Šiaulietis Martynas Rutkus yra kone vienintelis šunų kinkinių sporto atstovas mieste. Jis priklauso Kernavės sporto klubui – taip susiklostė dėl asmeninių ryšių, nors šiek tiek arčiau Šiaulių yra klubas Kaune.
Augina du vokiečių aviganių veislės šunis – trejų metų Lokę ir penkerių Torį. Dar prieš porą metų M.Rutkus tik kalbėjo apie savo svajonę – turėti nuosavą dviejų šunų kinkinį.
Šunys valdomi tik balsu
Šiandien ši svajonė jau išsipildė. M.Rutkus turi vienintelį Lietuvoje pasaulio čempiono lenko Igorio Traczo sukurtą paspirtuką šunų kinkiniams. Paspirtukas pagamintas iš lengvo aliuminio lydinio. Priekinis ratas gerokai didesnis. Galinis – BMX dviračio rato dydžio.
Kinkinio tempimas šunims visai ne lažas, o tikras džiaugsmas.
Kinkinių sporte, kitaip nei žirgų, gyvūno negalima raginti jokiomis fizinėmis priemonėmis. Nėra vadelių. Vairuoti gali tik balsu. M.Rutkus pademonstruoja, kaip tai veikia.
Šunys, vos išvydę šeimininko rankose pakinktus, apsidžiaugia. Akivaizdu, kad jie labai laukia šios pramogos. Kinkinio tempimas jiems visai ne lažas, o tikras džiaugsmas.
Pakinktai jau uždėti ir virvės prisegtos prie paspirtuko. Šunys šauna į priekį. Kylant į kalną, šeimininkas pasispiria koja, nors pailsėję šunys pagalbos dar tikrai neprašo. Į pakalnę tenka spausti paspirtuko stabdžius. O kaip pasukti? M.Rutkus sušunka „dži“ – tai reiškia – dešinėn. Kai nori pasukti kairėn, šaukia „ha“. Kai nori sustoti – „opa“.
Šunys kuo puikiausiai vykdo nurodymus net tada, kai pamato katiną. Būtent taip ir nutiko, einant su šunimis takeliu. Žolėje tupėjo katė. Šunys ją pastebėjo ir mielai būtų ją pavaikę, tačiau šeimininkas griežtai pasakė „ne“. To pakako, kad vilkšuniams katės nebereikėtų.
Pergalė priklauso ir nuo žmogaus ištvermės
Abu jo šunys – neblogi bėgikai, tačiau tai daugiau šeimos nariai, o ne varžybų bendražygiai. M.Rutkus varžybose daugiausia dalyvauja su savo klubo šunimis.
Dabar yra daugybė maišytų veislių šunų, kurie varžybose lekia nepalyginamai greičiau už haskius.
Ar tai šiauriniai šunys haskiai? „Nieko panašaus. Haskių kinkinių varžybos rengiamos dėl gražios tradicijos ir šio sporto populiarinimo. Haskiai gali bėgti ilgai, tačiau tai daro palyginti lėtai. Dabar yra daugybė maišytų veislių šunų, kurie varžybose lekia nepalyginamai greičiau už haskius“, – paaiškina sportininkas.
Kinkinių sportas yra vienintelis sportas su šunimis, kuris turi savo federaciją.
Tai nėra olimpinė sporto šaka, tačiau labai įvairiapusiška. Kartais vyksta varžybos, kuriose žmogus būna surištas su šunimi. Trasą tenka įveikti kartu – pergalė priklauso iš esmės nuo žmogaus sportiškumo ir gebėjimo valdyti šunį, nes šuo lekia gerokai greičiau už žmogų.
Taip pat yra kinkinių, kuriuos tempia aštuoni ar daugiau šunų. Suvaldyti tokią gaują – tikras iššūkis. Tokio dydžio kinkiniais įveikiamos ir tūkstančio kilometrų ilgio trasos.
Namie šunys ilsisi
M.Rutkus su šeima ir šunimis gyvena nedideliame bute. Daugelis šunų augintojų mano, kad butuose šunys yra kankinami. Sportininkas teigia, kad jo šunims butas yra tarsi būda – poilsio vieta. Kone kasdien šunys bėgioja lauke ir treniruojasi: „Pažiūrėkit – dabar jie suglaudę ausis, o akys tarsi ne šiame pasaulyje. Sunkiai reaguoja net į taip mėgstamą kamuoliuką, Tai pavargęs šuo, o kartu ir laimingas.“
Pašoka iš vietų tik tuomet, kai parodau jiems pakinktus.
„Jie namuose dažniausiai nieko neveikia – guli. Kartais paprašo šiek tiek dėmesio, valgo. Nekreipia į mane dėmesio, kai aš trumpam grįžtu namo. Kai einu pro duris, jie niekada nepuola veržtis pro jas. Pašoka iš vietų tik tuomet, kai parodau jiems pakinktus. Tai reiškia, kad važiuosim sportuoti. Tai gali nutikti bet kuriuo paros metu, todėl šunys stengiasi pailsėti“, – pasakoja M.Rutkus.
O kuo šeria šunis sportininkas? „Ne „šerti“, o „maitinti“ – laikausi tokio principo. Konsultuojuosi dėl šunų mitybos su specialistais. Aš pats nesu baigęs veterinarijos mokslų, todėl negaliu visko žinoti. Šuo yra visaėdis. Tam tikru laiku jam reikia ir morkos, ir mėsos“, – teigia M.Rutkus.
Norėtų suburti kinkinių sporto komandą Šiauliuose
M.Rutkus dabar turi kitą svajonę – suburti kinkinių sporto mėgėjų grupę Šiauliuose. Šio sporto aistruolių šiame mieste dar nesutiko. Daugeliui šunų augintojų šuo yra tik puošmena. Kartais – laisvalaikio draugas.
M.Rutkus turi svajonę – suburti kinkinių sporto mėgėjų grupę Šiauliuose.
„Sunku ieškoti bendraminčių, kai daugumai miesto gyventojų trūksta sąmoningumo. Netoli mano namų yra šunų išvedžiojimo aikštelė, iš kurios liko tik lūženos. Pats sąžiningai moku mokesčius už šunis, todėl buvo smalsu pasiteirauti savivaldybės, kur keliauja pinigai, bet atsakymo negavau“, – skėsčioja rankomis sportininkas.
Tačiau M.Rutkus nieko nekritikuoja ir visada pradeda nuo savęs.
„Kartą investavau tūkstantį litų į šią sulaužytą aikštelę – pats šį tą suremontavau. Netrukus vėl viskas buvo sulaužyta ir apspjaudyta saulėgrąžų lukštais“, – nelinksmai prisimena pašnekovas.
