Ramūnas Navardauskas yra laimėjęs etapus labiausiai prestižinėse daugiadienėse lenktynėse „Tour de France“ ir „Giro d’Italija“, bet sekmadienį Ričmonde iškovotas pasaulio čempionto vyrų grupinių lenktynių bronzos medalis yra, turbūt, svarbiausias pasiekimas jo karjeroje. Tai pirmasis Lietuvos medalis pasaulio plento čempionato vyrų varžybose.
„Labai didžiuojuosi savimi, džiaugiuosi, kad esu trečias. Tai geriausias iki šiol mūsų komandos rezultatas. Aš laimingas, iškovojęs medalį. Džiaugiuosi galėdamas parvežti jį mano šaliai, mano šeimai ir mano komandai“, – džiūgavo R.Navardauskas po finišo 261,4 km lenktynėse, kur jį 3 sek. aplenkė čempionu tapęs slovakas Peteris Saganas ir vos akimirksniu greitesnis buvo australas Michaleas Matthewsas.
Paprašytas palyginti pergales „Tour de France“ ir „Giro d’Italia“ etapuose ir bronzą Ričmonde, R.Navardauskas įvertino pasaulio čempionato medalį.
„Pasaulio čempionatas – vienos dienos lenktynės. Jei ir gali čia iškovoti medalį, tai yra didelis pasiekimas. Šis medalis gali kabėti ant tavo sienos visą likusį gyvenimą. Tai geriau, nei pergalės „Tour de France“ ar „Giro“ etapuose. Čia svarbesnis renginys – pasaulio čempionatas yra pasaulio čempionatas“, – kalbėjo lietuvis.
191 dviratininko būryje Lietuvos rinktinė nebuvo didelė jėga – čia kartu su R.Navardausku jai atstovavo tik Gediminas Bagdonas ir Evaldas Šiškevičius. Tuo tarpu elitinėse komandose buvo ir po devynis dviratininkus. Kova dėl patogios pozicijos buvo svarbiausias dalykas ir Ramūnas sugebėjo prasiskinti kelią į priekį tada, kai P.Saganas atakavo likus iki finišo 3 km.
„Lenktynės buvo labai sunkios. Iki paskutinių dviejų ratų priekyje buvo apie 50 vaikinų ir teko sunkiai kovoti dėl pozicijos. Tuo metu negalėjau nuspėti, kaip reikės finišuoti. Galvoje tik sukosi mintis, kad jei jie dar labiau paspaus, aš nesugebėsiu baigti lentynių. Esu laimingas, kad pabaigoje buvau pakankamai stiprus ir patekau į pirmą trejetą“, – sakė R.Navardauskas.
Lietuvis sugebėjo atsidurti tarp geičiausiųjų, nors lenktynių pabaigoje kitos komandos lyderių būryje turėjo ne vieną stiprų dviratininką.
„Australai priekyje mynė net trise, netoli vienas kito buvo ir belgai. Norvegas Alexanderis Kristoffas buvo pasirengęs spausti iki galo. Aš tik pabandžiau išsilaikyti tarp jų ir pažiūrėti, kaip seksis. Kantriai laukiau iki paskutinio sprinto. Tu tik ir gali laukti, o po to parodyti viską, ką gali“, – paskutines pragariškų lenktynių akimirkas prisiminė R.Navardauskas.