Vyriausybė jau vasario 10-ąją iš ŠMSM turi gauti įstatymo pataisų projektą, kuriuo bus pakeista daugelį metų galiojusi tvarka, kai sprendimus dėl sporto renginių, inventoriaus, bazių plėtros ir priežiūros ir kt. finansavimo priimdavo Sporto rėmimo fondas.
Atsižvelgus į Konstitucinio teismo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (vėliau – STT) pastabas, nutarta fondą paversti „eiline biudžeto priemone be specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių“. Kitaip tariant, iš Sporto rėmimo fondo bus atimta teisė skirstyti sporto pinigus.
Šią teisę iš fondo perims ŠMSM ir ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuriai ir priklausys galutinis žodis skirstant sportui skirtus pinigus.
Keisis ir jų šaltiniai. Jei iki šiol kiekvienais metais sportui atitekdavo fiksuotas dydis finansavimo nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2,5 ir 3 proc.) bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (10 proc.), tai nuo šiol sportui skiriamų lėšų dydį kasmet nustatys Vyriausybė ir Seimas, sudarydami valstybės biudžetą.
Maža to, nuo šiol nebebus būtinybės panaudoti visas numatytas lėšas arba pasiųsti šias į rezervą, nes kiekvienais biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos privalės būti grąžintos į valstybės biudžetą.
ŠMSM ministrė su ekspertais ne tik bus atsakinga už sporto pinigų paskirstymą, bet ir tvirtins finansavimo prioritetus ir kriterijus.
Be to, kad praranda teisę skirstyti finansavimą, sporto bendruomenė netenka ir galimybės vertinti finansavimo gavimui pateiktas paraiškas, nes įstatymo pataisomis turėtų būti panaikinta Sporto projektų komisija.
Suprasti akimirksniu
- Sporto rėmimo fonde daug metų lemiamą žodį turėdavo asmenys, kurių vadovaujamos organizacijos pačios pretenduodavo ir gaudavo dideles sumas.
- Šią sistemą yra kritikavęs buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius, nesutaręs su kitais ilgamečiais sporto rėmimo fondo tarybos nariais: „Sportas visiems“ ir „Žalgirio“ draugijos vadovu Algiu Vasiliausku, Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovu Rimantu Kveselaičiu, Lietuvos sunkiosios atletikos ir LTOK atstovu Laimonu Pivoru, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovu Albinu Grabnicku.
- Jų, o taip pat prieš L.Pivorą taryboje veikusio tuometinio LTOK viceprezidento bei Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovo Romualdo Bakučio vadovaujamos organizacijos bei skėtinės įstaigos sulaukdavo ypač dosnių dotacijų.
Vienas jos narių, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, 15min išreiškė nuostabą dėl naujosios Vyriausybės žingsnių, kurių nepriėmė visa eilė prieš tai valdžiusių politikų.
„Man labai keista, kad remiantis kažkokiomis Konstitucijos nuostatomis, nors aišku, aš ne teisininkas, man sunku spręsti, bet fondas yra naikinamas, – sakė LSFS vadovas. – Man neįtikėtina, kad prieš tai penkios Vyriausybės, pradedant Kubiliaus ar Kirkilo, baigiant Butkevičiaus ir Skvernelio, dar ir prezidentai Adamkus ir Grybauskaitė, visi jie tvirtino Sporto rėmimo fondo veiklą. Man atrodo, kad jie suprato, ką daro ir turėjo teisininkų užtarimą atlikdami šiuos žingsnius bei nedarė antikonstitucinių žingsnių.
O dabar einama keista kryptimi. Sporto bendruomenė išimama iš bet kokių sprendimų, kurie liečia sporto finansavimą. Sporto fondo sprendimu buvo sudaryta komisija, kuri turėjo teisę pasisakyti, išsakyti savo nuomonę, buvo galima kai kurių projektų ir nepraleisti balsų dauguma. Vyko demokratinis procesas, o dabar viso šito nebebus.“
LSFS prezidentas situacijai net rado atitikmenį su sportu menkai susijusioje srityje.
„Vyriausybės teigimu, šito fondo veikla turi būti pritaikyta prie Lietuvos Konstitucijos. Situacija man primena kai kuriuos statybos sektoriaus niuansus. Pas mus juk būna, kad žmogus pasistato namą, pragyvena 10 metų, o tada ateina teismo nutartis, pasakanti, kad namą pasistatei neteisėtai, – vaizdžiai lygino LSFS prezidentas. – Taip ir mes, sporto bendruomenė, 20 metų kūrėme sporto finansavimo sistemą, viešinome, kad visiems būtų suprantama. Buvo ir sporto rėmimo fondas, kad finansavimas visiems būtų aiškesnis. Per 20 metų nušlifavome sistemą iki daugiau mažiau visiems suprantamos.“
Pas mus juk būna, kad žmogus pasistato namą, pragyvena 10 metų, o tada ateina teismo nutartis, pasakanti, kad namą pasistatei neteisėtai.
Vyriausybė Sporto įstatymą koreguoja remdamasi ir STT pastabomis, tarp kurių – siūlymai eliminuoti galimybę tiems patiems asmenims dalyvauti ir sporto politiką formuojančių, ir finansavimo projektus vertinančių, ir sprendimus dėl lėšų skyrimo sporto projektams priimančių subjektų sudėtyse. Taip pat siūloma griežčiau vertinti situacijas, kai už iš esmės identiškas projekto veiklas parama skiriama kelis sykius.
„Situacija, kai finansavimas skiriamas kelis kartus už tas pačias ar panašias planuojamas projekto veiklas, yra ydinga tiek antikorupciniu, tiek konkurenciniu požiūriu, nes sukuria nelygias sąlygas pareiškėjams gauti finansavimą, be to neišvengiama dvigubo finansavimo rizikos“, – teigiama STT išvadose.
Bet R.Kveselaičiui šie argumentai neatrodo įtikinami, kad būtų atsisakyta Sporto projektų komisijos ir stipriai apribotos Sporto rėmimo fondo funkcijos.
„Kalbama apie STT pažymą, dėl veiklos skaidrumo, viešumo yra pastebėjimų, bet ten aiškiai nepasakyta apie tai, kad fondas turi nustoti veikti“, – pabrėžė LSFS vadovas.
Be to, R.Kveselaičiui užkliuvo ir tai, kad sprendimai stumiami buldozeriu, praktiškai nesitariant ir federacijomis ir nepaliekant joms laiko pateikti savo pasiūlymus.
„Kažkaip keista, kad viskas daroma skubos tvarka ir be jokių alternatyvų, tiesiog pasakyta, kaip turi būti. Čia reikėtų klausti Vyriausybės atstovų, kodėl tokia skuba, be jokių diskusijų, priimamas vienintelis sprendimas – uždaryti fondą, išvaikyti visuomenininkų komisiją ir skirstyti finansavimą tik per valstybines institucijas“, – atsiduso R.Kveselaitis.
15min ir paklausė. Į priekaištus dėl skubėjimo paprašėme sureaguoti ŠMSM viceministrą Liną Obcarską, prisidedantį prie Sporto įstatymo pataisų kūrimo.
„Tempas tikrai didelis. Yra Vyriausybės įpareigojimas pateikti įstatymų pokyčių projektą, kad Seime per pavasario sesiją jį galėtų svarstyti ir priimti. Tiesiog vykdome Vyriausybės pavedimą. O, kiek galime, iš karto informuojame sporto visuomenę. Sutinku, kad tai liečia daug suinteresuotų organizacijų ir galbūt ir mums norėtųsi turėti daugiau laiko, bet turime jo tiek, kiek turime“, – sakė viceministras.
Anot prieš mėnesį darbą pradėjusio buvusio sambo federacijos prezidento, sprendimai priimami atsižvelgiant į Konstitucinio teismo ir STT išreikštą poziciją.
„Pagrindinis dalykas yra lapkričio 3 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimai. Be to, praėjusiais metais dar ir STT nurodė silpnąsias grandis, Vyriausybė įpareigojo tuos dalykus ištaisyti. Viena pastabų buvo, kad yra nacionalinė sporto taryba, sporto politiką formuojanti, patarianti organizacija, jos veikla ženklia dalimi sutampa su fondą skirstančia sporto komisija. Tai įvardinta grėsme, o mūsų siūlymuose tai yra vienas variantų, kaip galima būtų išspręsti šią problemą“, – teigė L.Obcarskas.
Viceministras pabrėžė, jog buvusi sistema buvo ydinga, o tai atsispindėjo ir ne sykį į viešumą išlindusiose istorijose apie fondo lėšų skirstymą.
„Atsimename istorijas, kaip tas fondas buvo skirstomas ir kaip kildavo įvairiausių diskusijų dėl to fondo skirstymo skaidrumo, logiškumo. Galbūt mūsų siūlymai galėtų būti, kad lėšos būtų skirstomos atsakingai ir objektyviai. Tikrai nėra labai logiška, kai organizacija pati susigalvoja kriterijus ir paskui pati dalyvauja skirstyme. Dar galutinė įstatymo versija nėra sugalvota, bet preliminari buvo pateikta. Tai išspręstų tą klausimą.
O visuomeninių organizacijų dalyvavimas galėtų pasireikšti formuojant paraiškų kriterijus ar rodiklius, pagal kuriuos būtų dalinami papildomi balai. Bet nuo galutinio skirstymo tarnybos rekomenduoja tas organizacijas ar bent jau tuos pačius asmenis atriboti. Tai yra mūsų siūlymas, kuris į tai atsižvelgtų. Nesakau, kad jis visiškai idealus, bet jis išsprendžia tą klausimą“, – sakė ŠMSM atstovas.
Atsimename istorijas, kaip tas fondas buvo skirstomas ir kaip kildavo įvairiausių diskusijų dėl to fondo skirstymo skaidrumo.
Pabaigoje viceministras pabrėžė, jog iš sporto bendruomenės norėtų ne tik kirčių, bet ir patarimų.
„Mes iš visuomeninių organizacijų laukiame ne tik kritikos, bet ir konstruktyvių pasiūlymų“, – sakė L.Obcarskas.
