Trečiadienį 27-ą gimtadienį švęsianti ėjikė, besiruošianti Londono olimpinėms žaidynėms, 3000 metrų distanciją įveikė per 12 minučių 30,60 sekundės. Asmeninį rekordą, kurį buvo parodžiusi 2009-aisiais, B.Virbalytė pagerino 0,5 sek.
„Savo asmeniniu rezultatu labai džiaugiuosi, tai gera įžanga į olimpinius metus. Įskaitant ir kelionę iš Maroko, dvi paras nesitreniravau. Galėjau eiti dar greičiau, tačiau distancijoje visiškai neturėjau varžovių – nuo pirmo iki paskutinio metro ėjau viena. Kol kas mano rezultatas geriausias pasaulyje šią žiemą, tačiau daugumos šalių čempionatai dar nėra surengti, todėl gal kuri nors ėjikių ir bus greitesnė už mane“, – po finišo džiaugėsi B.Virbalytė.
Už jos nugaros toli liko Agnė Klebauskaitė (14 min. 24,04 sek.) ir Diana Kačanova (15 min. 30,32 sek.).
Vyrų 5000 m ėjimą laimėjo Marius Žiūkas, pasiekęs trečią geriausią šio sezono rezultatą pasaulyje – 19 min. 51,03 sek.
– Į varžybas atvykai tiesiai iš trijų savaičių stovyklos Maroke – 4 val. ryto starto dieną, tačiau distancijoje atrodei labai šviežia ir veržli... – sportas.info paklausė B.Virbalytės.
– Kelionės pasekmės jautėsi, bet labiau trukdė perėjimas nuo asfalto dangos ant bitumo. Tas dangos pakeitimas man niekada nepatiko. Prie to reikia priprasti. Lengvosios atletikos manieže apšilinėjau net tris kartus, nes labai skaudėjo antkaulius. Apsukdavau kelis ratukus, – pailsėdavau, vėl apsukdavau – vėl sėsdavau pailsėti.
Šiaip jau jaučiausi gerai, todėl nenorėjau praleisti puikios progos parungtyniauti, žiemą mėgstu savo sportinį gyvenimą paįvairinti kokiomis nors varžybėlėmis, pabėgti nuo pratybų rutinos. Juolab kad nedalyvausiu Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionate, nes jau kitą penktadienį, vasario 3 d., su dar keliais ėjikais vėl išvykstame į treniruočių stovyklą Pietų Afrikoje, kur praleisime visą mėnesį.
– Ar tavo šiam puikiam rezultatui įtakos turėjo tai, kad kovojai tik pati su savimi?
– Prie to jau esu pripratusi, bet rungtyniauti pačiai su savimi ir rezultatu nėra lengva. Norėjosi eiti su vaikinais, bet tada nebūtų įskaitytas šis mano rezultatas. Eiti tiktai tam, kad nugalėtum, nebūtų buvę sunku. Tačiau kai nori pasiekti aukštą rezultatą, – jau reikia kovoti pačiai su savimi.
Gerai, kad manieže buvo didelis elektroninis laikrodis, mačiau, kokiu grafiku einu, be to, mano ėjimą atidžiai sekė treneriai Kastytis Pavilonis ir Juzefas Romankovas, kurie distancijoje man suteikdavo visą informaciją. Paprastai ėjimas sau, man iki šiol niekada gero neatnešė. Šįkart – maloni išimtis.
Savo rezultatu esu labai patenkinta, patyriau daug teigiamų emocijų, juk nuo 2009 m. šioje distancijoje nebuvo pavykę pagerinti savo asmeninio rekordo. Šitam pasiekimui specialiai nesirengiau, viskas pavyko savaime, rengiantis atsakingiems startams.
– Kokie tavo planai šią žiemą?
– Žiemą vyksta trumpesnių distancijų varžybos – esu sprinterė, todėl jos man labai patinka. Širdyje išlikusi nostalgija 3 km ir 5 km nuotoliams. Žiemą tokie pagreitėjimai, paįvairinimas man ypač patinka. 20 km distancijoje to greičio beveik nebelieka, ir visai kitas darbas.
– Tad pagrindinis dėmesys nukreiptas vasarai?
– Taip, kruopščiai rengiuosi vasarai, olimpinėms žaidynėms, nes jau praėjusiais metais įvykdžiau olimpinį A normatyvą, 20 km distanciją nuėjau per 1.33:24. Šį normatyvą taip pat įvykdė ir Kristina Saltanovič. Jau kovo viduryje dalyvausiu tarptautinėse varžybose Šveicarijoje, tai bus mano pirmasis startas vasarą.
Bus aiškiau, kaip esu pasirengusi sezonui. Kaip ir kiekvieno sportininko svajonė ir siekis – pagerinti Lietuvos 20 km distancijos rekordą, įsirašyti į istoriją. Noriu, kad mano rezultatai gerėtų, o jei pakeliui pavyks pagerinti ir Lietuvos rekordą, – bus labai šaunu.
– Olimpinį sezoną pradėjai labai viltingai, gal tokia sėkminga bus ir vasara?
– Tikėkimės, kad viskas bus gerai, negausiu traumų. Tačiau reikia per daug negyventi tomis olimpinėmis žaidynėmis, jos ateis ir praeis. Reikia žiūrėti į ateitį. Olimpinės žaidynės bus lyg tas apskaitos taškas – ką iki šiol nuveikiau, koks bus tolesnis kelias.
– Per varžybas nesimatė tavo didžiausio sirgaliaus – vyro?
– Jis buvo išvykęs į medžioklę. Vyras žmoną retai mato namuose, tai pats išmoko gamintis valgyti. Puikiai pagamina ir žvėrieną, mane tuo delikatesu pavaišina. Džiaugiuosi, kad ir televizija, ir vyras mane išleidžia į treniruočių stovyklas bei varžybas. Patys brangiausi man žmonės padeda siekti užsibrėžtų tikslų – tai man didelė laimė.
– Kaip pati leidi laisvalaikį?
– Medžiokle tikrai nesusižavėsiu. Kai manęs paklausia, koks mano laisvalaikis, nežinau, ką į šį klausimą atsakyti. Laisvalaikio visiškai neturiu. Kai gyvenime neliks sporto, tada gal ir galėsiu kažką sau leisti. Dabar mano laisvalaikis, gyvenimas, darbas – sportas.
– O kaip tau sekasi darbas LRT (B.Virbalytė yra ir sporto žurnalistė, – past.)?
– Porą mėnesių nedirbsiu, treniruojuosi. Noriu nuoširdžiai padėkoti savo kolegoms, kurie mane supranta. Šiemet tokie metai, kad televizija kurį laiką turės verstis be manęs. Baisu, kad galiu prarasti darbą, bet viliuosi, kad taip neatsitiks. Man šis darbas labai patinka, neabejoju, kad savo ateitį susiesiu tiktai su sporto žurnalistika.
