2016 05 24

Smūgis Kęstučiui Navickui: olimpinėje atrankoje liko ketvirtas už brūkšnio

Ketvirtas už brūkšnio. Toks verdiktas gegužės 1 dieną pasibaigus olimpinių taškų rinkimo laikui  nuskambėjo Lietuvos badmintonininkui Kęstučiui Navickui, kuris pasauliniame reitinge užėmė 90-ąją vietą.
Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas / Vytauto Dranginio nuotr.

Olimpinė atranka vyko 12 mėnesių – nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki šių metų gegužės 1-osios, į olimpinę taupyklę sukapsėjo taškai iš 10 geriausiai sužaistų turnyrų. K.Navickas dalyvavo net 27 tokiuose turnyruose.

„Tai žiauriai daug – tik Australijoje nebuvome, o keturiuose žemynuose rungtyniavome“, – atrankos maratoną prisimena treneris Juozas Špelveris.

Panašią žinią kartą K.Navickui jau teko girdėti – 2012 metais prieš Londono olimpines žaidynes badmintonininkas už brūkšnio liko pirmas. Tąkart buvo kur kas skaudžiau.

„Prieš Londono žaidynes viskas vyko planingai, atrodė, kad kelialapis, pasiekus 38-tą vietą pasaulio reitinge, pelnytas. Tačiau tuo metu jau ilgą laiką kentėjau Achilo sausgyslės uždegimą, pasitarę su gydytojais nusprendėme daryti operaciją. Tikėjausi, kad po jos galėsiu daug geriau pasiruošti olimpinėms žaidynėms ir siekti dar aukštesnių vietų.

Operacija ir ypatingai Azijos bei kitų valstybių užkulisiniai žaidimai paskutinio olimpinio turnyro metu nubloškė mane už brūkšnio.

Tačiau operacija ir ypatingai Azijos bei kitų valstybių užkulisiniai žaidimai paskutinio olimpinio turnyro metu per kelias dienas nubloškė mane už brūkšnio. Jaučiau, kad mano vieta olimpinėse žaidynėse, bet...“, – rengdamasis šių olimpinių žaidynių atrankai prieš metus seną istoriją pasakojo badmintonininkas ir optimistiškai žvelgė į ateitį.

Tačiau Achilo sausgyslės operacija nebuvo paskutinis trukdis jo karjerai. 2013 m. K.Navickui buvo atlikta jau trečioji operacija po to, kai trūko kairiojo kelio priekinis kryžminis raištis – lygiai tokią pačią operaciją, tik dešiniojo kelio, jis jau buvo patyręs prieš devynerius metus.

Ir nors po viso nesėkmių ruožo ir sunkių reabilitacijų sportininkas grįžo į profesionalų sportą, o 2015 m. Europos žaidynėse netgi pasipuošė bronzos medaliu, traumos ir operacijos savo žymę paliko.

Vytauto Dranginio nuotr./Kęstutis Navickas
Vytauto Dranginio nuotr./Kęstutis Navickas

„Pagrindinė priežastis – metai (K.Navickui – 32-eji – aut. past.), bet svarbiausia, kad Kęstas turėjo tris kojų operacijas. Kuo vyresnis esi, tuo reabilitacija sunkesnė. Tos kojos funkcijos 100 proc. neatsistatė. Mes to neeskalavome, bet dabar galiu pasakyti, kad padariniai buvo jaučiami, koją paskaudėdavo, negalėjo treniruotis pilnu krūviu ir patekti į žaidynes bandėme sukandę dantis, bet yra kaip yra“, – priežastis, kas neleido K.Navickui išsikovoti vietos olimpianiame badminto turnyre, dėstė jo treneris.

Tiesa, lietuvis dar nepalaidojo paskutinės vilties patekti į žaidynes, bet toji viltis labiau teorinė – galimybė vykti į Rio atsirastų, jeigu kažkas iš jau užsitikrinusių teisę atsisakytų dalyvauti žaidynėse arba patirtų traumą.

„Bet vis tiek mes ne pirmi laukiame, kaip prieš Londoną buvo, o ketvirti. Šansai daugiau teoriniai“, – didelių vilčių nepuoselėja treneris. Gegužės 31-oji – ta diena, kai paaiškės galutinis dalyvių sąrašas.

Vytauto Dranginio nuotr./Kęstučio Navicko treneris
Vytauto Dranginio nuotr./Kęstučio Navicko treneris

Per savo karjerą kritęs ir vėl kilęs badmintonininkas, pasak trenerio, žinią, kad nepavyko iškovoti kelialapio į Rio, priėmė stoiškai.

Vis dėlto tai buvo žygdarbis, kad po trijų operacijų grįžo į vyrų vienetų reitingo šimtuką.

„Kai tu gyvenime turėjai tris operacijas ir tris reabilitacijas, vyriškumo iškęsti nesėkmes užtenka. Viskas gerai, nėra tragedijos – Kęstas įdomi asmenybė, ne vien badmintonu domisi, yra ir kitų dalykų gyvenime. Vis dėlto tai buvo žygdarbis, kad po trijų operacijų grįžo į vyrų vienetų reitingo šimtuką. Vyrų vienetuose tokio dalyko dar nebuvo. Moterų vienetų reitinge viena baltarusė po penktos operacijos yra grįžusi – ji turbūt antžmogis. Tad Kęstutis vertas pagarbos vien už tai“, – valingą auklėtinį gyrė treneris ir sakė, kad būtent jo dėka Lietuva daugiau sužinojo apie šį žaidimą.

Pasibaigus atrankai, K.Navickas, pasak trenerio, 25 dienas į rankas badmintono raketės neėmė. Dabar jau vėl po truputį treniruojasi.

„Jis dar nebaigė karjeros, dar pažais už Lietuvos rinktinę“, – kad K.Navickas ruoštųsi dar vienai olimpiadai jo treneris nebetiki. O jis pats pasirengęs savo auklėtiniui užleisti savo vietą: „Kęstas jau galvoja apie žaidžiančio trenerio darbą. Tikiuosi, kad perduosiu jam tą estafetę.“

Visiškai kitaip susiklostė badmintonininkės Akvilės Stapušaitytės likimas, kuri į Rio de Žaneiro traukinį įšoko paskutinė.

„Šioje atrankoje, lyginant su Londono ir Pekino, Akvilė žaidė geriau. Bet ankstesniais metais žaidynėse daugiau vietų būdavo, jai užtekdavo būti už šimtuko ribos, kad patektų į žaidynes, o dabar vos vos pateko reitinge užimdama 77 -tą vietą – konkurencija tarp moterų didesnė nei buvo prieš tai dviejose olimpiadose. Galima sakyti, kad po to šalto dušo, kai Akvilė žadėjo gerai sužaisti Baku (Europos žaidynėse 2015 m. – aut. past.) ir patyrė fiasko, ji atsigavo ir sezonas buvo neblogas“, – kalbėjo J.Špelveris. Rinkdama olimpinius taškus A.Stapušaitytė žaidė 24 turnyruose.

Vytauto Dranginio nuotr./Akvilė Stapušaitytė
Vytauto Dranginio nuotr./Akvilė Stapušaitytė

Ko galima iš Lietuvos badmintonininkės tikėtis Rio? Londone ir Pekine A.Stapušaitytei, deja, nepavyko iškovoti nė vienos pergalės. „Gal šįkart bus pirmas kartas“, – viliasi J.Špelveris.

Olimpinėse vienetų varžybose Rio moterims ir vyrams buvo skirta po 38 vietas. Vyrų ir moterų turnyrų skaičius išaugo iki 41, kai tas pats sportininkas žaidžia ne viename, o keliuose turnyruose – pavyzdžiui, dvejetų ir mišrių dvejetų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis