Skambiausios pergalės
1. L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės titulai
Tai buvo puikūs metai penkiakovininkei, kuri tik jų pradžioje atsigavo po sunkios Achilo sausgyslės traumos ir operacijos.
Birželio pabaigoje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė triumfavo pasaulio taurės finalinėse varžybose ir užsitikrino vietą 2020-ųjų olimpinėse žaidynėse Tokijuje. Kitąmet sportininkės laukia jau ketvirtoji olimpiada karjeroje.
Jau rugpjūčio 11-ąją lietuvė neturėjo lygių Europos čempionate. Anglijos mieste Bate vykusiose Sezono žemyno pirmenybėse, kaip įprasta, puikiai bėgusi ir šaudžiusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė aplenkė visas priešininkes ir tapo nugalėtoja.
Europos čempione ji tapo ketvirtą sykį karjeroje. Iki šiol ji triumfavo 2012, 2015 ir 2016 metais.
Puikūs pasirodymai garantavo L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei ir geriausios 2019-ųjų Lietuvos sportininkės titulą kasmetiniuose „LTeam“ rinkimuose.
„Kai tikrai nori ir sieki tikslo, tas tikslas yra pasiekiamas. Tai yra įrodymas, kad šie metai buvo sėkmingi, įvykdžiau daugiau nei buvome suplanavę.
Tikiuosi, kad kitais metais dar pakoreguosiu savo trūkumus ir tikrai būsiu ne silpnesnė“, – atsiėmusi apdovanojimą sakė bendravusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
2. D.Rapšio du aukso medaliai per dvi dienas
Plaukikas iš Panevėžio neseniai konstatavo, kad tai buvo geriausi metai jo karjeroje. FINA plaukimo Čempionų lygoje medalius vieną po kito į kolekciją rinkęs D.Rapšys gruodžio pradžioje sužibo ir Europos čempionate.
Glazge vykusiose pirmenybėse D.Rapšys lygių neturėjo 200 ir 400 metrų laisvu stiliumi rungtyse.
Pirmąją dieną lietuvis 400 metrų įveikė per 3 min. 33.20 sek. bei pagerino Lietuvos ir Europos čempionatų rekordus.
Jau kitą dieną perpus trumpesnėje distancijoje užfiksavo 1 min. 41,12 sek. laiką.
Po kelių savaičių nuo auksinių startų D.Rapšys, kaip ir buvo galima tikėtis, atsiėmė geriausio Lietuvos metų sportininko apdovanojimą.
„Nerealus jausmas yra stovėti prieš tiek žmonių, žinoti, kad tauta palaiko ir pasitiki manimi. Tai yra nerealus jausmas. Kaip ir minėjau, be savo komandos nebūčiau nieko pasiekęs. Ne mes vieni esame sportininkai ir ne mes vieni dirbame savo darbą. Laimime tik todėl, kad mus supa žmonės ir mus palaiko“, – sezoną apibendrino D.Rapšys.
3. Kertinė „Žalgirio“ pergalių serija
Kauno „Žalgiriui“ 2018-19 metų reguliariojo sezono finišas Eurolygoje buvo tiesiog fantastiškas.
Lietuvos čempionai daugelio specialistų jau buvo nurašyti, mat Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams reikėjo padaryti beveik neįmanomą – laimėti paskutines šešerias rungtynes ir dar tikėtis palankių rezultatų iš kitų arenų.
Gran Kanarijos „Herbalife“, Miuncheno „Bayern“, Tel Avivo „Maccabi“, Stambulo „Daruššafaka“, Pirėjo „Olympiakos“ ir net pats Madrido „Real“ krito po „Žalgirio“ kojomis ir tai atvėrė žaliai baltiems kelią į ketvirtfinalį.
„Sąžiningai, taip smagu... Žinau, kad Kaunas švenčia, daug fanų Lietuvoje švenčia... Manau, mūsų organizacijai tai puikus žingsnis. Turime tuo džiaugtis ir vertinti tai, kas vyksta, – paklaustas, kas dedasi galvoje po svaiginančio reguliariojo sezono finišo su šešiomis pergalėmis iš eilės, juokavo Šaras. – Reikia suprasti, kad tokie dalykai yra galimi tik kai turi žaidėjus su didžiuliu charakteriu, kurie toliau stengiasi, dirba ir nepalūžta. O momentų šiais metais buvo labai sunkių. Ypač po tokio sezono kaip pernai, kai išaugo visų lūkesčiai.“
4. Po „Sūduvos“ kojomis – Izraelio milžinas
Marijampolės „Sūduva“ 2019-ųjų vasarą vėl priminė Lietuvos futbolo sirgaliams, ką reiškia saldžios pergalės.
Lietuvos čempionai Čempionų lygos atrankoje krito prieš Belgrado „Crvena Zvezda“ ir pasitraukė į Europos lygos atranką, kurioje vos nesukūrė stebuklo.
Iš pradžių kuklų „Tre Penne“ klubą iš San Marino nušlavę marijampoliečiai vėliau sutiko Tel Avivo „Maccabi“ komandą ir pateikė didžiulę staigmeną. Identiškas pergales 2:1 tiek išvykoje, tiek ir namuose pasiekė Vladimiro Čeburino auklėtiniai ir atsidūrė per žingsnį nuo išsvajoto grupių etapo.
Galiausiai sūduviams kelią užkirto Budapešto „Ferencvaroš“ komanda.
„Linkiu, kad „Sūduva“ per ateinančius metus tą žingsnį žengtų“, – tai paskutinį savo pokalbį Lietuvoje užbaigė V.Čeburinas, kuris neliks prie komandos vairo kitą sezoną.
5. U16 merginų rinktinės istorinė sėkmė
Vasara buvo niūri visų amžių Lietuvos krepšinio rinktinėms, išgyvenusioms medalių badą. Visoms, išskyrus U16 merginas, nuskynusias sidabrą Europos čempionate.
Krepšinio deimanto Justės Jocytės, kuriai vasarą dar buvo tik 13 metų, vedama komanda pasiekė geriausią rezultatą istorijoje. Pati J.Jocytė, atsispyrusi nuo U16 komandos, jau debiutavo suaugusiųjų rinktinėje ir moterų Eurolygoje, kurioje atstovauja Vilerbano ASVEL klubui.
Treniravo U16 rinktinę Vilius Stanišauskas, kuriam, kaip ir jo auklėtinėms, tai buvo debiutas tokio rango varžybose.
„Emocijos tikrai geros, sukūrėme istoriją bei tuo labai džiaugiamės. Tikėjomės laimėti finale, tačiau gaila, kad nepavyko – kažkas nesusitvarkė su jauduliu, kažkam pritrūko jėgų.
Jau nuo pat stovyklos pradžios savo komandai sakiau, kad reikia tikėti savimi, reikia tikėti tuo, ką mes darome. Šimtas balų joms. Su tokia komanda labai malonu dirbti. Reikia laiko, kad suvokčiau, ką iš tikrųjų mes padarėme“, – po čempionato džiaugėsi 31-erių strategas.
6. Lietuvos šokėjai – pasaulio čempionai
Lietuvos šokėjų pora Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė lapkričio pabaigoje savų žiūrovų akivaizdoje „Siemens“ arenoje buvo karūnuoti pasaulio standartinių sportinių šokių čempionais.
Tai – pirmas toks pasiekimas WDSF mėgėjų čempionate Lietuvos istorijoje.
Lietuviai už nugaros paliko 76-ias geriausių planetos šokėjų poras iš 46 valstybių ir padovanojo šventę griausmingai juos palaikiusiai publikai.
„Tikrai dirbome visus metus, žinojome, ko norim, žinojome galutinį tikslą ir to siekėme. Ypač paskutinės kelios savaitės buvo labai sunkios ir jos mus užgrūdino psichologiškai šioms varžyboms. Manau, buvome labai stipriai pasiruošę“, – po triumfo tikino E.Sodeika.
„Tai yra istorinė diena mūsų karjeroje. Pirmą kartą mes laikome aukso medalį ir pirmą kartą pagal vieną kriterijų surinkome maksimalų balą“, – savo partneriui antrino I.Žukauskaitė.
Skaudžiausi nusivylimai
1. Nelemtas krustelėjimas
Auksinis finišas per akimirką virto košmaru D.Rapšiui Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio plaukimo čempionate.
Fantastiškai skriejęs lietuvis 200 metrų laisvuoju stiliumi distanciją įveikė per 1 min. 44,69 sek., pasiekė Lietuvos rekordą ir geriausią sezono rezultatą pasaulyje, tačiau netrukus liejo apmaudą dėl judesio prieš startą jau stovint ant bokštelio.
Net ir praėjus pusei metų plaukikas sunkiai galėjo paaiškinti, kas nutiko tą nelemtą akimirką.
„Reikia tai priimti. Visko atsitinka gyvenime, visko būna, aš iki šios akimirkos negaliu paaiškinti, kodėl sukrutėjau prieš startą. Ar tai įtampa buvo, ar nerimas, pats nesupratau.
Bet... Aš vis tiek padariau tą rezultatą, aš jį užfiksavau, žinau, kad tikrai buvau pirmas. O kas buvo po to – aš nežiūrėjau. Gal tai paskui mane motyvavo kitose varžybose, pasaulio taurėje aš tą rezultatą dar pagerinau. Gal turėjau pralaimėti, kad pasiekčiau dar daugiau. Manau, kad visi sportininkai turėtų negalvoti, kad yra kažkokie limitai“, – jau gruodį atgal žvelgė daugybe titulų metus užbaigęs D.Rapšys.
2. Smūgis į lanką
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei pasaulio čempionate Kinijoje buvo žūtbūt reikalinga pergalė prieš Prancūziją, tačiau rungtynės baigėsi ne tik pralaimėjimu 75:78, bet ir milžinišku teisėjavimo skandalu.
Rudy Gobertas, kaip parodė pakartojimas, nelegaliai smūgiavo į lanką numušdamas Jono Valančiūno mestą kamuolį ir rezultatas, užuot tapęs lygus, liko 75:76 Prancūzijos naudai.
Teisėjai epizodo neperžiūrėjo, o dėl to Dainius Adomaitis taip įsiuto, kad nuskambėjo visame pasaulyje.
„Klausimus užduokit ne man, o FIBA, – angliškoje spaudos konferencijoje putojosi D.Adomaitis. – Teisėjai sugriovė antras rungtynes iš eilės. Su australais jie leido žaisti regbį, o dabar...
Tai sušiktas pokštas! Tai ne krepšinis! Stabdykit žaidimą, eikit peržiūrėkit epizodą. Tie žmonės du mėnesius praleidžia be šeimų, aukojasi dėl rinktinės. Gerbkit juos!“
Vėliau, bendraudamas su Lietuvos žiniasklaida, D.Adomaitis paleido ir rusišką keiksmažodį, o po čempionato pasitraukė iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų.
Lietuva finišavo devinta pasaulio čempionate, o tai – blogiausias pasirodymas šalies istorijoje.
3. Skaudžiausias smūgis per 80 metų
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė patyrė gniuždantį sutriuškinimą per rungtynes išvykoje su Portugalija Europos čempionato atrankoje.
Valdo Urbono auklėtiniai krito net 0:6. Net tris įvarčius į mūsiškių vartus siuntė Cristiano Ronaldo.
„Pralaimėjome stipresnei komandai. Tikėjomės geresnio rezultato, nei jis buvo po 90 minučių. Realiai žiūrint, neturėjome ką pastatyti prieš gerą Portugalijos rinktinės žaidimą. Nespėjome perdengti zonų, nespėdavome gerai žaisti vienas prieš vieną. Buvo labai sunku apginti savo vartus“, – po mačo kalbėjo V.Urbonas.
Lietuviai iki šiol šešių ar daugiau įvarčių skirtumu buvo pralaimėję tik tarpukariu, o paskutinį kartą taip juos 1939-ųjų birželį nubaudė švedai, sutriuškinę Lietuvos rinktinę 7:0.
Tai taip pat tapo ir vos antruoju kartu nuo 1990 m., kai lietuviai kamuolį iš savo vartų traukė bent šešis sykius – taip pat nutiko ir 2000-aisiais, kai nacionalinę šalies komandą 6:1 sudaužė vengrai.
Beje, atrankos į Europos čempionatą ciklas tapo prasčiausiu šalies istorijoje – Lietuvos komanda iškovojo vos 1 tašką per aštuonerias rungtynes.
4. Fiasko Dohoje
Lietuvos lengvaatlečiams pasaulio čempionatas Dohoje baigėsi istoriškai blogai. Po auksinio Londono prieš dvejus metus Kataras tapo vienu blogiausių lietuvių pasirodymu istorijoje. Paskutinį kartą taip liūdnai galutinė rezultatų lentelė atrodė 1993 metais Štutgarte.
Prieš čempionatą atrodė, kad traumas bandę įveikti Andrius Gudžius ir Airinė Palšytė gali sukurti stebuklus, o Edis Matusevičius ir Dovilė Kilty pakovoti finale, tačiau praėjus dešimčiai karštų dienų Dohoje rezultatas gavosi sunkiai prognozuojamas – aukščiausią vietą, vienuoliktą, užėmė ėjikas Marius Žiūkas.
| Atletas | Rungtis | Rezultatas | Vieta |
| Marius Žiūkas | 20 km ėjimas | 1:30:22 | 11 |
| Andrius Gudžius | Disko metimas | 61,55 m | 12 |
| Dovilė Kilty | Trišuolis | 14,09 m | 14 |
| Arturas Mastianica | 50 km ėjimas | 4 val. 21:54 min. | 15 |
| Adrijus Glebauskas | Šuoliai į aukštį | 2,22 m | 21 |
| Airinė Palšytė | Šuoliai į aukštį | 1,85 m | 22 |
| Diana Zagainova | Trišuolis | 13,64 m | 22 |
| Edis Matusevičius | Ieties metimas | 79,60 m | 22 |
| Liveta Jasiūnaitė | Ieties metimas | 56,90 m | 23 |
| Živilė Vaiciukevičiūtė | 20 km ėjimas | 1:39:26 val. | 23 |
| Monika Bytautienė | Maratonas | Nefinišavo | - |
„Tiesą sakant, didžiulis nusivylimas. Tikėjomės vis, kad dar ne pabaiga ir tos viltys pasiteisins. Deja deja. Buvo labai žiaurus nusivylimas. Iš Edžio Matusevičiaus bent jau finalo tai tikrai tikėjomės. Neslėpsiu. Ir apskritai, vertinu prastai visą čempionatą, – į vatą nevyniojo rezultatus vertinusiLietuvos lengvosios federacijos generalinė sekretorė ir rinktinės trenerė Nijolė Medvedeva. – Medaliai nebuvo labai realu. Bet apie finalus tikrai galvojome – ir Livetos Jasiūnaitės, ir trišuolininkės bent vienos, ir Edžio.“
5. A lygos lažybos
Lietuvos futbolo padangę gruodžio pabaigoje supurtė neregėtas sutartų rungtynių skandalas. Lietuvos futbolo federacija pranešė, jog du A lygos klubai Klaipėdos „Atlantas“ ir „Palanga“ šį sezoną buvo įsivėlę į daugybę sutartų rungtynių atvejų.
Klaipėdos klubas minimas devyniuose raportuose, „Palangos“ – aštuoniuose.
Abiem klubams skirta ypač griežta bausmė – komandos ateinantį sezoną negalės žaisti nei A lygoje, nei Pirmoje lygoje.
Tai reiškia, kad aukščiausia pakopa, kurioje bus leista varžytis šioms komandoms – Antra lyga (trečiasis divizionas).
Penki neįvardinti „Atlanto“ futbolininkai diskvalifikuoti nuo 6 iki 12 mėnesių. Taip pat jiems skirtos piniginės baudos, siekiančios kelis tūkstančius eurų. Klubui skirta 30 tūkst. eurų bauda.
„Palanga“ įtariama žaidusi nešvarius žaidimus tiek A lygoje, tiek LFF taurės rungtynėse. Diskvalifikuota dešimt „Palangos“ atstovų: 7 užsieniečiai, 2 lietuviai ir klubo direktorius Tomas Laucius. Jiems taip pat skirtos diskvalifikacijos nuo 6 iki 12 mėnesių. Visiems įtariamiesiems skirto piniginės baudos, klubui – 42 tūkst. eurų nuobauda.
6. R.Meilutytės „sudiev“
Gegužės 22 dieną garsiausia šalies plaukikė Rūta Meilutytė paskelbė baigianti plaukikės karjerą.
2012 metais dar būdama 15-metė ji tapo olimpine čempione, tačiau prieš lemtingą sprendimą susidūrė su dopingo kontrolės problemomis.
R.Meilutytė pažeidė trijų kartų taisyklę, kai triskart prasilenkė su antidopingo kontrolieriais ir neteisingai nurodė savo buvimo vietą specialioje profesionaliems sportininkams skirtoje sistemoje. Už šį pažeidimą jai skirta 2 metų diskvalifikacija.
R.Meilutytės teigimu, sprendimui baigti karjerą ji brendo ilgą laiką, o jis pats – vienas sudėtingiausių jos gyvenime.
„Iki šiol visą save atidaviau plaukimui. Nuo ankstyvos paauglystės gyvenau šiuo sportu. Dėl įtempto treniruočių režimo atidėjau mokslus, prie kurių noriu dabar sugrįžti. Noriu patirti paprastus dalykus, augti, geriau suprasti save ir mane supantį pasaulį“, – sakė plaukikė.
7. Susitepęs J.Šuklinas
Kanojininkui J.Šuklinui 2019-ieji buvo siaubingi. Jis buvo priverstas atsakyti už praeities nuodėmes ir neteko sidabro medalio, iškovoto 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse.
Pertyrus dopingo testus kanojininko mėginyje buvo rastas dehidrochlormetiltestosteronas, kuris yra metandianono, priklausančio anabolinių steroidų grupei, vienas iš metabolitų. Ši medžiaga skirta jėgos padidinimui, riebalų mažinimui, raumeninės masės augimui.
Svari valstybinė premija, kas mėnesį gaunama renta, o galbūt ir pasirengimui olimpinėms žaidynėms išleistos lėšos – visa tai J.Šuklinui teks grąžinti.
Prieš dvejus metus karjerą baigęs 34 metų visaginietis, preliminariais skaičiavimais, gali netekti apie 100 tūkst. eurų.
Pats sportininkas savo kaltę neigė ir tvirtino, kad per savo karjerą dopingo nėra vartojęs.
