Portale 15min.lt startavo projektas „Judėti sveika“, kuriame apžvelgsime tai, kokią nauda teikia fizinis aktyvumas, judėjimas, mankšta. Padėsime pasirinkti tinkamą aktyvumo formą, pateiksimų patarimų pradedantiesiems ir padėsime išvengti dažniausiai daromų klaidų. Specialistai atsakys į labiausiai skaitytojams rūpimus klausimus.
– Šiaurietiškas ėjimas. Kas tai per sportas, kas traukia žmones juo užsiimti? – paklausėme J.Lingio.
– Pirmiausia, reikėtų kalbėti apie tai, kad žmonės apskritai turėtų daugiau judėti. Neseniai net buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad sėdėjimas žmogui kenkia taip pat kaip rūkymas, juk nemaža dalis žmonių per dieną nueina vos pusantro ar tris tūkstančius žingsnių. Neabejotinas šiaurietiškojo ėjimo pranašumas tas, kad visais metų laikais treniruotės vyksta gryname ore.
Neabejotinas šiaurietiškojo ėjimo pranašumas tas, kad visais metų laikais treniruotės vyksta gryname ore.
Šiaurietišką ėjimą galima vadinti ir sportu, ir laisvalaikio pramoga, kuri nereikalauja labai didelių investicijų. Tačiau palyginus paprastą ėjimą ir šiaurietišką, matyti akivaizdus skirtumas. Atlikti tyrimai rodo, kad einant su šiaurietiško ėjimo lazdomis ir naudojant teisingą techniką dirba kone 90 proc. žmogaus raumenų. Krūvio gauna pečių, nugaros, kojų ir kiti raumenys, tokį efektą išgauti einant be lazdų būtų labai sunku.
– Ar norint pradėti užsiimti šiuo sportu būtina trenerio pagalba? Galbūt užtenka pasižiūrėti video pamokų internete ar kliautis intuicija?
– Na, mes visada sakome, kad toks savamoksliškas judėjimas jau daug geriau nei joks (juokėsi). Nesigilindamas į techniką, tiesiog išeinantis pasivaikščioti su lazdomis, žmogus jau sportuoja. Sportuojant šį sportą be instruktoriaus rizikos pakenkti sveikatai mažiau nei kultivuojant kitus sportus, tačiau klausimas kitas – ar pasieksi trokštamą efektą.
Būtent tinkama ėjimo technika ir yra kone svarbiausia šiaurietiško ėjimo dalis, o norint to išmokti instruktorius jau reikalingas, taigi internete pažiūrėjus filmuką vargu ar pavyks.
Norint pasiekti rezultatų, eiti taip, kad dirbtų kuo daugiau raumenų grupių, reikia tai daryti taisyklingai. Būtent tinkama ėjimo technika ir yra kone svarbiausia šiaurietiško ėjimo dalis, o norint to išmokti instruktorius jau reikalingas, taigi internete pažiūrėjus filmuką vargu ar pavyks.
Iš pradžių, beje ir pats bandžiau būti savamoksliu, perprasti ėjimo subtilybes pats, tačiau nepavyko to padaryti taip gerai, kaip su instruktoriumi. Neretai vyksta ir bendros nemokamos šiaurietiško ėjimo pamokos, siūlyčiau atvykti bent jau į tokias ir pasikonsultuoti su treneriu.
Būtent tinkama ėjimo technika ir yra kone svarbiausia šiaurietiško ėjimo dalis, o norint to išmokti instruktorius jau reikalingas, taigi internete pažiūrėjus filmuką vargu ar pavyks.
– Sakote, kad svarbiausia yra perprasti ėjimo techniką, ar ji sudėtinga?
– Ne. Ji nėra tokia sudėtinga kaip gali pasirodyti, vieni žmonės ją perpranta pirmo užsiėmimu metu, kiti užtrunka apie mėnesį. Esmė yra ta, kad tik tinkamai atlikdamas judesius žmogus gaus naudos, nes dirbs visi raumenys, o ne vieni gaus daugiau apkrovos nei kiti.
– Kaip reikėtų pasiruošti šiaurietiškam ėjimui? Kokius rinktis batus, aprangą?
– Svarbiausia šiaurietiškam ėjimui – sportinė avalynė. Neretai mes rengiame ir pietų pertraukos pasivaikščiojimus, taigi pagrindinis siūlymas ir būna tik toks – sportinė avalynė. Žmonės ateina ir džinsais, ir su oficialesne apranga – tai netrukdo, bet avalynė – labai svarbu.
Akcentuoju tai todėl, kad viena svarbiausių šiaurietiško ėjimo akcentų – žingsnis nuo kulno, o tam reikalinga patogi ir gera avalynė.
Žmonės ateina ir džinsais, ir su oficialesne apranga – tai netrukdo, bet avalynė – labai svarbu.
Apranga svarbesnė kai ketinama žingsniuoti 40 min. ar valandą. Tiek sportuojantis žmogus vis tiek sušyla, tad turbūt ir maloniau, ir patogiau būtų tai daryti vilkint orui pralaidžią sportinę aprangą.
– Kaip išsirinkti tinkamą lazdą, kokie yra svarbiausi kriterijai?
– Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – lazdos įsigijimas dar nepradėjus užsiėmimų. Lazda – svarbiausias šio sporto atributas. Jos pritaikoma kiekvienam individualiai pagal ūgį, taigi dėl to tikrai reikėtų pasikonsultuoti su treneriu ar specialistu arba bent pasiskaityti internete, kaip tinkamai pasirinkti lazdų ilgį, tam yra specialios formules.
Šiaurietiško ėjimo lazda nėra paprasta lazda. Ši lazda naudojama ne tvirtai atramai, o judesiui išgauti. Lazdų kaina priklauso nuo medžiagos, iš kurios jos padarytos, yra pigesnių ir brangesnių, viskas priklauso nuo to, kiek žmogus ketina ją naudoti.
Yra fiksuoto ilgio lazdų ir reguliuojamo ilgio, renkantis lazdas reikia atsižvelti į tai – ar žmogus ketina ją vežtis į keliones. Tokiu atveju, reguliuojamo ilgio lazdos kur kas patogiau nei ištisos.
– Kokį treniruočių intensyvumą geriausia pasirinkti tik pradedantiems žingsniuoti su šiaurietiško ėjimo lazdomis?
– Na, pirmoji pamoka, vadinami mokymai, trunka apie pusantros valandos. O jau pramokęs ir lazdas turintis žmogus gerai būtų, kas išeitų pasportuoti du ar tris kartus per savaitę po 40 min. ar valandą. Jei laikui bėgant tai darytų kasdien, būtų išvis idealu.
Yra net tokia vadinama 21 karto teorija, kuri sako, kad po minėto skaičiaus užsiėmimų žmogus tampa lyg ir priklausomas.
– Po kurio laiko žmogus turėtų pajusti rezultatą, jaustis lengviau, tvirčiau?
– Vidinį palengvėjimą, manau, žmogus turėtų pajusti labai greitai. Po kokių dviejų ar trijų pirmųjų treniruočių. Fizinis palengvėjimas ateina su laiku, reikia išsiugdyti tą norą vaikščioti. Manau, tai galėtų užtrukti kokį mėnesį. Yra net tokia vadinama 21 karto teorija, kuri sako, kad po minėto skaičiaus užsiėmimų žmogus tampa lyg ir priklausomas (juokėsi).
Aišku, reikia prisiminti ir tai, kad šiaurietiškas ėjimas ar kitas sportas nėra panacėja. Žmogus turi rūpintis ir savo mityba bei gyvensena, tik tada pasieks tą rezultatą, kurio siekia.
– Kokios pagrindinės pradedančiųjų klaidos, ko patartumėte nedaryti?
– Pirmoji klaida – iš anksto nusipirktos netinkamos lazdos. Prieš ją perkant būtinai reikia pasikonsultuoti su specialistu. Antra – pradžiai pasirinktas per didelis krūvis. Kartais atsiranda tokių entuziastų, kurie jau pirmomis dienomis pasiryžta eiti po 12 km, po to, aišku, jiems skauda raumenis. Ir, kaip minėjau, netinkama ėjimo technika, nes įpratus eiti taip, po to išmokti eiti tinkamai – labai sunku.
Daugiau projekto „Judėti sveika“ publikacijų galite rasti čia.
