. Čia būtent tas atvejis, kai kartu su teisėsaugos organais ir su sporto organizacijomis galima pasiekti kokį nors rezultatą“, – sakė jis.
Anot E.Urbanavičiaus, iki šiol nebuvo tinkamų priemonių, kaip minėtą reiškinį stebėti ir kokias prevencijas priemones taikyti.
„Manau, kad ta informacija gana gerai judės tarp šių institucijų ir mes galėsime atlikti tam tikrą monitoringą dar prieš varžybas, nes jau pasibaigus varžyboms dažnai būna vėlu analizuoti ką nors“, – sakė E.Urbanavičius.
Pagal pasirašytą sutartį, Vidaus reikalų ministerija, policija, prokuratūra, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lošimų priežiūros tarnyba įsipareigojo teikti visokeriopą tarpusavio pagalbą užkardant, siekiant atskleisti ir ištirti padarytus teisės pažeidimus, susijusius su manipuliacijomis sporto varžybomis.
Visos institucijos, gavusios informacijos apie manipuliacijas sporte ar bandymus manipuliuoti, nedelsiant turės ja pasidalyti su sutarties partnerėmis, išskyrus atvejus, kai tai galėtų pakenkti vykdomiems ikiteisminiams tyrimams. Numatytas institucijų bendradarbiavimas taip pat apims bendrus koordinuotus veiksmus, suderintų klausimų atstovavimą Lietuvos ir tarptautinėse institucijose, prevencijos ir švietimo projektų bei programų vykdymą, taip pat – teisėkūros iniciatyvas ir teisės aktų projektų derinimą. Numatyta dalytis gerąja patirtimi bei profesinėmis žiniomis, teikti konsultacijas, metodinę ir institucinę pagalbą, organizuoti bendrus kvalifikacijos tobulinimo renginius.
Lietuvoje sporto šakos, kurios populiariausios, tai futbolas ir krepšinis, turime tokių įtarimų, kad tiek LKL lygoje tam tikri mačai buvo sutarti, tiek futbolo lygoje.
Kūno kultūros ir sporto departamentas taip pat įsipareigojo bendradarbiauti su Lietuvos sporto organizacijomis siekiant jų pasirengimo kovoti su manipuliacijomis sporto varžybomis, Lošimų priežiūros tarnyba – prireikus vykdyti lažybų iš sporto stebėseną ir bendradarbiauti su lažybų organizatoriais nustatant ir išaiškinant manipuliacijų sporto varžybomis atvejus.
Pernai gruodį Vidaus reikalų ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, jog tas, kas sąmoningai paveikia profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip savo ar kitų naudai gautų materialinės naudos, bus baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu.
Ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad valstybės tarnautojui būtų prilyginami profesionalių sporto varžybų dalyviai. Tai leistų juos patraukti atsakomybėn už kyšininkavimą ir papirkimą.
Tačiau S.Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad dar neapsispręsta, ar šios pataisos būtinos, ar užtenka šiuo metu galiojančių teisės normų.
Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva pateko į dešimtuką valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia futbolo rungtynių, kurios laikomos sutartomis. Pernai „Transparency International“ atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių Lietuvoje yra paplitę.
