Sulaukę linkėjimų iš Gitano Nausėdos penktadienio popietę Prezidentūroje, specialieji olimpiečiai rengiasi kelionei į Vokietiją.
Berlynas ruošiasi priimti viso pasaulio atletus, kurie turi intelekto sutrikimų, bet jaučia tokį pat norą laimėti ir atstovauti savo šaliai, kaip ir visi kiti kada nors mėginę varžytis.
„Savyje jie irgi kovoja už Lietuvą“, – sakė Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto vadovas Zenonas Misiūnas.
Suprasti akimirksniu
- Specialiose žaidynėse Berlyne birželio 17–25 d. dalyvaus apie 7 tūkst. specialiųjų olimpiečių iš 170 šalių.
- Jie varžysis 24-iose sporto šakose.
- Sportininkus lydės 3 tūkst. trenerių, talkins apie 20 tūkst. savanorių.
Kaip niekada gausi Lietuvos delegacija pajudės į Berlyną, kur kitą savaitę prasidės specialiosios vasaros olimpinės žaidynės.
Lietuvos delegaciją Vokietijoje sudarys 55 nariai, iš kurių 38 sportininkai, 14 trenerių, gydytoja, vadovas ir padėjėjas.
Pirmą kartą lietuviai startuos dešimtyje sporto šakų.
Anksčiau specialiojoje olimpiadoje vasarą jie jau yra dalyvavę plaukimo, bočios, lengvosios atletikos, stalo teniso, futbolo, irklavimo ir sunkiosios atletikos varžybose, o dabar savo atstovų turės ir dar trijų sporto šakų – gimnastikos, badmintono ir merginų krepšinio „3 prieš 3“ – rungtyse.
Įprastai medaliais nudžiuginanti plaukikų grupė šįsyk turės savo atstovą naujoje rungtyje – 1500 metrų plaukime atvirame vandenyje – greta mūsų šalies atleto plauks ir jo mama, nes pagal specialiosios olimpiados taisykles tokioje ilgoje distancijoje greta įprastų gelbėtojų valčių dar turi būti vienas atleto partnerių vandenyje.
Lietuvos komandą turi ir savo žvaigždę – tokia galima drąsiai vadinti vyriausią komandos narę Rūtą Bardinienę – 42 metų Utenoje dirbančią tituluotą valytoją.
Bėgimo distancijoje itin pajėgi moteris varžysis jau šeštosiose žaidynėse – vasaros olimpiadose ji jau yra sukaupusi aukščiausios prabos medalių kolekciją bėgimo varžybose, taip pat yra laimėjusi apdovanojimų ir žiemos olimpiados slidinėjimo trasose.
„Per pandemiją dalis mūsų sportininkų atkrito, tad didžioji komandos dalis yra jaunesni sportininkai, bet didžiuojamės, kad vėl turime Rūtą Bardinienę“, – sakė Z.Misiūnas.
Specialiosiose žaidynėse sportininkai varžosi trijose amžiaus grupėse – nuo 16 iki 21 metų, 22–31 metų ir vyresni nei 31 metų.
Dar būna padalinimas pagal neįgalumo lygį, o kai kuriose varžybose dalyviai suskirstomi ir pagal pajėgumą, kai divizionai būna suformuojami po atrankos varžybų, o tada visi turi didesnes galimybes laimėti.
„Skaičiavome, kad galime laimėti ir 32 medalius, iš kurių gali būti 16–17 aukso“, – prognozavo ilgametis Lietuvos komandos vadovas Z.Misiūnas.
Jo teigimu, apdovanojimai ir už juos skiriamos valstybinės premijos yra svarbi motyvacinė priemonė specialiesiems olimpiečiams, kuriuos valstybė remia vis labiau pagal sporto įstatymą kaip ir paralimpiečius ir kurčiuosius atletus, kurie startuoja kitose žaidynėse.
„Mes esame patenkinti, kad esame pripažįstami pagal aukšto meistriškumo programą, turime labai kvalifikuotus trenerius ir puikias pasirengimo sąlygas: surengėme dvi stovyklas, maitinimo ir aprangos tvarka yra aiški. Mes galime varžytis kaip ir visos kitos sporto organizacijos. Vienintelis mažiau korektiškas dalykas yra premijos už medalį“, – sakė Z.Misiūnas.
Jis skaičiavo, kad, atsižvelgiant į dalyvių skaičius, sumos kiek skiriasi, iš esmės už auksą specialusis olimpietis Lietuvos būna apdovanojamas 2,5 tūkst. eurų, už sidabrą – apie 1 tūkst., už bronzą – apie 700 eurų.
„Mes nenorime daug, bet mūsų vaikams medaliai yra svarbu. Savyje jie irgi kovoja už Lietuvą, jiems parama svarbi, nes dalis būna našlaičiai arba netekę tėvų paramos.
Aišku, yra ir pavyzdinių šeimų, bet daugumai premijos už medalius yra svarbi pagalba. Net jų šeimos pradeda labiau vaikus vertinti, kai šie sulaukia pajamų.
Jauni sportininkai gauna pinigų į savo korteles, jiems tai svarbi ir socialinė parama. Mes džiaugiamės, kad valstybė mumis rūpinasi, esame kuklesni už kitas sporto organizacijas, bet būtų smagu už pastangas sulaukti didesnio atlygio“, – kalbėjo Z.Misiūnas.
Jis džiaugėsi, kad delegacija pirmą kartą sulaukė kvietimo išvykimo į žaidynes šventę surengti Prezidentūroje, o į žaidynes delegacija iškeliaus pirmadienį.
Kitą savaitę lietuviai dar gyvens Bavarijoje, kur pagal rengėjų sumanymą bus supažindinami su vokiška kultūra, bendraus su vietos bendruomenių atstovais, neįgaliais žmonėmis.
Visa komanda dvi savaites laikysis drauge, kaip visada per tokias keliones.
„Tai specifika, reikia žinoti sportininkų būsenas, poelgius, matyti ir nuspėti – todėl ir reikalingi kvalifikuoti treneriai, – aiškino Z.Misiūnas. – Vaikščiosime visi apsikabinę, visada kartu, nuo treniruočių iki pat vakarienės ir palydėjimo miegoti.“
Žaidynių atidarymas vyks birželio 17 dieną Berlyno stadione, kur vokiečiai jau rengia didelę šventę. Apie 300 atlikėjų ir norvegų populiariojo repo duetas „Madcon“ rengs pasirodymą olimpiniame stadione.
Reklamuodami liepos 17–25 dienomis vyksiančias žaidynes, rengėjai pasitelkė Vokietijoje populiarųjį „Vogue“ žurnalą, kur nuotraukoms pozavo ne profesionalūs atletai, o žmonės su intelekto sutrikimais.
Per antraštes „Mes niekada nebūname nuošalyje“ ir „Mes įveiksime kiekvieną barjerą“ vokiečiai irgi nori parodyti viso renginio esmę šūkiu: #UnbeatableTogether. (NeįveikiamiKartu).
