– Nebuvo sunku? – paklausėme po rungtynių.
– Ne, normaliai, nors krūvis buvo ir nemažas.
– Aikštelėje daug bėgiojote. Gal mėgstate ir rytais pabėgioti?
– Ne, nebėgioju. Labiausiai mėgstu vaikščioti, įveikiu nemažai kilometrų. Kai vasarą miškuose organizuoju vaikams stovyklas, atsiranda puiki proga pavaikščioti. Fizinis aktyvumas mane lydi nuo jaunų dienų.
– Į rungtynes atvyko tik penki jūsų krepšininkai, pasitikėjote savo jėgomis?
– Rungtynių dieną vyko komiteto posėdis, keli mūsų pajėgūs žaidėjai negalėjo atvykti.
– O kodėl be trenerio?
– Mes visi penki buvome žaidžiantieji treneriai (šypsosi).
– Ar dažnai treniruojatės?
– Vieną kartą per savaitę. Tikrai mažoka, bet tam neturiu daugiau laiko. Prieš šią Seimo kadenciją krepšinio nežaidžiau kokius penkerius metus.
Šiemet treniravausi gal 10-15 kartų. Svarbu, kad aikštelėje pabėgame, o po to jau turėtų pradėti kristi metimai.
– Ar tai buvo jūsų pirmosios varžybos šiemet?
– Ne, Jurbarke žaidėme su Regionų lygos trenerių komanda, kurią sudarė gana aukšti vyrai.
– Kaip vertinote savo žaidimą per rungtynes su buvusiais „Žemynos“ gimnazistais, atstovavusiais „Ainiams“, kurias pralaimėjote?
– Nekaip, nes nė karto neįmečiau. Ne, jokios įtampos nebuvo. Buvau pavargęs, nesitreniravęs. Tačiau aikštelėje padariau tai, ką galėjau.
Varžovai – jauni vyrai, gerai presingavo. Su savo kolegomis kartu neteko pasitreniruoti, aikštelėje buvome priversti pratintis vienas prie kito.
– Ar pasitaikydavo rungtynių, kai nepelnydavote taškų?
– Visko buvo – ir daugiau pelnydavau, ir nepelnydavau. Per rungtynes su „Ainiais“ tikėjausi pelnyti taškų, bet nepavyko. Porą sykių netgi nenumečiau iki lanko. Dabar reikia atgauti gerą sportinę formą. Būna toks momentas: kai ilgai nežaidi, po to labai gerai krenta, o kai pradedi įgyti gerą sportinę formą, taiklumas truputį sumažėja. Po to, aišku, vėl gerėja.
Tikiu, kad ateis tas momentas, bus šventė ir mano kieme (šypsosi).
– Kokiose varžybose šiemet dar dalyvausite?
– Nežinau, mūsų komandos kapitonas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius tvarko visus reikalus.
– Ar krepšinis mėgstamiausia jūsų sporto šaka?
– Taip, bet po šaškių. Krepšinio aikštelėje esu mėgėjas, o šaškėse – profesionalas, tarptautinių ir paprastųjų šaškių kandidatas į sporto meistrus.
1987-1988 m. buvau Lietuvos jaunių paprastųjų šaškių rinktinės narys, dešimt metų (2006-2016) vadovavau Lietuvos šaškių federacijai, buvau Lietuvos moksleivių šaškių lygos steigėjas.
Ir dabar dažnai prisėdu prie šaškių lentos. Žaidžiu simultanus, vienas prieš daugelį šaškių mėgėjų. Dabar „Žemynos“ gimnazijoje galėjau su visais vienas žaisti ir, ko gero, visus būčiau nugalėjęs.
