Pirmajame pusfinalyje į ringą žengė lietuvis Sergejus Maslobojevas ir lenkas Kryspinas Kalskis. Šis atletas – buvęs krepšininkas, tačiau sportinės karjeros sėkmę atradęs bušido ringe. Tačiau Kuvalda pravardžiuojamas lietuvis turbūt uždavė lenkui klausimą, ar nevertėjo likti krepšinio aikštelėje – kova baigėsi vos įpusėjus pirmam raundui. Per šį laiką lenkas net tris kartus atsidūrė nokdaune, o po paskutiniojo teisėjų sprendimu kova buvo nutraukta. Tačiau ši pergalė S. Maslobojevui buvo skaudi – jau pirmą kartą galingu smūgiu pasiųsdamas lenką į nokdauną jis susižeidė ranką. Nepaisant to, mūsiškis tęsė kovą ir ją laimėjo.
Bušido federacijos sprendimu ir sutikus taip pat į finalą patekusiam kovotojui rumunui Dorinui Robertui, lemiamas mūšis dėl čempiono titulo nukeltas į lapkričio 14 d.
Taip ir nesupratau, ar nespėjau tinkamai suspausti rankos ar kietakaktis papuolė.
„Stebėjome lenko kovas ir žinojome jo klaidą – kai jis atakuoja, tada nuleidžia ranką. Bandėme tuo pasinaudoti ir kaip matome pavyko, bet pusiau sėkmingai – nokdaunas, bet ranka sužeista. Taip ir nesupratau, ar nespėjau tinkamai suspausti rankos ar kietakaktis papuolė. Jaučiau, kad buvo stiprus smūgis ir supratau, kad lūžo ir reikia greitai baigti kovą arba bus liūdna“, – kalbėjo traumą patyręs S. Maslobojevas.
Susižeidęs ir įspaustas į kampą kovą Lietuvos atletas pabaigė smūgiais iš kairės rankos ir kojų. Kaip tyčia prieš turnyrą S. Maslobojevas kalbėjo, kad laimėjęs pirmą kovą į antrą gali taip ir neišeiti, todėl reikės kovoti protingiau ir atsargiau.
„Prisikaksėjau, tas ir atsiitiko. Niekada negali žinoti, ne šachmatais žaidžiame. Mano sportinė forma buvo super. Net pats nustebau, kaip gerai jaučiausi ringe. Prieš išeinant į ringą buvau apsnūdęs, bet vėliau jaučiausi labai gerai. Manau, ir finale būčiau pasirodęs labai gerai, bet kitą kartą“, – apmaudo neslėpė S.Mslobojevas.
Po turnyro jis iš karto išskubėjo į ligoninę tyrimams. Po jų paaiškėjo, kad atletui lūžo delnikaulis ir mėnesį teks praleisti sugipsuota ranka.
Į ringą – šokio ritmu
Po pusantrų metų pertraukos į ringą žengęs Matas Stebuliauskas susikovė su itin pajėgiu kovotoju iš Airijos – Ayo Daly. Teisėjų sprendimu mūsiškis nusileido priešininkui, kuris savo jėgą įrodė kovodamas parteryje.
„Grįžti į ringą – žiauriai geras jausmas, bet buvo labai sunku. Priešininkas tikrai geras, labai tvirtas. Man dar reikia dirbti parteryje. Tikrai pasistengsiu ir daug sportuosiu. Tikiuosi mane ir vėl pakvies bei parodysiu daug geresnio lygio kovą“, – po kovos sportas.info sakė dėl kaklo traumos ilgai nesportavęs lietuvis.
M. Stebuliauskas pripažino, kad jam trūko varžybinės patirties ir paruošiamosios kovos prieš turnyrą. Apie dalyvavimą turnyre jis sužinojo likus vos trims savaitėms, o per tą laiką spėjo pasigauti bakteriją, dėl kurios kilo pilvo sutrikimai, lėmę įvairius negalavimus.
Nors ir kovojo po labai ilgos pertraukos, lietuvis sakė nejautęs didelio jaudulio. Tuo galima buvo įsitikinti ir išvydus mūsiškio įžengimą į ringą – jis tai padarė šokdamas ir taip sukeldamas gausias ovacijas.
„Tikrai nerepetavau, pasižiūrėjau klipą ir tiek. Man patinka šokti, tad kažką ir pademonstravau. Man įdomiau atrodo taip, nei eiti kaip visi pagal piktą repą, kur keikiasi. Išeinu su gera nuotaika. Bet ištikrųjų gal reikėjo pagal repą eiti ir parodyti visiems kitą kovą“, – juokėsi sportininkas.
Pralaimėjimas jam taps geru spyriu į užpakalį: „Jeigu būčiau laimėjęs, gal nebūčiau tiek treniravęsis, kiek turėčiau, o dabar daug dirbsiu. Tai bus spyris į užpakalį, kad daugiau sportuočiau“.
Į kovą – kaip į karą
Įspūdingą pergalę turnyre šventė Ignas Barysas – jis antrajame kovos raunde skausmingai užlaužė airio Patricko Wixtedo koją. Iš pradžių atrodė, kad svečias jaučiasi gana užtikrintai – jis pats kelis kartus buvo arti to, kad užlaužtų lietuvį.
„Aš einu vieno – laimėti. Einų į karą ir nežinau to žodžio pralaimėti. Einu kovoti iki galo, nesvarbu ar praleidau smūgį. Negaliu pasiduoti, nes esu namuose ir negaliu nuvilti fanų, draugų, šeimos narių“, – tvirtai kalbėjo I. Barysas.
Akivaizdus buvo ir dar vienas airio pranašumas – kovotojų ūgio skirtumai: „Ne pirmą kartą kovoju su aukštesniais varžovais, labai sunku prieiti prie jų, bet viskas pavyko. Jis man prakirto su koja lūpą, bet nepasimečiau. Nesitikėjau užlaužti džiudžitsu čempiono, bet man pavyko!“, – energija tryško Ignas.
Kovotojas nepamiršo padėkoti ir visiems susirinkusiems gerbėjams ir treneriams: „Fanai - jūs nuostabūs, be jūsų nebūtų šitos pergalės. Dėkoju treneriui, draugams, visiems. Jūs nuostabūs“.
Negailėjo pagyrų vienas kitam
Prieš atšauktą finalą paskutinieji į ringą lipo lietuvis Karolis Liukaitis ir Brazilijos kovotojas Rodrigo Ferreira, besitreniruojantis garsiojoje „Mike‘s Gym“ sporto salėje Olandijoje. Šie sportininkai pademonstravo vieną lygiausių ir gražiausių vakaro kovų, o po teisėjų sprendimo tris raundus trukusios kovos pergalė atiduota brazilui.
„Tikėjausi ekstra raundo, galvojau dar galėsime išsiaaiškinti, nes kova tikrai buvo lygi. Bet jokio pykčio nėra. Gal reikėjo parodyti didesnį pranašumą. Jis pataikė daug tikslių smūgių, dirbo pirmu numeriu ir teisėjai atidavė pergalę jam. Negaliu pykti“, – sakė K. Liukaitis, kuris dar turėjo jėgų ir papildomam raundui.
Tai buvo jau trečia mūsiškio akistata su kovotojais iš „Mike‘s Gym“. Pirmąsias dvi jis laimėjo, o trečias kartas vis tik nemelavo olandams.
„Žinojau, kad jeigu gauni priešininką iš ten, laukia žūtbūtinė kova. Šį kartą žinojau, kad taktikas bus parengta gera, jie nenorės nueiti iki teisėjų sprendimo, stengsis nokautuoti, bet tas planas nepavyko“, – komentavo lietuvis.
Po kovos, belaukdami teisėjų sprendimo atletai spėjo draugiškai pasikalbėti. „Rodrigo sakė, kad tu, Karoli, stiprus vaikinas – pataikiau tau du stiprius aukštus smūgius į galvą, o tu nekritai. Aš jam atsakiau, kad ir aš pataikiau porą gerų smūgių iš apačios, bet jis taip pat nekrito“, – juokėsi K. Liukaitis.
