Pasitelkta sunkioji artilerija
Idėjos iniciatorius Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas Kastytis Pavilonis kartu su savimi pasikvietė „sunkiąją“ artileriją – geriausiu praėjusių metų šalies treneriu išrinktą Lietuvos irklavimo rinktinės strategą Mykolą Masilionį bei geriausių šalies trenerių trejetuke buvusį Lietuvos sunkiosios atletikos ir „dopingo“ tėvu vadinamą Bronislavą Vyšniauską.
„Saujelė biurokratų suorganizavo pertvarką, – trumpai rėžė nepatenkintas K.Pavilonis. – Mūsų šalies sporto finansavimas turėtų vykti piramidės principu, kurio viršūnėje – olimpinė rinktinė. Naujoji reforma – nelogiška ir kenkianti sporto bendruomenei. Keisčiausia, kad naujasis sumanymas ilgai buvo slepiamas nuo trenerių.“
Valstybės skiriamos lėšos didelio meistriškumo sportininkams rengti, jų treneriams, aptarnaujančiam personalui skirstomos per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC). Anot Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriaus Edžio Urbanavičiaus kitąmet tam planuojamas 3,5–4 mln. eurų biudžetas.
Iš šios sumos LOSC rengiamiems sportininkams bus skirta apie 1,2 mln. eurų. Į šią sumą neįeis atletui mokama valstybės stipendija (iki 1 tūkst. eurų per mėnesį) ir trenerio bei sportininką aptarnaujančio personalo darbo apmokėjimas.
Numatoma, kad tokį visą valstybės finansavimą per metus gaus maždaug šešios dešimtys sportininkų. Visais kitais nuo šiol rūpinsis pavienių sporto šakų federacijos ir savivaldybių sporto struktūros. Iki šiol po LOSC vėliava buvo apie 200 sportininkų. Būtent šios strateginės permainos ir įplieskė nesantaikos kibirkštis.
„Po dviejų mėnesių prasideda Europos čempionatas, bet mes dar nesame gavę nė cento. Nesuprantu, kam reikėjo viską keisti, juk buvo viskas gerai, turėjome rezultatus, medalius. Galbūt ir turėjome kai ką optimizuoti, kai ką atleisti, tačiau tikrai ne tokia kaina. Anksčiau jau lapkritį žinojome, kiek gausime iš LOSC, kiek iš KKSD, kiek iš LTOK.
Sportininkams ir treneriams tai yra peilis į pašonę.
Kai du pešasi, paprastai laimi trečias, tačiau čia pralaimėtojai yra tik sportininkai ir treneriai“, – apie KKSD ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nepasidalijamą įtaką, kalbėjo Rio de Žaneiro olimpinio bronzos medalininko Aurimo Didžbalio treneris Bronislavas Vyšniauskas.
Sunkiosios atletikos federacijos prezidento pareigas taip pat einantis vyras jau spėjo paskaičiuoti, kad 2008-ųjų metų Pekino olimpiečių rengimui buvo skirta 1,5 mln. eurų, pamainai – dar 450 tūkst.
„Praėjo tiek metų, buvo finansinės krizės, o mums paliktas vos 1 mln. ir pamainai neliko nieko. Sportininkams ir treneriams tai yra peilis į pašonę“, – kalbėjo B.Vyšniauskas, kurio auklėtiniai ne kartą buvo pagauti vartoję dopingą.
Ne toks kategoriškas buvo sidabrą ir bronzą iš Rio kanalo ištraukęs irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris M.Masilionis.
Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškovojo bronzą, o Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis pasipuošė sidabro medaliais, tačiau trenerio teigimu, pasiekti tokius pačius rezultatus bus nepaprastai sunku.
„Sunku spręsti, reikia ar nereikia reformos, tačiau man nerimą kelia kitas dalykas. Matome, kad tų olimpiečiams skirtų 1,2 mln. jau tikrai neužteks. Iškyla pavojus neturėt gerų rezultatų ateityje. Akivaizdu, kad stovyklos trumpės, veikiausiai reiks atsisakyti naudingų stovyklų šiltuose kraštuose. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikyti tą patį lygį bus nepaprastai sunku“, – apmaudo neslėpė treneris.
Jis taip pat yra įsitikinęs, kad tokia sumaištis kilo dėl LTOK ir KKSD nesutarimų.
„Organizacijos nesusitarė ir neduoda pinigų. Akivaizdu, kad trūksta bendradarbiavimo. Lėšos gal mus ir pasieks po mėnesio ar dviejų, tačiau pinigų stovykloms reikia jau dabar“, – teigė irklavimo specialistas.
LTOK ir KKSD karas tęsiasi
Antradienį vykusią konferenciją žiniasklaidai organizavo komunikacijos agentūra „Maniac“, kuri gana glaudžiai bendradarbiauja su LTOK.
Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas suabejojo KKSD reikalingumu.
Todėl nuostabos nesukėlė ir tai, jog konferencijos pabaigoje renginio vedėja dar priėjo prie K.Pavilonio ir priminė jam vieną mintį, po kurios Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas suabejojo KKSD reikalingumu.
„Pabaigai norėčiau užduoti klausimą, ar mums išvis reikalingas toks didelis monstras – departamentas. Galbūt verčiau reorganizuokime ir išplėskime LOSC, sumažinkime departamento žmonių skaičių ir funkcijas. Tada neprarastume nė vieno talentingo sportininko, būtų geresni santykiai su gimnazijomis ir savivaldybėmis“, – savo vagą rėžė K.Pavilonis.
Kyšo Darbo partijos ausys?
K.Pavilonio teigimu, šalies sporto padangė karo spalvomis nusidažė ne be įtaką šalies politiniame gyvenime per praėjusius Seimo rinkimus praradusios Darbo partijos žinios.
„Manau, jog tai yra Darbo partijos tikslų tęstinumas. Čia galima nesunkiai viską atsekti“, – kirto K.Pavilonis.
Paprašius paaiškinti šią užuominą, treneris kiek pasimuistė, bet atvertė kortas.
Manau, jog tai yra Darbo partijos tikslų tęstinumas.
„Pagrindinis šios partijos uždavinys buvo nukreipti žmones į institucijas, kuriose buvo skirstomi pinigai. Buvome susitikę su Vydu Gedvilu, kalbėjomės. Jis mums aiškiai pasakė, kad nors ir nesutinkame, bet pertvarkos bus. Manau, jog ši situacija tebesitęsia dar nuo 2012 metų LTOK prezidento rinkimų. Akivaizdu, kad Darbo partija norėjo valdyti sportui skiriamų pinigų srautus, daryti įtaką LTOK“, – savo nuomonę dėstė K.Pavilonis.
KKSD E.Urbanavičius vadovauja nuo 2014-ųjų liepos, kai šiose pareigose pakeitė Klemensą Rimšelį. Portalas 15min yra rašęs, kad jokiai partijai nepriklausantį E.Urbanavičių į pareigas pasiūlė Darbo partija.
Buvęs vienas Darbo partijos vadovų V.Gedvilas po nesėkmingų Seimo rinkimų yra pareiškęs, jog svarsto galimybę trauktis iš šios partijos ir politikos.
Kodėl imtasi permainų?
E.Urbanavičius sportininkų finansavimo strategijos permainas vadina būtinomis.
„Su federacijų vadovais, treneriais bei sportininkais jau kuris laikas sprendėme du klausimus. Pirmiausia, visi vieningai sutarėme, jog iš sportininko ar jo trenerio galima pareikalauti atsakomybės už svarbiausiose metų varžybose pasiektus rezultatus. Antra, klausėme jų, kiek ir kaip šiame pasirengimo cikle turėtų prisidėti valstybė. Žinoma, valstybės resursai yra riboti ir turime tiksliai žinoti, kiek tokių sportininkų mes galime parengti, todėl dėl šio klausimo kreipėmės į LOSC. Liepėme jiems padaryti du dalykus – pateikti ataskaitą už ketverius pastaruosius metus bei paprašėme pasakyti, kiek sportininkų pagal turimas lėšas jie gali parengti. Ir čia buvome nemaloniai nustebinti. Jie paskaičiavo, kad už rengimui skirtą 1 mln. eurų gali parengti tik 26 sportininkus“, – bendraudamas su 15min, permainų užuomazgas prisiminė E.Urbanavičius.
Efektyvinti veiklą nuspręsta išklausius „Transparency International“ atstovų, federacijų atstovų bei sportininkų nuomones.
Pasak KKSD vadovo, madas tarptautinėje sporto arenoje diktuojančių šalių patirtis rodo, kad pasirengimas svarbiausiems startams yra kur kas efektyvesnis, kai sportininkas turi aiškų ir konkretų biudžetą savo programos įgyvendinimui.
„Nusprendėme, jog geriausia bus, jei atsakomybė tiek už rezultatus, tiek už šimtaprocentinį geriausių šalies sportininkų finansavimą prisiims LOSC. Federacijų indėlis šioje vietoje bus tik toks, kad jie patvirtins priemonių planą. Vadovaujantis tuo priemonių planu treneriai dirbs, sportininkai ruošis, stovyklaus, kovos varžybose, laimės, pralaimės“, – 15min aiškino KKSD vadovas.
Už milijoną parengs visus olimpiečius?
Šie struktūriniai pokyčiai turėtų leisti geriau suprasti realią situaciją. Tikimasi, kad po šių permainų bus aiškiai matyti, kiek vieno ar kito olimpiečio pasirengimui yra skirta lėšų, ir ši informacija bus paviešinta.
„Paskaičiavome, kad vieno sportininko rengimas kainuos apie 20 tūks. eurų. Vadinasi, jog 26 pajėgiausių šalies sportininkų rengimas atsieitų apie 520 tūkst. Žemesniame sąraše yra 23 pavardės. Jiems, mūsų manymu, būtų galima skirti po 18 tūkst. Iš viso išeina 414 tūkst. eurų. Turime dar septynis ar aštuonis jaunimo grupės sportininkus, kurie priklauso nacionalinėms rinktinėms ir yra pasaulio ar Europos čempionatų sportininkai. Jiems skirti galime po 11 tūkst. eurų. Turime 57 sportininkus, kas yra beveik visa olimpinė rinktinė. Visos jos finansavimui atsieina apie 1 mln. eurų. Tai ar valstybė to negali įsipareigoti? Kodėl tada kalbama tik apie 26 sportininkus, kuriuos galima parengti? – klausė E.Urbanavičius. – Mūsų išvada viena. Turint 1 mln. parengti olimpinės rinktinės sportininkus turime puikias galimybes.“
Likusiųjų sportininkų biudžetą formuos federacijos iš savo resursų, susidedančių iš trijų dalių: LTOK (jis kasmet LOSC skirdavo apie 1 mln. eurų sportininkams rengti. – aut.past.), Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bei savivaldybių pinigų. LOSC su jomis sudarys partnerystės sutartį, pagal kurią duos bazes, inventorių, kvalifikuotą trenerį. Už šių sportininkų pasiekimus atsakomybė teks federacijai.
Nors nemažai federacijų atstovų būkštauja, jog pagal naują strategiją bus nuskriausti artimiausias olimpinės rinktinės rezervas, E.Urbanavičius skaičiuoja, jog 90-čiai pamainos sąrašui priklausančių sportininkų reikėtų skirti iš viso apie 900 tūkst. eurų. „LTOK, savivaldybių ir federacijos lėšų tikrai turėtų tam pakakti“, – įsitikinęs E.Urbanavičius.
Jo nuomone, tokiu būdu bus užtikrinta, kad kiekviena federacija stengsis kuo daugiau paruošti aukščiausio lygio sportininkų, kad valstybė galėtų iš jų perimti visą finansinę naštą, taip pat labai aiškiai bus išrikiuoti atsakomybės klausimai – LOSC atsakys už aukščiausio lygio atletų pasiekimus, federacijos – už rezervo suradimą.
Pervažiavo su buldozeriu?
Trečiadienio popietę K.Pavilonis pasakojo, kad Lietuvos olimpiniame sporto centre reorganizacija jau prasidėjo, po truputį atleidinėjami žmonės. „Mus pervažiuoja kaip su buldozeriu“, – nuogąstavo treneris.
E.Urbanavičiaus teigimu, permainų teko griebtis ir stengiantis efektyvinti LOSC veiklą bei bandant bent kiek išleisti orą kasmet vis labiau besipučiančiam šios organizacijos biurokratiniam kamuoliui.
LOSC iki šiol turėjo 200 darbuotojų, kurie rengė 250 sportininkų. 1 mln. eurų būdavo skiriama šių sportininkų rengimui, dar 1 mln. buvo išleidžiama bazėms: maniežui, Vingio stadionui ir irklavimo bazei.
Trys bazės, kuriose dirba 100 žmonių. Kiek yra tekę susidurti, vieną sporto bazę paprastai prižiūri 3–5 žmonės.
„Trys bazės, kuriose dirba 100 žmonių. Kiek yra tekę susidurti, vieną sporto bazę paprastai prižiūri 3–5 žmonės“, – stebėjosi E.Urbanavičius.
Jis paskaičiavo, kad LOSC iš bazių nuomos kasmet susigrąžina dar apie 480 tūkst. eurų.
„Man atrodo, kad efektyviausia būtų sumažinti šį biurokratinį aparatą ir jam skiriamas lėšas perkelti sportininkų rengimui. Maža to, turime 17 žmonių, kurie netiesiogiai dalyvauja sportininko rengime. Aš čia nekalbu apie trenerius, kineziterapeutus, masažuotojus ir pan., be kurių sportininko parengti neįmanoma. Tačiau turime išpūstą personalo skaičių ir esu įsitikinęs, kad šį vadybininkų bei kuratorių skaičių galima sumažinti iki 3–5“, – permainų vėzdu mosavo KKSD vadovas.
PAPILDYTA:
Pasirodžius publikacijai, savo nuomonę netruko pareikšti ir V.Gedvilas, kurį K.Pavilonis įvardijo kaip žmogų, dariusį įtaką sporto finansavimui.
1997 metais Lietuvos moterų rinktinę prie Europos čempionų sosto atvedusio trenerio teigimu, Darbo partija kategoriškai paneigia bet kokias šmeižikiškas spekuliacijas ir atsiriboja nuo melagingos informacijos.
„Panašu, kad Darbo partija dabar yra kalta dėl visko, kas vyksta valstybėje, nors niekam ne paslaptis, kad šiuo metu Seime tėra du mūsų partijos atstovai, kurie vargu, ar gali daryti įtaką tokiems procesams kaip sporto finansavimo strategija. Pastaroji pradėta įgyvendinti praėjusių metų rudenį, kai Darbo partijos valdžioje nebeliko, tačiau kažkodėl vis tiek esame kalti. Šie pareiškimai ir kaltinimai yra tokie absurdiški, kad nors kiek sporte, politikoje ar apskritai aplinkoje besiorientuojantis žmogus iškart supras jų kvailumą ir nepagrįstumą“, – sakė darbietis V.Gedvilas.
Politikas atkreipė dėmesį, kad net Darbo partijai praėjusią kadenciją būnant valdančiojoje koalicijoje, partija jokios įtakos sporto finansavimo klausimams ir su tuo susijusiems sprendimams neturėjo ir negalėjo turėti.
„Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus skyrimui Darbo partija neturėjo jokios įtakos. Direktoriaus pareigas E.Urbonavičius užėmė laimėjęs konkursą ir nei partija su juo, nei jis su partija nėra turėjęs jokių ryšių. Apskritai, kokiu būdu Darbo partija galėjo daryti įtaką sporto finansavimui, jeigu šiuos klausimus sprendžia ir finansus skirsto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, kuriame nėra ir nebuvo nei vieno Darbo partijos nario?“, – stebėjosi V.Gedvilas.
Panašu, kad Darbo partija dabar yra kalta dėl visko, kas vyksta valstybėje.
Jis taip pat pabrėžė, jog su K.Pavilioniu yra bendravęs tik bendrai apie sportą, tačiau jokių finansavimo ir piniginių klausimų niekada nėra aptarinėjęs.
„Beje, pavyzdžiui siekdami paskatinti ir motyvuoti Lietuvos sportininkus iniciavome Sporto įstatymo pataisas, kuriomis už aukštus pasiekimus sportininkams įtvirtinome galimybę gauti rentas, bet apie tai kažkodėl tylima ir tokie dalykai greitai pamirštami. Tuo tarpu visiškai nepagrįstai pilti ant Darbo partijos tokį šmeižtą progų surandama nesunkiai. Labai apmaudu, kad taip yra. Todėl tiek savo, tiek visos partijos vardu noriu nuo šių šmeižikiškų apkalbų atsiriboti ir kategoriškai jas paneigti“, – sakė V.Gedvilas.
