2019 09 19 /11:58

R.Berankis iš „ant ledo“ jį palikusio rėmėjo siekia atsiimti 90 tūkst. eurų: byloje apklaustas N.Pranckus

Ričardas Berankis pratęs kovoti prestižiniuose teniso kortuose. Tačiau šiais metais jo kovos laukas persikėlė ir į Temidės rūmus – siekdamas atsiimti įspūdingą skolą, pajėgiausias Lietuvos tenisininkas padavė į teismą rėmėją „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“. Rugsėjo 18 dieną parodymus byloje davė įmonės valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus.
Tenisininkas Ričardas Berankis
Tenisininkas Ričardas Berankis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pirmasis teismo posėdis šioje byloje dėl skolos pagal bendradarbiavimo sutartį priteisimo įvyko dar šių metų kovo mėnesį.

Atsakovė tenisininko rėmėja tapo 2015 metų liepą. R.Berankis už tai suteikė leidimą naudoti savo vardą, atvaizdą bei įvaizdį geriamojo vandens gamintojo produkcijos – „Vytauto“ mineralinio vandens – reklamai. Bendrovė buvo įsipareigojusi skirti finansavimą sportininkui penkmetį, bet praėjus vos metams apsigalvojo.

Tikėtina, kad bendrovės nuomonę pakeitė ne tokie įspūdingi, kaip manyta, tenisininko pasiekimai kortuose – antroji 2016-ųjų metų pusė buvo viena juodžiausių R.Berankio karjeroje. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis patyrė fiasko – jau pirmojoje kovoje pralaimėjo visiškai sausu rezultatu. Po to sekė traumos ir krytis ATP reitinguose. „Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ produkciją ėmė reklamuoti kiti sportininkai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Advokatas Antanas Paulauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Advokatas Antanas Paulauskas

Kreipdamasi į teismą, Lietuvos teniso žvaigždė iš UAB „Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ reikalavo jam priteisti 57 500 eurų skolą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Įvyko jau trys teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo tik šalių atstovai. Pats R.Berankis teismo posėdžių nelanko.

„Pirminė suma buvo 57 500 eurų. Tačiau vykstant bylinėjimuisi, neįvykdytas reikalavimas padidėjo iki 90 tūkst. eurų. Atsakovė pasiūlė sumokėti tik 15 proc. šios sumos. Mes su tuo nesutinkame. Mūsų nuomone, sutartis tarp „Birštono mineralinių vandenų“ ir R.Berankio vis dar egzistuoja. Atsakovė teigia, kad ne“, – dar prieš teismo posėdį 15min teigė R.Berankio atstovas, advokatas Antanas Paulauskas, tikėjęs, jog bylos nagrinėjimas iš esmės baigsis dar tą pačią dieną.

Tačiau taip neįvyko.

Lietuvos teniso sąjungos vaidmuo – svarus?

Rugsėjo 18 dieną apklaustas liudytojas Norbertas Pranckus. Jis pristatomas kaip „Birštono mineralinių vandenų“ akcininkas ir valdybos pirmininkas. Posėdis užtruko net tris valandas.

Atsakovės atstovas – advokatas Darius Paškauskas, paprašė teismo iškviesti Lietuvos teniso sąjungos prezidentą apklausai.

Pirminė suma buvo 57 500 eurų. Tačiau vykstant bylinėjimuisi, neįvykdytas reikalavimas padidėjo iki 90 tūkst. eurų.

„Kodėl federacija gauna paramą iš R.Berankio, tiksliau, iš mūsų gautus pinigus, ir iš tos pačios paramos remia R.Berankį? Pvz., perka bilietus, viešbučius, savo vardu sudarinėja sandorius. Mūsų pinigai mokami į federacijos sąskaitą, normalu, nes negali fizinis asmuo būti paramos gavėju, o federacija leidžia tuos pinigus savo vardu. Tai išsiaiškinus, bus aiškiau kvalifikuoti teisinį santykį, o teisinio santykio kvalifikavimas – esmė bylos“, – savo prašymą grindė advokatas.

Ieškovo advokatas patikino, kad teismas nėra pageidavimų koncertas – Lietuvos teniso sąjunga yra išdėsčiusi savo poziciją.

Bylos teisėja atmetė atsakovės atstovo prašymą, tačiau vėliau vis dėlto priimtas sprendimas iškviesti Lietuvos teniso sąjungos prezidentą į kitą posėdį, nes paaiškėjo aplinkybė, kurią gali patvirtinti ar paneigti tik jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Advokatas Darius Paškauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Advokatas Darius Paškauskas

Galimybės susitarti nemato

Teisėja pasiteiravo, ar bylą įmanoma baigti taikos sutartimi. Ieškovo atstovas tokių galimybių nemato, o atsakovo atstovas tikino ne kartą bandęs susitarti, siūlęs nuolaidas – susitarimo nepasiekta.

Advokatas A.Paulauskas patikslino, kad sutartis tarp R.Berankio ir „Birštono mineralinių vandenų“ buvo pasirašyta 2015 m. liepos 12 d. Ja tenisininkas suteikė išimtinę teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti jo vardą, atvaizdą, įvaizdį, tai yra, prisiėmė įsipareigojimus. Taip pat žadėjo dalyvauti atstovo renginiuose, kurie būtų iš anksto suderinti. Už tai buvo numatyti fiksuoti mokėjimai – po 20 tūkst. eurų kasmet. Numatyti ir papildomi mokėjimai už kiekvieną dalyvavimą Didžiojo kirčio turnyre – po 2 500 eurų. 2016 metais tokių R.Berankis turėjo keturis, 2017 m. – tris, 2018 m. – vėl keturis. Tad susikaupė mokėtina suma ir už juos.

Už tai buvo numatyti fiksuoti mokėjimai – po 20 tūkst. eurų kasmet.

„2016 metų gruodį sutarto mokėjimo R.Berankis jau negavo“, – teigė advokatas A.Paulauskas.

Rėmėja teigė, kad R.Berankis pažeidė sutartį, nes nedalyvavo renginiuose.

„Tačiau niekas jo nekvietė į renginius. Išsiuntinėjo gal 1000 žmonių kvietimą į SPA centro atidarymą. Kažkas. Nebuvo asmeninio kvietimo. Neaišku, ar kvietė kaip eilinį svečią, ar sutarties vykdymui.

Sutartį jie nutraukė žodžiu. Bet tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Vis žadėjo mokėti įmonės valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus. Jie su Berankiu susirašinėjo žinutėmis. Kol nesikreipė į teismą, neneigė sutarties galiojimo. Juk nežadėtų įmonės atstovas mokėti, jei sutartis būtų nutraukta?“, – retoriškai klausė R.Berankio atstovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Ričardas Berankis 2017 metais Maskvoje
„Scanpix“/AP nuotr./Ričardas Berankis 2017 metais Maskvoje

Dar vienas atsakovės argumentas, kodėl ji nustojo teikti paramą: ieškovas metiniame ATP reitinge 2017 m. nukrito žemiau 120 vietos.

„O sutartį žodžiu nutraukė 2016 m. lapkritį, – prieštaraujančias detales dėliojo advokatas. – Sutartyje buvo nurodytos aplinkybės, ką turėtų atsakovas daryti, kad galėtų pasinaudoti teise nutraukti vienašališkai sutartį. Prieš 30 d. turėjo apie tai informuoti ieškovą raštu. Paskelbus metinį ATP reitingą. Atsakovas to nepadarė“.

Anot A.Paulausko, jo klientas iki šiol vykdo įsipareigojimus pagal sutartį – niekam kitam nesuteikė teisės naudoti jo vardo ir įvaizdžio.

Sutartyje buvo numatyta ir dar viena nutraukimo sąlyga – jei R.Berankis baigtų karjerą. To neįvyko.

Atsakovė: už 5 valandas – 22 500 eurų?

Atsakovės atstovas teisme įrodinėjo, kad sutartis buvo paramos ir įvaizdžio pirkimo.

„Mūsų manymu, ieškovas nevykdė įsipareigojimų, dėl to jo teisės negali būti ginamos pilna apimti. Privalėjo fotografuotis, filmuotis, dalyvauti renginiuose. O jis sugaišo tik 5 valandas – tą pačią vieną dieną pasifotografavo ir nusifilmavo. 22 500 eurų už tai gavo. 2016 m. vykęs SPA atidarymas buvo vienas svarbiausių renginių. Buvo kviečiamas ne kaip draugas R.Berankis. Buvo sunkūs jam metai. Traumos, reitingas krito. Rizikos, kurios buvo numatytos sutartyje, įvyko. R.Berankis žinojo, kad gavo traumą, reitingai krito, – lūkesčiai ieškovo turėjo, akivaizdu, keistis.

Taip, žodžiu buvo pranešta, kad sutartis nutraukta, bet protingas žmogus tą turėjo suprasti, kad ji nutraukta. Lietuvių kalba tiek kartų buvo pasakyta, kad nutraukta ta sutartis. Nerašysim rašto dėl nutraukimo, nes sakysit, kad dabar tik ir nutraukė“, – teisme teigė „Birštono mineralinių vandenų“ advokatas.

Jis teigė, kad sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkritį, kai rugsėjį R.Berankis neatvyko į „Vytautas mineral SPA“ atidarymą.

Numetė „bombą“

Posėdžio eigoje atsakovės advokatas pasiprašė pertraukėlės: išbėgo sumokėti už parkingą. Grįžęs jis teismą informavo apie paaiškėjusią naują svarbią aplinkybę: buvo dar viena sutartis tarp įmonės ir R.Berankio, keičianti ankstesniąją sutartį. Ji neva tai buvo pasirašyta 2016 m. vasarį. Ir buvo trišalė: tarp Lietuvos teniso sąjungos, R.Berankio ir „Birštono mineralinių vandenų“.

„Mistinė sutartis, stebina mane. Glumina. Neturiu komentarų. Man apie tokią sutartį nėra žinoma. Negerbia teismo ir bylos šalių. Numetama iš kažkur. Gauta tuomet, kai bylos nagrinėjimas iš esmės praktiškai yra baigtas“, – stebėjosi advokatas A.Paulauskas.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad 22 500 eurų R.Berankiui buvo sumokėta per du kartus. Pavedimuose, paaiškėjo, nurodytos dvi skirtingos sutartys, pagal kurias jie atlikti. Antrame pavedime mokama buvo pagal 2016 m. vasario mėnesio sutartį – pakeistą sutartį.

„Dar kartą pabrėšiu. Negalime mokėti už įvaizdį, kurio nebuvo. Negavome įvaizdžio“, – teigė advokatas D.Paškauskas.

Jis patikino, kad apie antrąją sutartį plačiau papasakos liudytojas Norbertas Pranckus – „Birštono mineralinių vandenų“ valdybos pirmininkas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Norbertas Pranckus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Norbertas Pranckus

N.Pranckus: žodžiu sutarėme, žodžiu galime ir nutraukti

Liudytojas N.Pranckus patikino, kas su Ričardu Berankiu jį siejo draugiški santykiai. Būtent jis, susipažinęs su tenisininku Londone, pasiūlė įmonei sportininką remti. Remti kartu visą Lietuvos tenisą – kad kiltų pasiekimai, daugėtų pergalių.

„Man jis kaip Lietuvos teniso simbolis. Manėme, kad augs pardavimai, bendradarbiaujant su Lietuvos teniso sąjunga. Buvo pasirašyta ne viena, o kelios sutartys. Pasirašant sutartį nedalyvavau. Sąlygų derinime taip pat nedalyvavau. Mačiau el. pašte, kad yra sutartis atsiųsta iš R.Berankio juristo. Taip, asmeniškai skambinau vis R.Berankiui, kad sutarčiau dėl filmavimų, fotografavimų, dalyvavimo renginiuose. Jis buvo pakankamai užimtas, administracijai sunku buvo jam prisiskambinti, prašydavo manęs.

Logiška iškart buvo pasirašyt trišalę paramos sutartį, nes norėjome remti ir Lietuvos tenisą apskritai. Lietuvos teniso sąjungoje buvo atliktas auditas, kuris pareikalavo, kad būtų pasirašyta trišalė sutartis, juk R.Berankiui skirtą paramą mes mokėjome į sąjungos sąskaitą. Įmonė gavo tą trišalę sutartį iš sąjungos 2016 m. vasarį ir, pasirašius vadovui, išsiuntė tris egzempliorius atgal: vienas skirtas jai, antras R.Berankiui, trečias mums. Tačiau sutarties su visais trimis parašais taip ir negavome. Turime tik kopiją be parašų. Pagal ją darytas vienas pavedimas – antrasis“, – paaiškino N.Pranckus.

Nauja sutartis, anot jo, keitė senąją. Antrojoje buvo įvardyta, kad skiriama parama, nebuvo nurodyta pranešti iš anksto raštu dėl paramos teikimo nutraukimo.

Teisėja pasiteiravo liudytojo, ar tikrai antrojoje sutartyje nėra visų šalių parašų? N.Pranckus paaiškino, kad ta pakeista sutartis įmonėje yra registruota, registruota ir sąjungoje turėtų būti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Norbertas Pranckus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Norbertas Pranckus

„Tik mes neturime sutarties su visų trijų šalių parašais. Aš traktuočiau kaip visiškai naują sutartį. Gavome dar vieną raštą iš sąjungos su pasiūlymu koreguoti 2015 m. sutartį. Nekoregavom, nes buvome jau nutraukę bendradarbiavimą, – sutarties šalys nesilaikė savo įsipareigojimų“, – teigė N.Pranckus.

Jis aiškino, kad įmonė teikė paramą tikėdamasi Lietuvos teniso vystymosi. Toks vaizdas susidarė 2015 m. pavasarį, kai ir buvo sukirsta rankomis dėl rėmimo.

„Mūsų rinkodaros kompanijos negaudavo atsako jokio dėl bendradarbiavimo. Teniso pasiekimai nekilo, nekilo tenisininkai reitinge, nebuvo pergalių. Įmonė nusprendė paramos nebeteikti. Natūralu. jaučiu ir atsakomybę, nes įpainiojau įmonę į tai. Maniau, kad parama bus naudojama tikslingai – neprapuls.

Jaučiu ir atsakomybę, nes įpainiojau įmonę į tai. Maniau, kad parama bus naudojama tikslingai – neprapuls.

Už 5 valandas, kurias skyrė R.Berankis mums, manau, įmonė jau yra sumokėjusi. Sumokėjome 22 500 eurų, o už tiek darbo – 5 valandų fotosesiją – geriausiems sportininkams mokame po 1000 ar 2000 eurų. Buvo nufilmuotas klipas, kuris buvo platinamas, manau, tik iki sutarties nutraukimo. Nutraukus sutartį, niekas niekam nebeliko įsipareigojęs. Absurdas, kad įmonė turi mokėti kažką. Nutraukėme sutartį, nes nebuvo įmanoma bendradarbiauti“, – teisme liudijo N.Pranckus.

Išgirdęs liudijimą, ieškovo atsakovas paviešino 2017 m. gegužės susirašinėjimą, kur N.Pranckus žadėjo R.Berankiui birželį pradėti mokėjimus, o liepą užbaigti.

„Žadate vykdyti Ričardui mokėjimus toliau, nors sutartis nutraukta dar prieš metus?“, – liudytojo pasiteiravo advokatas A.Paulauskas.

„Nežinojau, ar buvo padaryti mokėjimai, ar nebuvo, – teisinosi N.Pranckus. – Sunku priimti sprendimą, kai manęs prašo pinigų, kai nėra atliktos paslaugos. Nekorektiškas prašymas. Kalbėjau apie mokėjimus, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo, ne apie 2017 m.“

Anot jo, sprendimą nutraukti sutartį priėmė įmonės valdyba.

„Raštiško įforminimo nesutvarkėme. Kuri tvarkė šiuos reikalus darbuotoja, išėjo į dekretines. Taip, čia mūsų įmonės apsileidimas. Bet pagal naują sutartį nebebuvo prievolės, kad reikalaujama raštiškai pranešti. Juk apie paramos teikimą ir susitarėme žodžiu. Kodėl negalime jos teikimą nutraukti žodžiu?“, – teiravosi įmonės atstovas.

R.Grušas: „Sunku dabar tiksliai įvardyti“

Į kitą posėdį nuspręsta iškviesti Lietuvos teniso sąjungos prezidentą, bus reikalaujama pateikti antrosios sutarties egzempliorių. 15min susisiekė su šios sąjungos vadovu Ramūnu Grušu, tačiau šis tikino negalintis atsakyti, ar tokia sutartis buvo. Teigė, kad niekas nebuvo daroma be visų trijų šalių žinios.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Grušas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Grušas

„Negaliu dabar nieko pakomentuoti. Tai yra detalės, kurios gali būti įvairiai interpretuotos, neteisingai suprastos. Susilaikysiu nuo komentarų, kol nežinau visų aplinkybių“, – 15min situaciją dėl sutarčių rugsėjo 18 dieną komentavo R.Grušas.

Paklaustas, ar R.Berankis žinojo apie šią sutartį, ar ji jam buvo išsiųsta, R.Grušas patikino, kad niekas nebuvo daroma be R.Berankio ir visų šalių žinojimo.

„Viskas vyko ganėtinai seniai, tad sunku dabar tiksliai įvardyti. Tikrai visos sutartys yra su parašais. Jos yra. Nežinau, kas čia ką turi, ko neturi“, – teigė Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis