Nors kalbinome ir tuos, kurie praturtėjo, ir tuos, kuriems šiemet teks veržtis diržus.
Antrus metus veikianti Nacionalinė sporto agentūrai (NSA) šiemet vėl raikė tokio pačio dydžio pinigų pyragą – išdalino 20 mln. eurų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti.
Suprasti akimirksniu: sporto pinigų receptas
- Valstybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto programoms šiemet skirtos 61-ai federacijai ir 5-ioms negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms.
- Dvylikai strateginių sporto šakų skirta didžioji dalis – 11,86 mln. eurų.
- Kitos (26) olimpinės sporto šakos sulaukė 4,74 mln. eurų
- Neolimpinių sporto šakų (23) federacijoms skirta 1,4 mln. eurų.
- Negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms (5) paskirstyti 2 mln. eurų.
Nors federacijos raginamos paskubėti ir kuo greičiau pasirašyti sutartis, kad lėšos jas pasiektų dar sausio mėnesį, dalis toliau kelia klausimus, kodėl sulaukė būtent tokio finansavimo, o kai kurios netgi žada teisybės ieškoti teismuose.
Apie aukšto meistriškumo sporto finansavimą svarbiausiais – olimpiniais – metais 15min bendravo su į sąrašo viršūne sugrįžusio krepšinio, labiausiai nukentėjusio plaukimo, lengvosios atletikos, biatlono, beisbolo, čiuožimo ir šachmatų atstovais.
Krepšinis – 2,41 mln. eurų (+448,8 tūkst.)
„Džiaugiamės, kad krepšinis po nemažos pertraukos – vėl pirmoje vietoje. Tačiau taip yra ne dėl to, kad mes kažkam malonūs ar gražūs, o dėl to, kad rinktinės pasiekė rezultatus. Yra matematinė formulė, kuri suskaičiuoja. Pagrindinis mūsų prieaugis įvyko dėl vyrų rinktinės – sakyčiau, vienintelės (Lietuvoje) pilno formato komandos – užimtos 6 vietos pasaulio čempionate. Tai buvo liūto dalis taškų“, – džiaugėsi krepšinio federacijos (LKF) gen. sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
„Bet kokiu atveju, šis finansavimas (iš valstybės) nesudarys ir pusės mūsų biudžeto. Raitosimės rankoves ir dirbsime toliau, kad surinktume visą reikalingą biudžetą. Gyvename mūsų nuostabioje valstybėje Lietuvoje, kurioje finansinės galimybės yra tokios, kokios yra, nors poreikiai – visai kitokie“, – pridūrė vienas LKF vadovų.
Lengvoji atletika – 1,73 mln. eurų (-43,2 tūkst.)
„Keisčiausia, kad preliminarūs skaičiavimai prieš savaitę buvo kitokie. Palyginus su jais, mums nusibraukė 150 tūkstančių. Klausėme kaip, sako – atnaujinome formulytę (ironiškai šypsosi). Turėjome gerą sezoną, laimėjome medalius visose varžybose, bet galiausiai gausime mažiau nei pernai“, – stebėjosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
„Ir sumažėjo daugeliui, ne tik mums. Na, krepšiniui prisidėjo. Bandom aiškintis, nes niekaip nesuprantam tų skaičiavimų“, – pridūrė ji.
Plaukimas – 1,65 mln. eurų (-400,8 tūkst.)
„Gavome tiek, kiek gavome. Tokia dabar yra skirstymo tvarka. Tikiuosi, kad ji tobulės. Ateityje galbūt atsiskirs individualios sporto šakos ir komandinės. Manau, tai yra pagrindinis dalykas“, – pabrėžė „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
„Sporto bendruomenės pyktis tikrai nereikalingas. Manau, visi supranta, kad komandinės sporto šakos turėtų būti viename katile, individualios – kitame. Skirtingi krepšeliai, rinktinės, dydžiai ir t.t. Kad nesipyktume ir netampytume tos paklodės į vieną ar kitą pusę, sporto šakos, manau, turėtų būti atskirtos“, – pridūrė pats buvęs plaukikas.
„Kitas dalykas – masiškumas. Mes realiai, nesukčiaudami pateikiame tiek, kiek yra pas mus jaunimo, jaunių ir suaugusių sportininkų. Ne paslaptis, kad kai kurios federacijos skaičius truputį padidina, atsiranda čempionatų metų eigoje, ko neturėtų būti. Tad manome, kad šitas punktas yra neteisingas. Taip, masiškumas – pamatinis dalykas, iš to ateina ir meistriškumas, bet masiškumo kriterijai turbūt yra per dideli. Kalbamės, kad juos reikėtų mažinti“, – teigė „LTU Aquatics“ vadovas.
Biatlonas – 426,6 tūkst. eurų (-86,2 tūkst.)
„Reaguojame blogai. Nesuprantame. Mūsų rezultatai antrus metus iš eilės gerėja, o pinigai – mažėja. Aiškinamės su NSA“, – pečiais traukė Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas.
„Kažkas iš klerkų nusprendė, kad estafetė nebėra komandinė rungtis, nors tai – visiškas absurdas. Šiemet įsigaliojo pataisa, kad estafečių balas mažinamas 50 proc. Tai – diskriminacija, nes keturi sportininkai vienoje valtyje yra komanda, o keturi biatlonininkai estafetėje – jau ne komanda. Dėl to paties nukentėjo ir plaukimas. Jeigu susitarti nepavyks, dėl tokios diskriminacijos kreipsimės ir į teisininkus.
Kitas dalykas – unikalūs sportininkai. Pažiūrėjome į kitų federacijų paraiškas. Žmonės pas mus raštingi. Prirašyti visi – nuo vaikų iki pensininkų. Dalis federacijų, būdamos olimpinės, įtraukia ir savo neolimpinių šakų sportininkus. Mes liekame keistuoliai, nes manome, kad aukšto meistriškumo sportininkas yra tas, kuris ruošiasi tarptautinėms varžyboms, kandidatuoja į rinktinę, o ne tiesiog ateina pasibandyti. Liekame vieni skurdesnių, nes pildome sąžiningai.
Šiemet mums netgi neleido įtraukti Lietuvos čempionato dalyvių, nes pavasarį sniegas nutirpo, čempionatą surengėme gruodžio 23 d., bet paraiškų terminas užsidarė gruodžio 18-ąją. Jokie prašymai nepadėjo.
Yra dar ir vadyba, už kurią skiriama 15 proc. finansavimo. Sutinku, kad ji parodo federacijos darbą, bet koks yra valstybės tikslas? Nes federacija gali priimti daug darbuotojų, rengti daug seminarų, mokymų, suktis kaip vijurkas, bet neturėti nė vieno sportininko pasaulio čempionate ar olimpiadoje. Koks tuomet tokios federacijos tikslas? Ar mes socialinio darbo ministerija? Kuriame darbo vietas? Ar mūsų tikslas visgi – aukštasis meistriškumas?“ – retoriškai klausė A.Daugirdas.
Buvo žadama, kad finansavimas augs.
„Mums buvo žadama, kad finansavimas augs, bet per dvejus metus, nuo tada kai įvyko ši reforma – iš olimpinio komiteto perėjome į dabartinį biudžetinį finansavimą – mes, biatlono federacija, netekome jau virš 150 tūkst. eurų“, – pabrėžė šalies biatlono galva.
Beisbolas – 315,1 tūkst. eurų (+226,7 tūkst.)
„Dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, džiugu, kad finansavimas padidėjo. Mus timptelėjo beisbolas-5 (įtrauktas į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą, – aut. past.). Šiuo metu esame netgi penkti pasaulyje pagal beisbolo-5 reitingą. Iš kitos pusės, dvejus metus kentėjome, skaudžiai pajautėme, ką reiškia būti be pinigų. Susitraukėme visiškai, kiek tik galėjome. Praradome ne tik dalį žmonių, bet ir veiklos, kurią galėjome atlikti. Dėl to – liūdna“, – dėstė Lietuvos beisbolo asociacijos (LBA) prezidentas Vermidas Neverauskas.
„Labiausiai norėtume, kad būtų mažiau kaitaliojimų. Dabar vėl sudarytos naujos darbo grupės. Nežinome, į ką kreipti dėmesį, kuria linkme dirbti, kam ruoštis kitiems metams.
Kitas pavyzdys – du mūsų jaunių rezultatai buvo neužskaityti, nes finaliniame etape likome paskutiniai. Aprašyta, kad neaplenkus 10 proc. dalyvių finaliniame etape, negauni nieko. Nesvarbu, kad prieš tai reikėjo įveikti atranką. Taip išeina, kad geriau pralaimėti atrankos finale, už ką taškų gausi, nei patekti į pagrindinį turnyrą, jei jame liksi paskutinis.
Kaip ir mūsų rankininkams, kuriems pavyko patekti į Europos čempionatą, bet jame nepasisekė aplenkti tų 10 proc. varžovų. Viskas – taškų jie negavo. Ar tai teisinga? Juk vien patekti į tokį čempionatą yra kosmosas“, – akcentavo V.Neverauskas.
Čiuožimas – 206,1 tūkst. eurų (+15,8 tūkst.)
„Pati sistema yra bloga, ydinga. Pinigai skirstomi pagal rezultatus, bet neatsižvelgiama į sporto šakos specifiką. Čiuožimas neturi tiek čempionatų, tiek grupių, kaip, pavyzdžiui, krepšinis. Mes automatiškai esame nustumti į šoną ir tai nėra sąžininga“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis.
„Reikia atsižvelgti ir į sąlygas. Čiuožti juk negali bet kur, tam reikia čiuožyklų. Esame nusivylę. Bet ką mes galime padaryti? Įtakoti įstatymų pokyčius? Vieniems sunku tai padaryti“, – papildė V.Jasutis.
Šachmatai – 33,9 tūkst. eurų (+7,3 tūkst.)
„Manau, pati sistema padaryta taip, kad būtų išlaikomos panašios proporcijos į ankstesnes. Niekas nesikeičia. Aišku, kad šių pinigų mums absoliučiai neužtenka ir mes labiau gyvename iš rėmėjų, kurių pavyksta susirasti. Kažkaip išgyvenam“, – neslėpė Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) prezidentas Aleksandras Černovas.
„Matome, kiek gauna šaškės, šachmatų kompozitorių sąjunga. Sakyčiau, tai atspindi šios (finansavimo) sistemos kokybę. Taip, mūsų šachmatų kompozitoriai – labai stiprūs ir žinomi pasaulyje, bet masiškumo, konkurencijos, socialinės reikšmės nepalyginsi“, – tęsė šalies šachmatų federacijos galva.
Suprasti akimirksniu: šiemet skirta
- Šaškių federacijai – 80,7 tūkst. eurų
- Šachmatų kompozitorių sąjungai – 34,8 tūkst. eurų
- Šachmatų federacijai – 33,9 tūkst. eurų
„Absoliučiai visas sportas Lietuvoje yra nepakankamai finansuojamas. Esame kaip nemylimas vaikas (valstybei). Didžiulė ir strateginė klaida yra žiūrėti į šį finansavimą, kaip į kažkokio sluoksnio pramaitinimą. Į kažkokių profesionalių sportininkų, kurie šiaip – niekam neįdomūs“, – teigė A.Černovas.
Visas federacijoms skirtas sumas ir skaičiavimus galite rasti NSA svetainėje.