Kol Lietuvos sporte laksto strėlės tarp Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir kelių sporto šakių nacionalinių federacijų, dar vienas svarbus įvykis nutiko pasaulio sporto politikoje.
Daina Gudzinevičiūtė grįžo iš Graikijos, kur praėjusį ketvirtadienį Kirsty Coventry buvo išrinkta pirmąja Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidente moterimi, kartu ir pirmąja vadove iš Afrikos.
Dukart olimpinė plaukimo čempionė, pastaruoju metu ėjusi Zimbabvės sporto ministrės pareigas, tapo ir jauniausia asmenybe, stojusia prie didžiausios sporto organizacijos vairo.
Nors rinkimuose Graikijoje dalyvavo net septyni kandidatai, o tarp jų netrūko stiprių asmenybių, K.Coventry pergalė slaptame balsavime buvo greita ir įtikinama – 41 metų afrikietė jau pirmajame balsavimo etape sulaukė 49 balsų iš 97.
Vienas iš favoritų, buvęs IOC viceprezidentas, 65 metų Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis iš Barselonos gavo 28 balsus.
68 metų britas Sebastianas Coe, kurio CV atrodė solidžiausias dėl Londono olimpinių žaidynių organizavimo patirties ir ilgamečio vadovavimo Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai, sulaukė tik 8 balsų.
Kitaip nei J.A.Samaranchas jaunesnysis, S.Coe laikėsi ypač griežtos pozicijos dėl karą Ukrainoje vykdančių rusų dalyvavimo sporte – jo vadovaujamos lengvosios atletikos tarptautinėse varžybose šalies agresorės atstovai negalėjo varžytis jokiu statusu nuo tada, kai buvo bausti dėl dopingo ydų, o paskui diskvalifikacija liko karo metu.
Karo Ukrainoje pradžioje rusus ir baltarusius užribyje laikė dauguma sporto šakų, bet durys atsivėrė šalių-agresorių atstovams, kai IOC paskelbė apie rekomendacijas įsileisti į tarptautines varžybas juos neutraliu statusu ir pati įsileido į Paryžiaus olimpines žaidynes.
K.Coventry pozicija rusų klausimų nėra viešai deklaruota, bet Vladimiras Putinas iškart paskelbė sveikinimus jai, išreiškęs džiaugsmą dėl afrikietės pergalės rinkimuose.
„Aš esu įsitikinęs, kad jos unikali patirtis ir pasišventimas laikytis olimpizmo idealų, prisidės prie mūsų sėkmės“, – pareiškė karą Ukrainoje vykdančios Rusijos prezidentas.
K.Coventry akivaizdžiai buvo nuo 2013 metų IOC vadovavusio vokiečio Thomo Bacho proteguota įpėdinė.
Olimpinėse žaidynėse 7 medalius laimėjusi K.Coventry pati buvo IOC narė nuo 2013 metų, organizacijoje pabuvusi įvairiose vaidmenyse.
Anot BBC, nors Th.Bacho lobizmas nebuvo viešas, didelė K.Coventry pergalė rinkimuose buvo akivaizdus įrodymus, kokią didelę įtaką buvęs vadovas turėjo ar turi šimtui organizacijos narių, tarp kurių yra ir buvusių sportininkų, ir verslininkų, ir politikų.
Konservatyvioje organizacijoje iki 1981 metų iš viso nebuvo moterų narių, o per visą istoriją dėl vadovavimo IOC posto yra kandidatavo vos antra moteris.
Daug paslapčių supo IOC rinkimus, o iš Graikijos grįžusi D.Gudzinevičiūtė pabrėžė, jog nė vienas narių, tarp kurių ji irgi yra, neturi teisės įvardyti, už ką ir kodėl balsavo ketvirtadienį, – to reikalauja IOC etikos taisyklės.
Per susitikimą su žurnalistais LTOK biure, ji pakomentavo karštus įvykius Graikijoje ir Lietuvoje.
– Kalbama, kad prie naujosios IOC prezidentės gali išaugti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų galimybės sugrįžti į tarptautines varžybas. Ar tai įmanoma? – buvo paklausta D.Gudzinevičiūtė.
– Manau, kad tarp eilučių perskaityta ne visiškai ta žinia. Rusijos olimpinis komitetas lieka suspenduotas, kol kas nėra sąlygų, kad jis būtų sugrąžintas. Neutralūs atletai, priklausomai nuo tarptautinių sporto šakų federacijų, kai kurie grįžta, o kai kurie ne, – tai tikrai nepriklauso nuo Tarptautinio olimpinio komiteto. Kalbėti, kad jie grįš, ypač su vėliava, yra per anksti.
Kitas dalykas, iki žiemos olimpinių žaidynių dar yra beveik metai. Tai bus IOC sprendimas, bet nemanau, kad jie artimiausiu turėtų grįžti, ypač su savo vėliava.
– O neutraliu statusu?
– Kaip buvo ir pastarosiose olimpinėse žaidynėse – priklausomai nuo sporto šakų federacijų, kurių vienos laiko griežtesnę poziciją, o kitos laisvesnę. Paryžiuje buvo virš 20 neutralių atletų, taip jie ir dabar startuoja.
– Kokios sąlygos turi užtikrinti, kad sportininkai tikrai nepalaiko karo?
– Prieš rinkimus vienas iš mano užduotų kandidatams klausimų buvo dėl rusų ir baltarusių atletų, šiuo atveju dėl neutralių atletų.
K.Coventry sakė, kad viskas turėtų būti aprašyta iš anksto, kad taip būtų atžvilgiu visų karinių konfliktų, nes pasaulyje vyksta ne vienas karinis konfliktas. Turi būti deklaruota aiškiai, kad jokių karinių veiksmų jis (sportininkas) neturėtų palaikyti.
Mus visus ištiko šokas, kai Rusija užpuolė Ukrainą, o sporto pasauliui irgi nebuvo aišku, ką dabar daryti – agresorius aiškus, bet jokiuose įstatuose nėra parašyta, kad karą sukėlusi valstybė ar jos olimpinis komitetas turi būti suspenduotas. Matyt visa tai reikia apgalvoti ir aprašyti. Bet aš netikiu, kad neutralūs atletai galėtų daug lengviau patekti į arenas.
– Kaip manote, dėl kokių priežasčių tada džiaugėsi Vladimiras Putinas ir kiti rusai, kai buvo išrinkta K.Coventry?
– Negaliu pasakyti. Manau, kad jis į bet kurį kitą (laimėjusį kandidatą) būtų taip reagavęs, nes kas jam belieka. Iš spaudos žinau, kad Rusija labai keičia retoriką. Jei anksčiau sakė, kad IOC yra blogis, daug jų federacijų vadovų pasisakė drastiškai, bet dabar tie vadovai pakeisti, rusai atsisakė rengti savo alternatyvias žaidynes, tad matyt tikisi grįžti. Bet kol kas nematau tam galimybių, nes, kaip sakiau, Rusijos nacionalinis olimpinis komitetas yra suspenduotas, o suspendavimo priežastys nėra išnykusios.
– Kaip manote, kokie K.Coventry pranašumai lėmė jos pergalę prieš kitus favoritus: Juaną Antonio Samaranchą jaunesnįjį ir Sebastianą Coe?
– Negalėčiau įvardinti, nes komentuoti rinkimų ar palaikymo fakto negaliu. Galbūt dauguma balsavo už jaunystę ir jos išaugimą olimpiniame judėjime, nors J.A.Samaranchas taip pat yra olimpinės dinastijos atstovas (jo tėvas Juanas Antonio Samaranchas buvo IOC prezidentas).
Spauda kažkodėl buvo įvardijusi S.Coe favoritu, bet tarp IOC narių jis nebuvo įvardinamas favoritu.
– Ar kandidatų pozicija rusų klausimu buvo vienoda?
– Nė vienas nebuvo kategoriškas, ypač kalbant apie konkrečią šalį, nes olimpinėje chartijoje šalys nėra subjektai. Varžosi tik atletai, o jiems padeda nacionaliniai olimpiniai komitetai.
– Ar žiemos olimpinėse žaidynėse Italijoje 2026 metų pradžioje galima laukti kokių nors naujovių po rinkimų?
– Žaidynes organizuoja ne IOC vadovė, o organizacinis komitetas. Tarp jų ryšį užtikrina komisija, kurios atstovė ir aš esu. Pasirengimas vyksta daug laiko, likus metams jau nebekalbama apie pasikeitimus, o tik apie tai, kad viskas būtų laiku, kad būtų laiku suspėta. Drastiškų pasikeitimų negalėčiau įvardinti.
Tačiau, žinoma, atėjus naujam vadovui, kažkas visada keičiasi.
– Kiek olimpiečių tikitės žiemos olimpinėse žaidynėse, ar įmanomas būtų rekordinis skaičius, kai biatlonininkai iškovojo teisę startuoti ten dviem rinktinėmis (vyrų ir moterų po 4 atletus)?
– Labai sunku prognozuoti. Rekordo galimybę mažina tai, kad mūsų ledo šokėjas (Deividas Kizala) susilaužė koją – tai labai graudu, nes svajojome deleguoti dvi poras. O kiek iš viso praeis atranką, – pažiūrėsime.
– Biatlonininkas Vytautas Strolia pažėrė pamąstymų dėl sporto fono Lietuvoje (geriausias šalies biatlonininkas kritikavo LTOK dėl sprendimo atimti finansavimą iš biatlono federacijos). Kaip tai vertinate?
– Jei tai dėl komentaro apie lėšų neskyrimą biatlone, tai manau, kad tai federacijos manipuliacija, nes turint milijoninį biudžetą skųstis dėl negavimo 40 tūkst. eurų paramos, – tai šiek tiek manipuliatyvu.
– Ar LTOK prisidės prie jų pasirengimo?
– Mes nebefinansuojame pasirengimo nuo tada, kai valstybė apsiskelbė, kad nuo šiol pati tai darys. Sakau, valstybė, bet tai buvo inspiracija Seimo narių, kurie balsavo už finansavimo pokyčius.
Olimpinės solidarumo stipendijos bus mokamos ir toliau tiems, kurie jas ir taip gauna.
– Justinas Kinderis (Lietuvos šiuolaikinės federacijos generalinis sekretorius) teigė, kad sulaukė kaltinimų iš jūsų praėjus keturiems mėnesiams po fakto (Europos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidente išrinkta rusė, J.Kinderis – viceprezidentu, pats vėliau aiškinęs, kad taip siekė tapti atsvara rusams), Ukrainos olimpinis komitetas parašė laišką esą paprašytas kažkieno kito (suprask, – LTOK)?
– Kovo 11 dieną gavome sveikinimo ir palaikymo laišką, kuriame buvo užduotas tas klausimas. Ir prieš tai buvo pasidalinta nuostata dėl keistos situacijos, ji keista ir liko.
