„Associated Press“ apžvelgė, kaip pasikeitė ar nepasikeitė Rio, praėjus metams po vasaros olimpinių žaidynių.
AP pastebi, kad olimpinės žaidynės Rio de Žaneirui paliko išplėstą metro tinklą, greitųjų autobusų sistemą ir keletą miesto brangakmenių: atnaujintą uosto teritoriją su lauko kavinėmis ir gyva muzika bei saugesnį gyvenimą gatvėse, kuriose anksčiau vyravo nusikaltimai.
Šitie dalykai, ko gero, nebūtų buvę sutvarkyti, jei mieste nebūtų vykusios olimpinės žaidynės. Kita vertus, žaidynės gerokai padidino visų šių darbų sąmatas. Pavyzdžiui, auditoriai nustatė, kad vykdant metro plėtrą buvo permokėta 25 proc.
„Žinoma, dabar yra geriau. Bet iš olimpinių žaidynių tikėjausi daugiau“, – AP cituoja Igorį Silverio, vietos gyventoją.
„Manau, kad olimpinės žaidynės naudos davė tik užsieniečiams. Vietiniai didelės naudos nepajuto. Saugumo situacija yra bloga, ligoninių taip pat. Manau, tos milžiniškos investicijos vietinių gerbūvio labai nepagerino“.
I.Silverio sakė, jog olimpinių žaidynių metu persikėlė gyventi į užmiestį, nes pasilikti mieste buvo per brangu.
Stovėdama šalia metro linijos, 57-erių Isa Trajano Fernande tikino, kad viešojo transporto sistema tapo efektyvesnė, tačiau spragų liko: „Per pačias olimpines žaidynes viskas buvo geriau, bet po to vėl apsileido“.
Ji tikino, kad naujieji greitieji autobusai visad perpildyti žmonių ir stinga saugumo. „Žmonės nesijaučia oriai naudodamiesi viešuoju transportu“, – sakė moteris.
„Avenida Brasil“, pagrindinė miesto šiaurės-pietų arterija, taip ir liko nebaigtų atkarpų, niekur nevedančių apvažiavimų ir nereikalingų viadukų raizgalyne, kurioje nuolat susidaro transporto spūstys.
Olimpinės žaidynės paliko merdinčias arenas Olimpinime parke ir 3600 tuščių apartamentų olimpiniame kaimelyje, pastebi AP. Deodoro, didžiausias sporto bazių kompleksas, vis dar uždarytas geležiniais vartais.
Žaidynių organizatoriai ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) atstovai sako, kad Rio reikia laiko, kad visas bazes išnaudotų ir kaltę dėl mažo jų išnaudojimo verčia bendram Brazilijos ekonomikos nuosmukiui.
Šalia parko gyvenanti 30-metė Juliana Solaira sako, kad bazės yra „puikus palikimas“, tačiau „jomis naudojasi vienetai“.
„Čia matome visus tuos išleistus pinigus. Deja, daugelis arenų stovi uždarytos. Manau, jos turėtų būti išnaudotos labiau“, – sako J.Solaira.
Parke nėra jokių restoranų, jaukių vietelių, kur žmonės galėtų atsikvėpti – tik dykynėje stovinčios arenos.
Organizatoriai pažadėjo išvalyti Guanbaros įlanką, kai 2009 m. laimėjo teisę rengti žaidynes.
Žaidynių metu organizatoriai išties dėjo pastangas, kad seni baldai, rastai ir nugaišę gyvūnai nedreifuotų į teritoriją, kur vyko buriavimo varžybos.
Tačiau pasibaigus žaidynėms visos priemonės nustotos taikyti.
„Manau, kad situacija dar labiau pablogėjo, – kalbėjo brazilų olimpinė čempionė, buriuotoja Kahena Kunze.“
„Čia nuolat plūduriuodavo įvairios šiukšlės, bet jų matau vis daugiau ir daugiau. Slėpti šiukšles nepasiteisina, nes jos vis tiek iškyla. Ir bus dar blogiau, nes nematau, kad kažkas konkretaus būtų daroma“.
Dar vienas „Rio 2016“ palikimas: virtinė teisinių procesų. Kai kurie politikai, stovėję žaidynių užnugary, buvo apkaltinti korupcija, o organizatoriai įvairiems kreditoriams vis dar skolingi maždaug 40 mln. dolerių.
Buvęs šalies prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, prezidentavęs tuo metu, kai Rio atiteko teisė rengti olimpiada, nuteistas 9,5 metų kalėti. Tiesa, dar vyksta apeliacinis procesas.
Buvusiam Rio merui Eduardo Paesui pateikti kaltinimai pasipelnius sudarant lengvinančias statybų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis, sąlygas. Buvęs Rio valstijos gubernatorius Sergio Cabralas dėl korupcijos jau atsidūrė už grotų.
Carlosas Nuzmanas, „Rio 2016“ orgnizacinio komiteto prezidentas, metų pradžioje pralaimėjo Panamerikos sporto organizacijos vadovo rinkimus. Tai taip pat tam tikras darbo „įvertinimas“.
