2021 12 15

Sportininkai kitąmet valstybės finansavimą gaus anksčiau

Valstybės finansavimą sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos savo vykdomoms aukšto meistriškumo sporto programoms kitąmet gaus anksčiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomiems pakeitimams, kurie leis užtikrinti finansavimo nepertraukiamumą, šiandien pritarė Vyriausybė, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.
pinigai-609cda5cc1533
pinigai-609cda5cc1533

„Sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos ne vienerius metus skundžiasi, jog valstybės lėšos jas pasiekia per vėlai – balandį ar gegužę, todėl metų pradžioje jos negali vykdyti savo veiklų, siųsti sportininkų į stovyklas ar varžybas. Teisės aktuose atlikti pakeitimai leis kalendoriniams metams skirtas lėšas paskirstyti tų metų pradžioje, taigi sporto organizacijos turės nepertraukiamą valstybės finansavimą. Visgi federacijos, kaip ir bet kurios kitos organizacijos, turi planuoti savo biudžetus iš anksto, atsakingai ir deramai valdyti visus resursus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos apraše paankstinta paraiškų finansavimui pateikimo data – visus dokumentus, susijusius su aukšto meistriškumo programų įgyvendinimo finansavimu, federacijos ir organizacijos ŠMSM turi pateikti iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (iki šiol dokumentus reikėjo pateikti iki vasario vidurio). Taigi biudžeto lėšos bus paskirstytos ir organizacijas pasieks pirmaisiais metų mėnesiais.

Taip pat Vyriausybė šiandien pritarė, jog 2022 m., kaip ir 2021 m., skiriant finansavimą sporto federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms bus atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį konkrečiai sporto šakai. Įvertinus tai, kad dauguma svarbiausių tarptautinių varžybų (olimpinės, paralimpinės žaidynės, visų amžiaus grupių pasaulio bei Europos čempionatai) buvo atšauktos ar perkeltos į 2021 ar 2022 metus, skiriant finansavimą bus vertinami skirtingais laikotarpiais sportininkų pasiekti rezultatai.

Vyriausybė patvirtino ir strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022-iesiems metams – jie liko nepakitę kaip ir 2021-aisiais. T. y. sporto šaka bus laikoma strategine, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą ir toje sporto rungtyje besivaržantys Lietuvos sportininkai nuo 2013 m. sausio 1 d. užėmė bent vieną iš: 1–8 vietų olimpinėse žaidynėse, 1–6 vietą pasaulio čempionate, 1–3 vietą Europos čempionate, 1–30 vietą Profesionalų teniso asociacijos ar Moterų teniso asociacijos reitingų kvalifikacijoje.

Strateginių sporto šakų plėtojimui valstybė teikia prioritetą. Skirstant valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį finansavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamame strateginių sporto šakų sąraše šiuo metu yra 15 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, greitasis čiuožimas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo ir gimnastika.

Vyriausybės pavedimu iki 2022 m. vasario 1 d. ŠMSM turi parengti Sporto įstatymo pakeitimo projektą, susijusį su aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistema. Taigi atitinkamai bus peržiūrėtas ir pakeistas Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašas bei strateginių sporto šakų nustatyto kriterijai.

2021 m. federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti iš viso paskirstyti 9,7 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis