Suprasti akimirksniu
- Lietuvos sportas finansuojamas trimis pagrindiniais būdais.
- Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gauna virš 8 mln. eurų iš UAB „Olifėja“, kuri pagal įstatymą skiria 8 proc. pajamų iš loterijų.
- Kita dalis sportui atitenka per Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri perėmė Kūno kultūros ir sporto departamento funkciją.
- Ministerija dalį pinigų paskyrė pačioje metų pradžioje, 6,9 mln. eurų padalinusi nacionalinėms sporto federacijoms ir jų aukšto meistriškumo atletams.
- Daugiausiai aistrų dėl vėlavimų šiemet kelia trečioji finansavimo dalis – 13,2 mln. eurų – įvairiems sporto projektams.
- „Šių metų vėlavimas siejamas su tuo, kad Sporto įstatymas įsigaliojo šių metų sausio pirmą dieną. Vėlavimas yra šių metų iššūkis“, – teigė K. Tiesnesytė.
„Prašau žurnalistų nemesti šešėlio ant Seimo narių“, – nutraukęs spaudos konferenciją trečiadienį Seime paprašė šalies parlamento Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
Per savo gyvenimą buvęs bušido kovotojas labiau pratęs atakuoti, bet trečiadienį jam teko ir gintis dėl sporto finansavimo klausimų.
Klausimai dėl žmonos ir autobusų stoties
Sporto organizacijų projektų finansavimas slypėjo įtarimų šešėlyje nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios, lėšų skirstymui pastarąjį dešimtmetį vadovavo taryba, sudaryta iš asmenų, kurių vadovaujamos organizacijos arba jų skėtinės organizacijos sulaukdavo itin didelių sumų iš rėmimo fondo. „Sportas visiems“ ir „Žalgirio“ draugijos vadovas Bronislovas Vasiliauskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas ir dviračių sporto federacijos vadovas Romualdas Bakutis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis daug metų turėdavo lemiamą žodį dėl sporto projektų konkurse, kur būdavo sprendžiamas ir jų organizacijų finansavimas.
Pastaraisiais metais jų įtaka sumenko, nes didesnius svertus įgijo iš likviduojamo Kūno kultūros ir sporto departamento administracines funkcijas perėmusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos samdomi neįvardinti ekspertai.
Nors viršutinėje vertinimo grandyje vis dar yra B.Vasiliauskas, LTOK narys, Lietuvos žolės riedulio federacijos vadovas Leonardas Čaikauskas ir Lietuvos sporto federacijų prezidiumo narys Vidmantas Zimnickas, komisija praplėsta iki aštuonių narių, tarp jų yra vyriausybinių organizacijų atstovai, vadovaujami ŠMSM viceministrės Kornelijos Tiesnesytės.
Projektų kryptys buvo skirtingos, ministerijos duomenimis, šiemet sulaukta 1394 paraiškų, bet kelios organizacijos turėjo ir bendrą sėkmės vardiklį.
Per rinkimus Vilkaviškyje į Seimą patekusio K.Smirnovo atstovaujamo rajono autobusų stotis žaidimų erdvės įrengimui gavo 14 880 eurų, Vilkaviškio Gražiškių gimnazija inventoriaus įsigijimui – 20 173 eurus, graplingo federacija, kuriai anksčiau vadovavo K.Smirnovas, – 27 145 eurus.
Dar 38 399 eurai po papildomo persvarstymo už projektą „Sveikame kūne – sveika siela“ atiteko Šakių sporto klubui „Audra“, kurio prezidente dirba K.Smirnovo žmona Gintarė Bubnytė-Smirnovienė.
„Tai turėtų atsakyti vertintojai, mano žmona dirba sporto klube, kurio akcininkai yra kiti, – paklaustas, kodėl „Audros“ klubo projektas buvo persvarstytas ir tik tada palaimintas, – sakė K.Smirnovas. – Komisijos funkcija yra pritarti arba nepritarti. Komisija tai ir padarė.
Iš jūsų pasakymo galima spręsti, kad žmona negali dirbti jokioje organizacijoje, nes ji visad susidurs su etikos klausimais, nes Seimo narys yra jos vyras. Mano žmona turi teisę dirbti šioje rinkoje.“
Seimo nario žmona BNS teigė, kad projektu siekiama įsigyti treniruoklių sporto salei, lauko aikštynui, krepšinio lankų ir kitų priemonių. Ji teigė, kad įstaiga nuolat teikia paraiškas gauti finansavimą. „Kiekvienais metais mes teikiame projektus visur, kur tik yra skelbimai, kur yra su sportu susiję“, – teigė G. Bubnytė-Smirnovienė.
Ji sakė nežinanti, kodėl iš pradžių projektas nebuvo finansuojamas, o vėliau gavo finansavimą. „Aš nesu apie tai informuota“, – sakė Seimo nario žmona.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrės K.Tiesnesytės teigimu, „Audros“ sporto klubas buvo surinkęs reikiamą ekspertų balų kiekį, bet komisija nusprendė, kad projektą reikia persvarstyti. Po pakartotino ekspertų vertinimo Šakių klubui patvirtinta parama: „Projektas buvo įvertintas balu, kuris atitiko reikalavimus, jis buvo sąraše, tada komisija nurodė motyvus, kad projektas turi būti teikiamas persvarstyti. Po pakartotinio ekspertų vertinimo balas šiek tiek sumažėjo, turbūt dabar tiksliai nepasakysiu, bet iš principo jis vėl buvo teikiamas kaip tinkamas, nes, matyt, projektas yra geras.“
K.Tiesnesytė tikino, kad kiekvienas projektas vertinamas kaip atskiras ir bendrų sąsajų neieškoma.
„Jūs keistai traktuojate autobusų stotį. Tačiau ten planuojama įrengti fizinio aktyvumo aikštelę, – projekto Vilkaviškyje rengėją gynė Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė. – Jokio dalyvavimo iš Seimo projekto vertinime nebuvo.“
Kam atiteko daugiausiai?
Sporto projektų pinigų pyrago dalybos šiais metais įvyko pusmečiu vėliau nei įprasta, bet šįkart išdalyta dukart didesnė suma nei pernai.
Bendra suma nuo 6 mln. pakilo iki 13,2 mln. eurų, pagal naują įstatymą nusprendus skirti ne 1 proc. valstybės pajamų nuo alkoholio ir tabako akcizo, bet 2 proc.
Šis procentas per porą metų turi paaugti iki 3 proc.. Planuojama, kad 2021 metais bendras sporto pyragas išaugs iki 21 mln. eurų.
2019 metais tarp daugiausiai paramos gavusiųjų lyderiai yra šie projektai:
1) B.Vasiliausko vadovaujamas „Sportas visiems“ (fizinio aktyvumo plėtotė Lietuvoje) – 436 815 eurų;
2) Viešoji įstaiga Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras (projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2019“) – 398 612 eurų;
3) Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU Sporto ir meno centro dalies patalpų remontas) – 397 467 eurai;
4) Raseinių rajono savivaldybės administracija (stadiono atnaujinimas) – 244 742;
5) Lietuvos aklųjų sporto federacija (aklųjų ir silpnaregių aktyvumo skatinimas) – 191 301;
6) Lietuvos moterų sporto asociacija (moterų sporto plėtrai) – 171 494 eurai;
7) Alytaus rajono savivaldybė (bazių plėtra) – 164 886 eurai.
Net 62 proc. finansavimo suteikta naujoms organizacijoms (777).
„Siekiame, kad kuo daugiau pareiškėjų prisidėtų prie fizinio aktyvumo skatinimo. Nauji projektai turėtų sutraukti bendruomenę“, – sakė K.Tiesnesytė.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas R.Kveselaitis naują Sporto įstatymą pavadino „valstybės dovana“, pabrėžęs, jog po ministerijos sparnu lengviau užsiimti sporto lobizmu, o nepatenkintų finansavimu liks visada.
„Paraiškų pateikta 65 mln. eurų sumai, nors gauta tik 13 mln. eurų. Įsivaizduokite, koks spaudimas. Tačiau fonde numatytos aiškios taisyklės. Negavo Jonas, tai gavo Petras“, – kalbėjo R.Kveselaitis.
Tarp nepatenkintų – ir Vidas Mačiulis
Patenkintos tik 308 jau anksčiau fondo dalybose dalyvavusių organizatorių paraiškos.
Net 400 projektų neperžengė konkurso formalumų sąlygų, atmesta daug senas tradicijas turinčių projektų, tarp jų Snaigės žygių, Sartų lenktynių, seniausio šalies laikraščio „Sportas“, laidos apie krepšinį vedėjo Vido Mačiulio „Krepšinio pasaulyje“.
Anksčiau valstybės finansavimą savo laidoms gaudavęs V.Mačiulis trečiadienį pasiūlė dabartinę situaciją palydėti tylos minute, o už naują įstatymą atsakingi asmenys žadėjo keisti vertinimo kriterijus.
„Nebuvo įstatymo, matyt. Klaida įvyko, ji bus pataisyta“, – sakė K.Smirnovas.
„Manome, kad žiniasklaida galėtų daugiau prisidėti prie sporto aktyvumo ir jau aptarėme su ministru, kaip veiklos bus vienu prioritetų kitam kvietimui“, – sakė K.Tiesnesytė.
Netrukus prasidės naujų paraiškų priėmimas kitų metų finansavimui, kai sporto projektams numatyta skirti apie 17 mln. eurų.
„Kitiems metams planuojama, kad pajudėsime normaliu tempu ir apie kovo mėnesį galima tikėtis, kad projektai būtų įvertinti ir tuo pačiu paskirstyti pinigai“, - sakė viceministrė.
