Pasak R.Gudo, pridėtinis (anterolateralinis) kelio raištis pirmą kartą aprašytas dar prieš 130 metų, bet tik daugiau nei prieš metus Belgijos mokslininkai jį vėl atrado bei įvertino jo reikšmę.
Pasirodo, būtent šis raištis lemia, kad profesionalūs krepšininkai, futbolininkai ir keleto kitų sporto šakų atstovai dažnai neatsikrato skausmų net ir atkūrus sužalotus kryžminius raiščius.
Su tuo susidūrė ir plaukikas V.Janušaitis. Jam teko patirti dvi operacijas, bet atleto nepaliko kelio skausmas, sąnarys nebuvo stabilus.
Kelio srityje laikėsi patinimas, koja išliko nestabili, vaikščiojau šlubuodamas. Tam tikrose padėtyse statant koją ji išsinarindavo. Teko vėl kreiptis į medikus ir kartoti operaciją“, – pasakojo V.Janušaitis.
„Traumą patyriau žaisdamas paplūdimio tinklinį. Žaidimo metu gaudydamas kamuolį kryptelėjau koją. Ji išniro ir dėl patiriamo skausmo turėjau kreiptis į gydytojus. Jie nustatė kryžminių raiščių plyšimą. Po operacijos keturis mėnesius stiprinau kojos raumenis. Deja, visą laiką jaučiau diskomfortą. Kelio srityje laikėsi patinimas, koja išliko nestabili, vaikščiojau šlubuodamas. Tam tikrose padėtyse statant koją ji išsinarindavo. Teko vėl kreiptis į medikus ir kartoti operaciją“, – pasakojo V.Janušaitis.
Šiandien sportininkas jaučiasi puikiai. „Net ir po operacijos miegojau puikiai, o su kiekviena diena jaučiuosi vis geriau. Su laiku kelio lenkimo kampas turi būti didinamas, laikausi visų gydytojų nurodymų. Viskas sugijo sklandžiai ir jau vaikštau nešlubuodamas. Profesorius R.Gudas savo darbą atliko preciziškai“, – gerų žodžių LSMU profesoriui negailėjo pacientas.
Ne vieną išskirtinę operaciją sėkmingai atlikęs LSMU Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas ortopedas traumatologas R.Gudas sako, jog šio paciento nusiskundimai privertė ieškoti naujovių. „Tai buvo antra to paties kelio sąnario kryžminio raiščio rekonstrukcija, po kurios deja, kelio sąnarys išliko nestabilus, todėl teko galvoti, kas gi atsitiko. Kartu su kryžminio raiščio pakartotine rekonstrukcija tuo pačiu metu teko rekonstruoti ir anterolateralinį raištį. Tai jo atveju ir buvo pats svarbiausias kelio sąnario stabilumo garantas“, – kalbėjo profesorius.
Garsus gydytojas pastebėjo, kad kolegos Belgijoje detaliai ištyrė šio pridėtinio raiščio anatomiją ir nustatė, kad jį turi nors ir ne visi, tačiau daugelis.
Tuo atveju, kai šis raištis plyšta kartu su priekiniu kryžminiu raiščiu, jį rekonstruoti reikia tuo pačiu metu. To nepadarius, dalis pacientų ir po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos jaučia su kelio sąnario nestabilumu susijusius simptomus ir negali visavertiškai sportuoti.
„Apie šį raištį praeityje jau buvo diskutuota, tačiau jo reikšmė deramai nebuvo įvertinta ir suprasta, tiesiog atrodė, kad jis neegzistuoja ir buvo užmirštas. Naujas požiūris, šiuolaikinės tyrinėjimo technologinės galimybės ir faktas, kad dalis priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijų nesugeba užtikrinti visaverčio kelio sąnario stabilumo, privertė iš naujo įvertinti šio raiščio svarbą kelio sąnario stabilume“, – sakė R.Gudas.
