Kūno kultūros ir sporto departamente surengtas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos, Vidaus reikalų ministerijos, KKSD Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, olimpinių sporto šakų federacijų, asociacijų ir sąjungų atstovų susitikimas.
Pagrindinė susitikimo, kurį inicijavo Kęstučio Smirnovo vadovaujama Seimo komisija, tema – nerimstančios aistros dėl Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reformos, nuo šių metų sausio 1 d. pakeitusios šalies sporto finansavimo sistemą.
Pagal naują tvarką, LOSC tampa atsakingas už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, finansuos visų kriterijus atitinkančių Lietuvos olimpinės rinktinės narių – maždaug 60 žmonių – pasirengimą. Jų pasiruošimui, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybė kasmet skirs apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.
Jau pasirašytos sutartys su keturiolikos federacijų 45 sportininkais: irklavimo – 12, lengvosios atletikos ir baidarių ir kanojų irklavimo – po 6, dziudo ir imtynių – po 4, šiuolaikinės penkiakovės – 3, sunkiosios atletikos ir gimnastikos – po 2, biatlono, bokso, buriavimo, dailiojo čiuožimo, greitojo čiuožimo, taekvondo – po 1.
Plaukimo ir dviračių sporto federacijų programos dar nepatvirtintos. Iš jų į olimpinę rinktinę pagal kriterijus patektų 13 sportininkų.
Tuo tarpu perspektyviausi olimpinės pamainos sportininkai tiesiogiai LOSC finansuojami nebebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi, bet ne specialistais. Finansavimu šiems sportininkams palikta rūpintis pačioms federacijoms, kreipiantis dėl lėšų į savivaldybes ir LTOK.
Pasak LOSC direktoriaus Lino Tubelio, pernai centro sąrašuose buvo 106 olimpinės rinktinės kandidatai. Jiems buvo skirta 1,06 mln. eurų. 30 atletų per metus savo sportinei veiklai gavo po 20,3 tūkst. eurų, 22 – po 14 tūkst., 54 – po 2 tūkst. Taip pat buvo paliekamas 35 tūkst. eurų rezervas nenumatytoms išlaidoms.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio nuomone, jau šešerius metus tvyrančius nesutarimus šalies sporto bendruomenėje galėtų numalšinti didesnės autonomijos sportui suteikimas.
Dar pusę milijono eurų LOSC skyrė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, o iš Tarptautinio solidarumo fondo 8 sportininkams skirta 59 tūkst. eurų. Tad kiekvienam rinktinės kandidatui vidutiniškai per metus teko po 15,3 tūkst. eurų. LOSC taip pat mokėjo olimpinės rinktinėms kandidatams stipendijas – iš viso 425 tūkst. eurų. Šiemet sportininkams bus išdalinta panaši suma, tik ją skirstys KKSD.
Olimpinės perspektyvinės pamainos sąrašuose, kurių šiemet nebėra, buvo 164 sportininkai. Jiems pernai paskirstyta 118 tūkst. eurų.
14 pamainos sąrašo atletų gavo po 5 tūkst, eurų 30 – po 1,6 tūkst, o 50 tiesiogiai nebuvo finansuojami, bet galėjo naudotis LOSC specialistais, treneriais, bazėmis. Iki rugsėjo pamainos grupei priklausė ir 70 moksleivių, kurių ugdymo atsakomybę buvo prisiėmęs LOSC. Dabar ši programa perkelta ant Ozo gimnazijos pečių.
2017 m. be olimpinės rinktinės nariams skiriamų 1,2 mln. eurų dar 42 tūkst. eurų numatyta sportinio rengimo aptarnavimui – medicininėms išlaidoms (vaistams, tyrimams, transportui, ryšiams), 524 tūkst. eurų – trenerių darbo užmokesčiui, 226 tūkst. eurų – aptarnaujančiam personalui (medikams, psichologams, vadybininkams), 129 tūkst. eurų – administravimui, įskaitant ir LOSC valdomų sporto bazių personalą.
Personalo šiemet mažiau nei pernai – LOSC etatų skaičius nuo 190,5 sumažintas iki 159.
Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas priminė pažadą į LOSC globojamų sportininkų sąrašą įtraukti ir parolimpiečius.
KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius dar kartą patvirtino, jog tai bus padaryta. Tiesa, baigus pasirašyti sutartis su olimpinės rinktinės nariais.
„Tada ir pradėsime kalbėtis su parolimpinių sporto šakų federacijomis. Dabar Parolimpiniame komitete – rinkimų etapas, galimi pasikeitimai. Bet po rinkimų nustatysime kriterijus ir tikrai atsiras sportininkų, kurie bus verti valstybės finansavimo, – tikino E.Urbanavičius.
Olimpinę šeimą papildė net penkių naujų sporto šakų, įtrauktų į 2020 m. Tokijo žaidynių programą, federacijos – beisbolo ir softbolo, sportinio laipiojimo, banglenčių, karatė ir riedlenčių. Vienos jų atstovei paklausus, kaip jų atletams gauti LOSC finansavimą, buvo atsakyta – reikia įvykdyti nustatytus kriterijus.
D.Pavilionis: Norėtume, kad LTOK ir KKSD tarpusavyje susitartų ir mums pateiktų schemą, kaip finansuoti pamainą
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio nuomone, jau šešerius metus tvyrančius nesutarimus šalies sporto bendruomenėje galėtų numalšinti didesnės autonomijos sportui suteikimas.
„Pagal Europos Sąjungos norminius aktus, sportas turi turėti autonomiją, savireguliacijos mechanizmą. Nes dabar valstybė dar nuo sovietmečio pasiliko daug netipinių funkcijų, pavyzdžiui, sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms. Valstybė sportininkų rengimui turi suteikti lėšas ir bazes, bet ne ruošti juos.
LOSC valdymas turėtų būti perduotas kuriai nors skėtinei organizacijai, gal net LSFS ar LTOK. Tada federacijos pačios spręstų, kad turi patekti į nacionalines komandas, jų rezervą, pačios nustatyti kriterijus. Tada nebeliks pykčių. Nes dabar, kai valstybė prisiima atsakomybę už sportininkų rengimą, ji sprendžia klausimus taip kaip jai atrodo geriausia“, – kalbėjo R.Kveselaitis.
Jam iš dalies pritarė ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas: „Seimas ir mūsų komisija taip pat galvoja, kad nevalstybinis sektorius turi būti stiprus, federacijos – kuo daugiau savarankiškos, juk jos atsakingos už savo sporto šakos plėtrą, rinktinių sudarymą, varžybų vykdymą, sportininkų parengimą ir išvežimą į Europos ar pasaulio čempionatus. LOSC turėtų valdyti arba pačios federacijos, arba jų sąjunga. Nes tik pačios federacijos geriausiai žino, kas turi atstovauti rinktinėms. Negali valstybė iš viršaus nurodinėti, kurie sportininkai geriausi. Manau, visos problemos kyla dėl diskusijų nebuvimo. Mes siekiame tai pakeisti.“
K.Smirnovas prakalbo ir apie galimybę sportui pakilti iki ministerijos lygmens.
„Kalbama, kad gali atsirasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jau dabar nemažai sporto mokyklų priklauso švietimo sistemai. O kitos – ne. Todėl jos gyvena pagal skirtingas sistemas, treneriai atlyginimus gauna pagal skirtingus kriterijus. Viskas turi būti suvienodinta“, – aiškino Seimo komisijos vadovas.
Pasak K.Smirnovo, jau nuo kitų metų šalies sporto šakų federacijos po ilgos pertraukos vėl bus finansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą paliekant sporto visiems programoms, smulkaus inventoriaus įsigijimui, projektų finansavimui ir regionų sporto plėtrai.
Sporto šakų federacijų vadovams daugiausia neaiškumų kilo dėl pamainos finansavimo, kurio nebeliko LOSC.
„Norėtume, kad LTOK ir KKSD tarpusavyje susitartų ir mums pateiktų schemą, kaip finansuoti pamainą“, – teigė Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis. Jam antrino ir kitų federacijų vadovai.
K.Smirnovo nuomone, tuo pasirūpinti turėtų pačios federacijos, kurios per LTOK generalinę asamblėją galėtų patvirtinti joms reikalingą biudžetą.
