Pernai rudenį Arizonos universitete studijuoti ir šios mokslo įstaigos golfo komandoje žaisti pradėjusi 19-metė G. B. Starkutė kovo viduryje, prieš pat užsidarant sienoms, spėjo grįžti į Lietuvą. Universitete mokslą padarė nuotolinį, o Nacionalinė studentų sporto asociacija (NCAA) paskelbė, kad likęs sezonas nutraukiamas. Varžybos nevyko, buvo uždraustos komandinės treniruotės. Trenerė patarė verčiau keliauti pas savo šeimas.
„Kai grįžau iš Amerikos, buvo visiškas šokas kūnui ir galvai, nes tiesiai iš įtempto treniruočių ir turnyrų sezono teko užsidaryti namie. Dvi savaites apskritai turėjau izoliuotis“, – sako pirmoji NCAA golfo ledus pralaužusi lietuvė.
Tarsi kitame pasaulyje
Paklausta, kokie jai buvo pirmieji metai Amerikoje, Gilė Bitė nušvinta: „Nuostabūs, net sunku apsakyti. Ten nuvykusi patekau į visiškai kitokį pasaulį.“
Vykdama jaudinosi, kad galbūt bus sudėtinga prisitaikyti prie naujos aplinkos, laiko, klimato pokyčių. Aklimatizuotis bent poros savaičių išties prireikė, nes pasitiko daug kontrastų. Vienas tokių – oras: rugpjūčio pabaigoje Arizonoje svilino 40 laipsnių karštis. Bet pamažu įsivažiavo, išmoko gyventi pagal universiteto sporto standartus.
Golfas ten irgi visiškai kitokio lygio. Lietuvoje dažniausiai treniruodavosi viena, o ten turi komandą, kurią sudaro devynios žaidėjos: trys amerikietės, trys taivanietės, viena anglė, viena norvegė, na, ir lietuvė. „Esame viena tarptautiškiausių komandų, o kitais metais dar šveicarė atvyks“, – sako G. B. Starkutė.
Į NCAA lygos varžybas atstovauti universitetui iš devynių keliauja penkios žaidėjos, todėl prieš kiekvieną turnyrą vyksta vietinė atranka. „Nors dauguma mūsų iš skirtingų kultūrų, manau, šios skirtybės mus visai gerai suvienija, nes įdomu atrasti naujų kalbų, maisto, bendravimo ypatumų. Per dieną su komandos merginomis praleidžiame po 7–8 valandas, galima sakyti, gyvename kartu, gerai sutariame. Žinoma, yra konkurencijos, bet yra ir daug palaikymo“, – pasakoja G. B. Starkutė, dažniausiai patenkanti į penketuką ir daug keliaujanti po Ameriką.
Vidinė konkurencija verčia pasitempti ir išmokti dar daugiau disciplinos: nusiteikimo kasdien dirbti, netinginiauti ir nesijausti, kad padarei pakankamai. Be to, ir mokslų apleisti negalima, juos tenka derinti su kelionėmis ir vos ne profesionaliomis treniruotėmis. „Tiek fizinis pasirengimas, tiek golfo treniruotės, tiek mano mityba tapo dar labiau disciplinuota“, – sako Gilė Bitė.
Disciplina prisideda ir prie gerų mokymosi rezultatų: antrą semestrą, kurį baiginėja nuotoliniu būdu, irgi greičiausiai vainikuos visos A raidės. Pirmieji metai, sako verslo vadybą studijuojanti G. B. Starkutė, skirti apsiprasti, prisitaikyti prie sistemos. Daug pasirenkamųjų dalykų, daug savarankiško darbo. O lydėjusi baimė, kad dėl anglų kalbos kils sunkumų, nepasitvirtino.
Ar kas nors golfo žaidėją Amerikoje ypač nustebino? „Labiausiai nustebino, kad ten golfas yra lygiavertis kitoms sporto šakoms. Jeigu Lietuvoje kam nors pasakai, kad žaidi golfą, reakcija būna neutrali, o Arizonos universiteto golfo komanda yra laimėjusi NCAA lygos čempionatą, todėl sužinoję, kad priklausau tai komandai, į mane žiūri su pagarba. Geras jausmas, kai tai, ką darai, kas tau teikia džiaugsmo, svarbu ir kitiems“, – pripažįsta žaidėja.
Laukus pakeitė sofa
„Džiaugiuosi, kad vėl galiu būti golfo laukuose. Tos savaitės be treniruočių man padarė didžiulę įtaką, dabar turiu daug darbo atvykusi į laukus, kad grįžčiau į formą. Golfas – dėkingas sportas, nors ribojamas žaidėjų skaičius, bet mums labai pasisekė, kad vieniems pirmųjų leido treniruotis“, – sako gegužės pradžioje golfo laukuose užtikta žaidėja.
G. B. Starkutė neslepia: namie išbūti nebuvo lengva, teko ir treniruotis namų sąlygomis, ir ieškoti motyvacijos dirbti toliau, nors aišku, kad vasaros turnyrai bus kitokie – paprastesni, dalyvių skaičius bus apribotas.
„Nenoriu, kad mano pasirengimas kristų iki žemumų. Tikimės, kad liepą bus tarptautinių turnyrų, todėl norėčiau atstovauti Lietuvai visomis turimomis pajėgomis, o ne puse jų. Rugpjūčio pabaigoje vyksiu atgal į Arizoną, o ten vėl reikės rodyti tai, ką galiu geriausia, kad komanda laimėtų. Juk ten ne pati sau atstovauju, o viso universiteto komandai“, – sako G. B. Starkutė.
Per priverstinę pertrauką be golfo laukų Gilė Bitė atrado laiko tam, ką vis nukeldavo į kažkada vėliau. „Iki tol niekam neleisdavau lįsti į mano galvą, ten knaisiotis ar pasakoti, kaip aš turėčiau jaustis laukuose, bet per karantiną kelis kartus susiskambinome su psichikos treneriu ir pradėjome dirbti su psichologine golfo puse. Gali turėti tobulą techniką, bet jeigu neatlaikysi spaudimo, vienintelė klaidelė tave sugniuždys, golfas tiesiog gali nesisekti. O man kartais viena klaida atrodo lyg pasaulio pabaiga“, – prisipažįsta mergina, laiką namuose leidusi su kelis mėnesius nematyta šeima ir šunimi.
Tarp šios vasaros planų – ir liepos 11 d. šalia Vilniaus vyksiantis turnyras LTOK prezidentės taurei laimėti. Paklausta, kiek kartų yra laimėjusi LTOK prezidentės taurę, pašnekovė susimąsto. „Bent pora kartų tikrai esu laimėjusi. Pernai laimėjau ir dar prieš pora ar trejetą metų. Kai intensyvėja turnyrai užsienyje, vis daugiau varžybų tenka praleisti Lietuvoje, dėl to ne visada pavyksta sudalyvauti“, – paaiškina.
Paklausta, ar galėtų save palyginti prieš išvyką į Ameriką rugpjūtį ir dabartinę, kokia grįžo, visų pirma pamini, kad tapo savarankiškesnė. Taip pat susidėliojo vertybes ir gyvenimo siekius. Prieš kelerius metus, prisipažįsta, nebuvo įsitikinusi, kad nori vykti į Ameriką, o dabar pasidarė aiškesnis kelias, ko ir kaip reikia siekti, kaip dirbti, jeigu nori tapti profesionale.
„Profesionalios golfo žaidėjos kelias – vienas didžiausių mano tikslų. Bet viskas priklausys nuo to, ar pavyks toliau tobulėti, ar to pakaks. Ir, žinoma, didžiausia gyvenimo siekiamybė yra olimpinės žaidynės. Į artimiausias patekti neįmanoma, bet į Paryžių 2024 m. atranka prasidės po poros metų. Įdėjus pakankamai darbo, tinkamai nusiteikus, manau, viskas yra pasiekiama. Tai įrodyta daugybės žmonių, kurie tiek daug pasiekę Lietuvoje, pavyzdžiu“, – sako 19-metė mergina, visa ligšioline savo karjera demonstruojanti, kad jai neįmanomų dalykų nėra.
– Kaip golfo bendruomenė išgyveno karantiną?
– Tai sudėtingas metas. Dalis karantino įėjo į pertrauką tarp treniruočių, varžybų, o mes, golfo bendruomenė, per jį sprendėme daug organizacinių klausimų. Subūrėme specialią darbo grupę, kuri dirbo prie Lietuvos golfo federacijos strategijos.
Esame patenkinti, kad visi veikiantys golfo klubai dėl koronaviruso tekusius sunkumus atlaikė ir su dideliu entuziazmu ėmė funkcionuoti, kviesti žaidėjus, pagal galimybes ir nenusižengdami reikalavimams rengti turnyrus.
– Turnyrų datos jau paskelbtos, tarp jų ir LTOK prezidentės taurei laimėti. Ar visi jie įvyks?
– LGF irgi jau turi susidėliojusi turnyrus, atskiri klubai taip pat. Aišku, yra ribojimų, kurių būtina laikytis, nes tai mūsų sąlyga funkcionuoti, todėl taisyklių, golfo etikos pažeisti negalime. Pavyzdžiui, turnyruose galės dalyvauti ne daugiau nei 50 žaidėjų, nors būdavo tokių, kuriuose dalyvaudavo per šimtą žmonių.
Vienas tokių visada populiarių – LTOK prezidentės taurei laimėti. Šiame turnyre būna ir įvairių kitokių veiklų, įvykių, susitikimų, atvyksta LTOK prezidentė. Pabendrauti su olimpine čempione – išskirtinė galimybė. Taip, dėl ribojimų ir šis turnyras šiemet bus mažesnis, bet, pasikartosiu, privalome laikytis taisyklių, tada nebus grėsmės jiems neįvykti.
– Neslepiate, kad turite olimpinių ambicijų. Kiek jos realios?
– Kaip žinoma, golfas – olimpinė sporto šaka, todėl mūsų bendradarbiavimas su LTOK tampa dar intensyvesnis. Aišku, pagrindinis mūsų tikslas – po ketverių metų būti Paryžiuje. Turime Lietuvos olimpinę kandidatę – geriausią golfo žaidėją Gilę Bitę Starkutę. Darysime viską, kad ji atsirastų olimpinėje rinktinėje.
Nors iš principo yra blogai, kad Gilė Bitė buvo priversta anksčiau grįžti iš Amerikos, bet šiuo atveju Lietuvai gerai, nes ji iki pat rugsėjo galės atstovauti šalies rinktinei. Tarptautiniai turnyrai Europoje šiemet nėra atšaukti, tik perkelti, ir mes jiems ruošiamės. O žinojimas, kad juose dalyvaus G. B. Starkutė, mums leidžia optimistiškai žvelgti į būsimus turnyrus.
– Sakoma, kad kiekviena blogybė gali turėti ir ką nors gera. Gal, pavyzdžiui, dabar dar daugiau žmonių susidomės golfu, nes jis žaidžiamas erdviuose laukuose?
– Šie metai labai sudėtingi, kita vertus, sunkumai suteikia galimybių. LGF buvo aktyvi šiuo laikotarpiu, todėl kai Vyriausybė pradėjo kalbėti, kad jau reikia švelninti draudimus, golfas iš visų sporto šakų buvo paminėtas pirmasis, kuris galėtų atnaujinti veiklą. Mums smagu, kad buvome pastebėti, paminėti. LGF pasiūlė golfo klubams ir žaidėjams specialias taisykles, kurios pritaikytos būtent prie koronaviruso situacijos, kad žaidimas būtų saugus. O dabar susitelkę turime parodyti savo bendruomenei ir visiems kitiems, kad galime saugiai žaisti, nes ši sporto šaka nekelia grėsmės sveikatai.
