Dviratininkė po varžybų pasidalijo savo mintimis ne tik apie Rio 2016 žaidynes, bet ir tolimesniais planais.
S.Krupeckaitė aštuntfinalyje buvo vyriausia dalyvė, o aplenkė lietuvę net 10 metų jaunesnė dviratininkė. Vis dėlto 33-ejų sportininkė kol kas tiksliai nežino, kada baigs karjerą. Ji nepasakė užtikrinto „ne“ ir Tokijo olimpinėms žaidynėms 2020-aisiais.
– Kaip įvertintumėte savo pasirodymą Rio?
– Šią akimirką visai džiaugiuosi šiomis varžybomis. Jaučiuosi tikrai daug atidirbusi, pakankamai gerai pasirodžiau, nesu nusivylusi. Gal tik keirine norėjosi stovėti aukščiau. Sprinte padariau nemažai ir savimi džiaugiuosi.
– Prieš sprinto ketvirtfinalį sakėte, kad varžovė paranki. Kodėl nepavyko jos įveikti?
– Pirmajame važiavime nebuvau pasiruošusi jos atakai. Dariau taip, kad nepraleisčiau jos į priekį, galvojau, kad ne taip greit viskas įvyks. Antrame važiavime ji labai aktyviai pravažiavo, dideliu greičiu. Nepaliko man šansų padaryti greičių skirtumo ir ją prisitraukti. Kaip motociklas.
– Ar po įspūdingų pirmadienio finišų sulaukėte daug palaikymo iš Lietuvos?
– Tikrai daug. Tai džiugina mane, kad palaiko žmonės, supranta. Aišku, labiausiai reikia pačiai pasitikėti savimi ir tada galėsi būti patenkinta.
Norisi keltis be žadintuvo, norisi per pusryčius ramiai pasėdėti, paskaityti laikraštį. Norisi normalaus žmogiško gyvenimo.
– Ar galime tikėtis jus išvysti dar vienos olimpinėse žaidynėse Tokijuje?
– Nežinau, dar toli galvoti. Greičiausiai, kad ne, jau pati tingiu, bet gyvenimas parodys. Tiek daug laiko sportavusi vieną dieną pasakyti viskas... Ką aš veiksiu – nieko daryt nemoku. Namie blynus kepti ne man.
Kai pagalvoju, kad dar ketveri metai varžybų... Šiandien atrodo, kad gana. Dabar jaučiuosi pakankamai pavargusi. Gal ne fiziškai. Atsibodo ta įtampa, labai daug treniruočių, reikalavimų iš savęs, spaudimo iš trenerio, iš savo dienotvarkės.
Norisi keltis be žadintuvo, norisi per pusryčius ramiai pasėdėti, paskaityti laikraštį. Norisi normalaus žmogiško gyvenimo. Sportuosiu dar tikrai, bet kiek tai truks ir ar startuosiu Tokijuje – negaliu atsakyti.
– Tačiau artimiausių planų jau kažkokių turite?
– Spalio mėnesį Paryžiuje vyks Europos čempionatas. Po jo atsigausiu ir tada jau matysiu. Kaip sveikata. Vaiką į darželį laikas pagaliau išleisti.
– Galbūt jau laikas ir antram vaikui?
– Gal ir laikas, bet ne dabar – per daug visko šiuo metu (juokiasi).