Problemų – ne viena
Internetinė sporto lažybų rinka serga. Prieš penkerius metus Lietuvoje įsigaliojęs azartinių lošimų įstatymo pakitimas stipriai apribojo lažybų bendrovių veiklą, tačiau esminių problemų neišsprendė, o skauduliai tvinkčioja iki šiol.
Įstatymiškai Lietuvos teritorijoje yra uždrausta bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti paprastuose ar nuotoliniuose lošimuose.
Lietuvoje licencijas turinčiose lošimų bendrovėse nebeliko akcijų ir specialiųjų pasiūlymų.
Be to, lošimų priežiūros tarnyba (LPT) įpareigojo Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie nelegaliai šalyje veiklą vykdančių lošimų svetainių.
Tai reiškia, kad Lietuvoje neregistruotos ir mokesčių mūsų šalyje nemokančios bendrovės turėjo būti nepasiekiamos.
Visgi realybė – visiškai kitokia. Praėjo penkeri metai, o sistemos spragos akivaizdžios.
Šalyje lengvai prieinamose interneto svetainėse lietuvių kalba apstu užsienyje esančių lošimų bendrovių specialių pasiūlymų ir įvairių akcijų.
Nors tokie pasiūlymai ir brukamos premijos pagal jau minėtą įstatymą Lietuvoje yra draudžiamos, žaidėjai iš mūsų šalies vis tiek nesunkiai gali pasinaudoti jų teikiamomis privilegijomis.
Tai ypač paprasta padaryti pasinaudojus nemokamu VPN (liet. VPT – virtualus privatus tinklas), kuris pakeičia vartotojo IP adresą į pasirinktos šalies IP adresą. Šiuo įrankiu galima pasiekti bet kurią užsienio lošimų bendrovę.
Dauguma iš jų be didesnių apribojimų priima asmenis iš Lietuvos, kai kuriose netgi nebūtina patvirtinti tapatybės.
Tai reiškia, kad prašymus LPT apriboti galimybę lošti pateikę asmenys Lietuvoje negali lažintis mūsų šalyje registruotose bendrovėse, bet tą nesunkiai gali daryti užsienio bendrovėse.
Tiesa, tai darydami lošėjai rizikuoja netekti laimėjimo. Prieš keletą savaičių Lietuvoje gana plačiai nuskambėjo istorija, kai iš vieno lošėjo buvo konfiskuotas didesnis nei 422 tūkst. eurų laimėjimas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlikusi tyrimą nustatė, kad šios lėšos buvo galimai įgytos žaidžiant nelegalius azartinius žaidimus vienai bendrovei priklausančiame internetiniame puslapyje.
Ši bendrovė įtraukta į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą bei neturi LPT išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje.
Skundžiasi nelygiomis sąlygomis
Iš nelicencijuotų bendrovių valstybė negauna pajamų, o Lietuvoje registruoti lažybų rinkos žaidėjai piktinasi, jog jų interesai nėra pakankamai ginami ir konkuruoti tenka laukinėmis sąlygomis.
Anot jų atstovų, nelegaliai Lietuvoje savo veiklą vykdančios bendrovės turi neribotas galimybes, tuo tarpu šalies įstatymų paisantys žaidėjai yra apriboti beveik maksimaliai ir tas suvaržymų sąrašas vis didėja, o interesai ginami silpnokai.
„Lietuvos Respublikos įstatymai yra vienodi visiems, todėl jų privalo laikytis visi. Dabartinė situacija nėra toleruotina. Planuojame susitikimą su bankų asociacija dėl pinigų srauto blokavimo, akivaizdu, kad reikėtų peržiūrėti ir Azartinių lošimų įstatymą. Artimiausiu metu planuojame teikti ir teisėkūros iniciatyvas. Šiandien pagrindinė problema – nelegalūs žaidėjai bei tokių žaidimų organizatoriai, kurių niekas negali užkardyti. Toks nelegalus veikimas kenkia ne tik rinkos dalyviams, bet ir patiems žaidėjams, šalis patiria didelius piniginius nuostolius. Legaliai savo veiklą vykdančių bendrovių reklama Lietuvoje taip pat yra itin reglamentuota įstatymu“, – 15min susidariusią situaciją komentavo Atsakingų lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Algis Čaplikas.
Asociacijos, kuri vienija UAB „Top Sport“ (prekės ženklas „Top Sport“), UAB „Amber Gaming“ (prekės ženklas „7bet.“), UAB „Novogaming Vilnius“ (prekės ženklas „Admiral Club“), UAB „VSGA“ (prekės ženklas „Casino Admiral“), UAB „TV žaidimai“ (prekės ženklas „BetGames“), siekis – verslą vykdyti atsakingai.
Pagal LPT pateiktus duomenis, šiuo metu į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą yra įtrauktos ir blokuojamos 904 interneto svetainės. Pernai Lietuva Europos kontekste pasižymėjo beveik 200 procentų išaugusiu blokuojamų domenų skaičiumi, lyginant jį su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, o blokuojamųjų domenų augimu Lietuvą lenkė tik kaimyninė Latvija.
Visgi esminių problemų tai neišsprendė. Prieš porą savaičių lažybų rinkos dalyviai pastebėjo, kad kai kurios užsienio bendrovės vėl tapo laisvai prieinamos ir nebeblokuojamos. Kai kurie Lietuvos interneto teikėjai per keletą dienų susizgribo, tačiau yra ir tokių, kurie populiariųjų bet365 ir kitų lažybų bendrovių neblokuoja iki šiol.
„Tiek patys rinkos dalyviai, tiek ir mes, kaip asociacija, stebime rinką. Neseniai pastebėjome, kad ir vėl yra galimybė nevaržomai lankyti nelegalius užsienio lažybų bendrovių tinklalapius. Kai tuo tarpu mūsų asociacijos nariai ar kiti rinkos dalyviai ir toliau gauna įvairius įspėjimus iš tarnybos apie tai, kaip jie galimai pažeidžia LPT normas – nelegalūs užsienio lažybų bendrovių organizatoriai apeidami Lietuvos Respublikos įstatymus vykdo savo veiklą internete. Žinoma, esame dėkingi, kad LPT imasi veiksmų užkardyti tokį nelegalų ir akiplėšišką nelegalių svetainių veikimą, tačiau akivaizdu, kad tokie tarnybos veiksmai nėra pakankami. Net ir šiuo metu internete yra krūva pavyzdžių, kaip ir kur gali žaisti internete nelegaliai“, – piktinosi ALVA vadovas.
„Kontrabandos“ mastas ir sistemos spragos
Nelegalūs lošimai – problema, su kuria susiduria daugelis šalių. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės azartinių lošimų bendrovių pernai pateiktoje ataskaitoje matyti, kad šios šalies gyventojai nelegaliems lošimams išleidžia 1,4 mlrd. svaro sterlingų. „Forbes“ teigimu, nelegalių lošimų pramonės grynoji vertė Jungtinėse Amerikos Valstijose siekia 150 mlrd. JAV dolerių.
ALVA skaičiavimais, „kontrabandos“ mastas kelia didžiulį susirūpinimą ir Lietuvoje – per metus dėl nelegalios užsienio lažybų bendrovių veiklos į šalies biudžetą nesurenkama suma gali siekti virš 100 mln. eurų.
Dar viena dabartinės sistemos spraga – tokio tipo nelegaliuose nuotoliniuose žaidimuose dalyvauti gali ir tie, kurie LPT yra pateikę prašymus dėl jų pačių galimybės dalyvauti lošimuose ribojimo.
„Apmaudu tai, kad šiuo atveju legaliai veikiantis ir mokesčius į valstybės biudžetą mokantis verslas nuo to kenčia, o nelegalai veikia nevaržomai. Didžiulė tikimybė, jog per tas keletą dienų, kol buvo galima nevaržomai ir nelegaliai žaisti nuotolinius žaidimus – mūsų šalis patyrė didelius finansinius nuostolius“, – svarstė A.Čaplikas.
Šiuo metu prašymus nedalyvauti azartiniuose lošimuose yra pateikę apie 9 tūkst. lietuvių. Savo LPT pateiktuose prašymuose žaidėjai gali nurodyti konkretų mėnesių skaičių, kurį pageidauja neturėti galimybės dalyvauti šioje veikloje. Visgi per nesunkiai pasiekiamas nelegalias bendroves malšinti šią aistrą tampa žymiai komplikuočiau.
A.Čapliko teigimu, gruodžio pabaigoje įsteigta ALVA su LPT jau yra sutarusi bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų.
„Esame apie tai kalbėję su tarnybos vadovybe. Vyksta diskusijos dėl interesų apgynimo, tad tikimės, kad kalbos persikels ir į realius darbus“, – vylėsi ALVA vadovas.
LPT problemas žino, bet galimybės ribotos
LPT vadovo Virginijaus Daukšio teigimu, blokuojamų svetainių sąrašai atnaujinami, papildant juos naujais subjektais ir domenais kaskart, kai, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, duodami privalomi nurodymai tinklo paslaugų ir finansinių paslaugų teikėjams, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Lietuvoje veikiančių lošimų organizatorių problemos LPT yra žinomos.
Azartinių lošimų įstatymo projekto svarstymo metu Lietuvoje veikiantys lošimų organizatoriai yra išreiškę nepasitenkinimą, jog negalės konkuruoti su nelegaliais lošimų organizatoriais. Buvo būgštaujama ir apie augančią šešėlinę lošimų rinką ir apie apribojusių savo galimybę lošti asmenų dalyvavimą nelegaliose lošimų svetainėse.
Visgi V.Daukšys pažymi, kad šiems argumentams diskusijų Seime metu nebuvo pritarta. Jis pažymi, kad skatinimo dalyvauti lošimuose draudimu siekiama neleisti susidaryti sąlygoms atsirasti didesnei tikimybei iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Įstatymu siekiama riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir ypač nepilnamečiams.
„Priežiūros tarnyba, nustačiusi bet kokios Azartinių lošimų įstatymo draudžiamos informacijos skelbimą, visų pirma įspėja tokios informacijos skleidėją ir rekomenduoja pašalinti draudžiamą informaciją. Nepašalinus skelbiamos informacijos sprendžiamas klausimas dėl tyrimo atlikimo ir poveikio atsakingiems asmenims priemonių taikymo. Nustačius, kad nelegalūs lošimai prieinami iš Lietuvos teritorijos, atliekamas tyrimas ir kreipiamasi į teismą dėl tokių svetainių blokavimo (prieigos prie interneto svetainės ir finansinių pavedimų, susijusių su tokių lošimų organizatoriumi)“, – 15min atsiųstame laiške aiškina LPT vadovas.
Paklaustas, ar mato, kokią nors išeitį, kad Lietuvos piliečiai iš mūsų šalies negalėtų lošti užsienio bendrovėse, tiesiog pasikeitę lietuvišką vartotojo IP adresą, V.Daukšys pripažino, kad problema daugiaubriaunė.
LPT pažymi, kad šiuo metu apie 60 proc. ES valstybių narių naudoja interneto svetainių blokavimą kaip priemonę prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus. 52 proc. turi teisinį pagrindą, leidžiantį blokuoti atsiskaitymus, susijusius su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais (sąskaitų papildymo, laimėjimų išmokėjimų blokavimas), tačiau tik 30 proc. realiai įgyvendina mokėjimų blokavimo mechanizmus.
„Viena iš svarbiausių priemonių, taikomų kovoje su nelegalius lošimus siūlančiais puslapiais, būtent yra mokėjimų, susijusių ne tik su nelegaliais lošimais, bet apskritai su pačiu nelegalią nuotolinių lošimų veiklą vykdančiu subjektu, blokavimas. Nuo 2016 m. Lietuvoje kartu su interneto svetainės blokavimu taikomas mokėjimų blokavimas (privalomi nurodymai finansų įstaigoms) yra itin kompleksiškas ir efektyvus, lyginant su daugeliu ES šalių modeliais. Mokėjimų blokavimas užtikrina tai, kad net pasikeitus vartotojo IP ir apėjus interneto domeno blokavimą, tiek lošėjas, tiek nelegalios lošimų veiklos vykdytojas susidurs su dar vienu sunkumu – tai mokėjimų blokavimu“, – pasakojo V.Daukšys.
Jis neslėpė, kad LPT dažnai sulaukia skambučių iš lošėjų, kurie kreipiasi su prašymais padėti. Lošėjai skundžiasi, kad negali prisijungti prie savo interneto paskyrų lošimo svetainėse, kuriose jie anksčiau lošdavo ir į savo paskyras yra įnešę pinigų. Pokalbių metu paaiškėja, kad tokie lošėjai lošia nelegalių užsienio operatorių lošimų svetainėse, tad LPT jas užblokavus, šie žmonės nebeturi galimybės atsiimti savo įmokų.
„Lošėjai lošdami neaiškaus turinio lošimų svetainėse prisiima atsakomybę ir tokiu atveju, priešingai nei lošiant legaliose lošimų svetainėse, lošėjų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų nenagrinėjami. Nėra jokių duomenų ir apie tai, ar nelegaliose svetainėse yra saugomi lošėjų asmens duomenys, ar yra paisoma draudimo neleisti lošti nepilnamečiams, taip pat nėra galimybės užtikrinti asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, teisių apribojant jiems galimybę lošti“, – teigė V.Daukšys.
Įstatymo pataisos vertinamos nevienareikšmiškai
Šiais metais Seimo priimtas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas įsigalios liepos 1 d.
Priimtu pakeitimu atsisakoma reikalavimo nuotolinių lošimų organizatoriams turėti įsteigtas ir veikiančias antžeminių lošimų vietas. Taip pat siekiama „sudaryti galimybes didesnei konkurencijai nuotolinių lošimų srityje ir naujų rinkos dalyvių atsiradimui“.
„Svarbu paminėti ir tai, kad pakeitimu taip pat nustatytas ir licencijos išdavimo mokestis, siekiantis 500 tūkst. Eur, o esamos lošėjų apsaugos priemonės (galimybė atsiriboti nuo lošimų, skatinimo ir reklamos ribojimai, privalomas tapatybės nustatymas ir pan.) padės užkirsti kelią neigiamų pasekmių kilimui net ir esant nuotolinių lošimų organizatorių skaičiaus augimui“, – vylėsi V.Daukšys.
Tuo tarpu atsakingų lošimų verslo asociacijos atstovai tokiu entuziazmu netrykšta ir mano, kad problemas ir taip jautrioje šalies lažybų rinkoje bandoma spręsti ne nuo to galo, jau nekalbant apie jau esamų žaidėjų bendrovių interesų užtikrinimą.
„Įstatymų leidėjai įsitikinę, jog šiuo žingsniu elgiasi teisingai, bet aš turiu nemažai abejonių, ar pasirinktos priemonės iš tiesų bus veiksmingos. Argumentai, kuriuos girdėjau, manęs neįtikino, bet tokia yra jų valia. Įstatymas priimtas, asociacijos nariai jį vykdys. Visgi abejonių liko nemažai. Nesu tikras, ar po šių sprendimų rinka taps skaidresnė, nesu tikras ar ji bus išgryninta ir ar labai reikia skatinti konkurenciją. Ko mes siekiame? Kad daugiau lošimo operatorių ateitų į Lietuvą? Kad daugiau žmonės loštų? Taip iki galo ir nesupratau, koks šių pakeitimų siekis – surinkti daugiau pinigų ar pritraukti daugiau rinkos dalyvių. Man atrodo, kad šioje rinkoje yra ir svarbesnių problemų, kurios nėra sprendžiamos daugybę metų“, – piktinosi A.Čaplikas.
