Olimpinė ir dukart pasaulio čempionė Rūta Meilutytė, vakar vakare su tėčiu Sauliumi Meilučiu parskridusi į Kauną, jau šiandien anksti ryte Kauno klinikose tikrinasi sveikatą, taip pat suplanuotas viitas pas pas dantų gydytoją.
Lėktuvas, kuriuo iš Londono parskrido plaukikė, vėlavo gerą valandą, Kauno oro uoste mūsų plaukimo žvaigždę sutiko ir močiutė Aldona Meilutienė su Sauliaus drauge Rasa.
Močiutė, išvažiuodama į oro uostą, padengė stalą, ant kurio puikavosi jos kepti pyragai, kuriuos taip mėgsta visa šeima.
– Ar ilgai vakarojote, kai Rūta atsidūrė savo gimtuosiuose namuose Šilainiuose?
– Valandų neskaičiavome, visi buvome be galo laimingi, nes ne visada būna tokie metai, kai visi susirenkame švęsti Kalėdų. Rūtelė miegoti, manau, ėjo gerokai po pirmos valandos nakties. Įspūdžių buvo galybės. Anūkėlė su tėčiu labai norėjo valgyti, abu žinojo, kad ras judviejų mėgstamų valgių. Jiems kompaniją sudarė ir Rūtelės brolis Mindaugas, kuris kartu su mumis gyvena, o Margiris Vilniuje studijuoja.
Prikepiau įvairių pyragų, bet ypač yra mėgstamas tradicinis, didelis mielinis, todėl jo dau ir pripjausčiau ant stalo. Pyragą valgėme ir su medumi, ir su obuoliene, ir su baltu sūriu. Šiaip Rūtelė nėra išranki maistui, viską valgo, kas padėta ant stalo. Tačiau ji labai pasiilgsta naminio maisto, kurį pagaminu, nes tėtis Plimute tokių pyragų neiškepa. Kai ant stalo daug pyragų, visiems sakau: Kūčios man prasideda šiandien.
– Ar daug patiekalų bus ant Kūčių stalo?
– Dvylika tikrai bus. Vaikai kartais ir daugiau priskaičiuoja. Jau prigaminau ir duonos bei citrinų giros, stiklainiai jau pilni. Tačiau šie gaivinantieji gėrimai gal daugiau skirti suaugusiems, nes per tam tikrą laiką atsiranda truputį alkoholio. Rūtelei tikrai neduosiu giros, jai pagaminsiu spanguolių kisieliaus.
– Ar jau papuošėte Kalėdų eglutę?
– Kol kas dar ne. Ją visada puošiame per Kūčias, ją papuoš Rūtelė su Mindaugu. Mūsų namelis nedidelis, vos keturių mažų kambarėlių, tai ir eglutė bus maža. Ją pastatysime ant stalo ir pasidžiaugsime. Su Rūtele per šventes nutarėme nepriimti jokių žurnalistų pokalbiams vien dėl to, kad neturime sąlygų jų priimti.
– Ar Rūtelė parsivežė jums parodyti pasaulio čempionės medalių?
– Parsivežė, tačiau buvo tiek daug įspūdžių, vartėme nuotraukas ir net nepėjau jais pasidžiaugti. Šiandien pažiūrėsiu. Manau, kad Rūtelė savo medalius paliks namuose, nesiveš į Angliją.
– Ar anūkė jums parveža lauktuvių?
– Visada kažką parveža – mielą, nedidelį, man labai brangų daikčiuką, kurį mėgstu su savimi nešiotis. Ir dabar ne vieną jų nešiuojuosi savo rankinuke. Mes tų kalėdinių dovanų kažkaip nesureikšminame. Rūtelei dovaną jau seniai ruošiau ir ją iš karto atidaviau, tegul ja dabar naudojasi, kam laikyti iki Šv. Kalėdų. Tačiau, žinoma, po egle Rūtelė irgi dar kažką ras. Kai vaikai augo, nuo tų dienų dar esu išlaikiusi Kalėdinius maišus. Visi kažką ras po eglute ...
– Jeigu būtų buvusi galimybė, ar būtumėte važiavusi į Turkiją stebėti Rūtelės pasirodymo pasaulio čempionate?
– Ką jau ten važiuosi. Tiesa, sveikata man dar leidžia važiuoti, bet nėra reikalo, ką ten močiutei lįsti, man to džiaugsmo užtenka. Rūtelės pasirodymą stebėjau per televizorių, labai jaudinausi. O į Anykščius tai tikrai važiuosiu, ją plaukimo baseine būtinai turiu matyti gyvai. Kai yra tokios sąlygos, negaliu atsisakyti, Rūtelė – mano visas džiaugsmas.
– Kaip galvojate, ar jūsų anūkėlė neišpuiks. Jai dar tiktai 15 metų, o sporte jau beveik viską pasiekė?
– Neišpuiks, neišpuiks, tikrai neišpuiks. Svarūs laimėjimai jos ne trupučiuko nepakeitė. Rūtelė nesivaiko šlovės, nesipuošia brangiais drabužiais, nenori išsiskirti iš kitų. Ji vaikšto apsirengusi paprastais, būtinais drabužiais. Rūtelė be galo paprasta, negaliu niekuo skųstis.
– Kada anūkė išskris atgal į Plimutą?
– Gruodžio 26 dieną.
– Kaip jūs gyvenate. Kaip sveikata?
– Ačiū viskas gerai. Esu pati sau sportininkė, daug vaikščioju – turiu savo trasą Šilainiuose, kur gyvename, Veršvų draustinyje. Prie Veršvos upeliuko yra daug natūralių pievų, nuostabi pakrantė, augmenija tokia, jog visko gali rasti – tenai niekas nepjauna žolės, visi augalai auga natūraliai. Netoliese – ir miškelis, rudenį mėgstu pagrybauti. Vaikščioju tiktai gamtoje, man oras nesvarbu.
