„Pruškovo trekas man gerai pažįstamas – daug kartų ten važiavau. Jis man siejasi su labai gerais prisiminimais. Šias metais turėsiu savąjį 10 metų iššūkį (#TenYearsChallenge), nes lygiai prieš 10 metų ten pirmą kartą tapau pasaulio čempione ir rekordininke! – sakė Lietuvos treko rinktinės lyderė. – Manęs laukia nelengva savaitė. Čempionatą pasitinku būdama geros nuotaikos ir vildamasi, kad man pasiseks“.
Simona pasaulio čempionatui rengėsi Kipre ir Lietuvoje. Vasario pradžioje į Panevėžį grįžusi dviratininkė labai saugojosi žiemą tykančių ligų. „Nėjau net į parduotuves. Sėdėjau namuose ir treke, kad tik nesusirgčiau. Gėriau arbatas su imbieru, citrina ir medumi“, – pasakojo S.Krupeckaitė.
2009 metų pasaulio čempionate S.Krupeckaitė auksą iškovojo bei pasaulio rekordą pagerino 500 m pavienio starto lenktynėse, o bronzą pelnė sprinto ir komandų sprinto (su Gintare Gaivenyte) rungtyse.
Šių metų pasaulio pirmenybės S.Krupeckaitei bus jau 15-osios. 2003 metais pasaulio čempionate debiutavusi lietuvė dalyvaus sprinto, keirino ir komandų sprinto rungtyse.
Simona iki šiol pasaulio čempionatuose iškovojo net 13 medalių – 2 aukso, 5 sidabro ir 6 bronzos, o į pirmąjį šešetą pateko net 21 kartą. Pernai pasaulio čempionate Apeldorne (Nyderlandai) panevėžietė keirino rungtyje iškovojo bronzą. S.Krupeckaitė planetos pirmenybių medaliu pasipuošė po šešerių metų pertraukos.
Miglė Marozaitė (sprintas, komandų sprintas) pasaulio pirmenybėse dalyvaus ketvirtą, o Olivija Baleišytė (daugiakovė, grupinės lenktynės dėl taškų, skrečas) ir Vasilijus Lendelis (sprintas) – trečią kartą.
„Važiuojame ne turistauti. Tai, kad kovosime, garantuoju, o daugiau nieko negaliu prižadėti, – sakė Lietuvos treko rinktinės sprinterių treneris Dmitrijus Leopoldas. – Mūsų didžiausias tikslas – iškovoti kuo daugiau kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes. Po pasaulio čempionato, pasibaigus pirmajai atrankos varžybų pusei, bus aiškiau, kokioje situacijoje esame. Komandų sprinte pelnyti taškai labai svarbūs, nes geriausios aštuonios šalys turės teisę deleguoti po dvi sportininkes ir į sprinto bei keirino rungtis. Šiuo metu mūsų dviratininkės yra devintos. Vyrų atrankoje mūsų pozicijos prastesnės.“
Trijose rungtyse dalyvausiančiai O.Baleišytei svarbiausios bus daugiakovės varžybos (omniumas). „Trečiadienį manęs laukia pirmoji rungtis – skrečas. Jame gal ir tikiuosi aukščiausios vietos. Bet sunku prognozuoti, nes startas vienas, finišas taip pat vienas, ir būna įvairių situacijų. Bet man svarbiausias startas – omniumas. Pasirodymas jame svarbus dėl olimpinės atrankos taškų. Savo pernykščiu rezultatu pasaulio čempionate esu tikrai nepatenkinta ir šiemet tikiuosi užimti kur kas aukštesnę poziciją – būti bent 15-uke. Na, o paskutinis startas bus grupinės lenktynės. Jos vyks sekmadienį. Šioje rungtyje dar nesu dalyvavusi jokiame čempionate, net būdama jaune nevažiavau. Laukia naujas išbandymas“, – sakė O.Baleišytė.
Olivija pernai ir užpernai pasaulio pirmenybių daugiakovėje buvo 18-a, o pernai skreče užėmė 14-ą vetą.
Geriausia 2018 metų Lietuvos dviratininkė pasaulio čempionatui rengėsi Kolumbijoje ir Ispanijoje. „Pagrindinis pasirengimas vyko Kolumbijoje. Ten, aukštikalnėse, dirbome tris savaites. Į Kolumbiją skridau tiesiai iš Naujosios Zelandijos, kur buvo surengtas penktasis pasaulio taurės varžybų etapas. Paskutiniame šių varžybų etape Honkonge nebestartavau. Paskutinis pasirengimo etapas vyko Valensijoje, Ispanijoje. Teko treniruotis uždarame betoniniame treke“, – pasakojo O.Baleišytė.
2017 metų lapkritį pasaulio taurės varžybų etape Pruškove Olivija skrečo rungtyje iškovojo bronzos medalį. „Smagu, kad pasaulio čempionatas vyks Pruškove. Kuo varžybos arčiau namų, tuo maloniau. Žinau, kad sulauksiu palaikymo iš lietuvių – bus ir draugų, ir giminaičių. Prieš kiek daugiau nei metus pradėjau savo pirmąjį sezoną elito grupėje ir būtent Pruškove vyko pirmasis pasaulio taurės etapas, kuriame iškovojau bronzos medalį. Tai bus labai smagu vėl ten lenktyniauti!“, – džiaugėsi O.Baleišytė.
Pagal šalims skirtas kvotas dalyvauti pasaulio pirmenybėse Pruškove užsiregistravo 452 dviratininkai (260 vyrų ir 192 vyrai) iš 49 šalių. Tiek moterys, tiek vyrai lenktyniaus dešimtyje rungčių, iš kurių šešios bus Tokijo olimpinėse žaidynėse.
