Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija sukvietė diskusijai sporto ir sveikatingumo sektoriaus atstovus, taip pat ministerijų atstovus į diskusiją dėl galimos finansinės paramos.
Beveik dvi valandas trukęs pokalbis buvo karštas, bet galiausiai šviesa tunelio gale pasimatė.
Verslų giltinė – jau šalia
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis teigė, kad sektoriaus pajamos krito nuo 90 iki 100 procentų. Jo manymu, tai viena labiausiai pandemijos ir karantino paveiktų sričių, kurią jau persekioja bankrotų šmėkla.
Didelis patalpų plotas ir mažas darbuotojų skaičius, V.Šiugždinio teigimu, lemia nepakankamą valstybės paramą, o ir paramos būdai šiam sektoriui nėra tinkami.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos atstovė Neringa Juškienė Seimo nariams pasakojo, kad vaikų skaičius grupėse nuolat mažėja, o pandeminė situacija sutraukė neformaliojo švietimo sektoriaus pajamas nuo 80 iki 100 proc.
N.Juškienės teigimu, jei kompensacijų nebus sulaukta nedelsiant, greitai įmonėms teks užsidaryti, o tokiu atveju ir po karantino jaunimas neturės kur grįžti ir treniruotis.
Sostinės krepšinio lygos vadovas Vaidas Indriliūnas skundėsi dėl neaiškumo.
„Dabar mes ilgai nežinioje gyvenam nuo lapkričio pradžios. Kiek kalbama, iki vasaros net negalės mėgėjai sportuot, tada nuplaukia visas sezonas, mes negavome jokių pajamų“, – teigė SKM atstovas.
Balžeko teniso akademijos atstovas Arūnas Balžekas pasakojo nežinąs, kaip reikės išgyventi vasarą.
„Per žiemą sukaupiam lėšas, kad padengtume nuomas vasarą. Vienintelis išsigelbėjimas – subsidijos“, – sakė A.Balžekas.
Trys viceministrai – nė vienos geros žinios
Posėdyje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė gerų žinių dėl karantino atlaisvinimo sporto sektoriui kol kas neturi.
„Jei atvirai, tai mes dar praeitą savaitę buvome ties žingsniu, kad kiti atlaisvinimai, kurių galime imtis, turėtų paliesti sporto veiklas“, – pasakojo viceministrė.
Vis tik, jos teigimu, tada „nutiko gyvenimas“.
Jei atvirai, tai mes dar praeitą savaitę buvome ties žingsniu, kad kiti atlaisvinimai, kurių galime imtis, turėtų paliesti sporto veiklas
„Paskutinių dviejų dienų skaičiai rodo, kad esame (atvejų – aut. past.) augime. Daugiau nei pusę visų naujų atvejų skaičiuojama Vilniuje. Labai aišku, kodėl taip yra – Vilniuje jau dominuojanti britiškoji viruso atmaina, kuri labiau užkrečiama. Nė viena pasaulio valstybė, kur britiškoji forma užima dominuojančią poziciją, neturėjo kardinalaus pokyčio į gerąją pusę, kol neturėjo rimto pasisekimo su vakcinavimu“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Viceministrė akcentavo, kad, jei žinotų, kada galima tikėtis atlaisvinimų, datą pasakytų, bet to prognozuoti tiesiog nėra galimybių.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis tikino, kad sporto sektoriaus problematika yra žinoma.
„Tikrai dedame visas pastangas kažkokiu būdu išjudinti institucijas, kad didėtų subsidijų skyrimo greitis. Matome postūmius, noriu tikėtis, kad jie nėra apgaulingi ir greitai pamatysime rezultatus“, – vylėsi viceministras ir pridėjo, kad tikimasi kelti išmokų lubas ir sudaryti sąlygas nuomos ir kitų pastovių kaštų kompensavimui.
Žinutę girdžiu tokią, kad „susipakuokit daiktus ir važiuokit iš čia“
Keletą posėdžio dalyvius už galvos griebtis privertė finansų viceministras Gediminas Norkūnas, kuris teigė, jog tikslas nėra išskirtinėms sritims ar grupėms taikyti išskirtines sąlygas, bei leido suprasti, jog sporto sektorius išskirtinio dėmesio sulaukti neturėtų.
„Taip, girdime sportą, turime ir kultūros srities įmonių nusiskundimus. Visi esame toje pačioje nežinomybės situacijoje, mes nežinome, kiek truks apribojimai. Turime susitaikyti su tuo, kad, kol vakcinavimo lygis nėra masinis, tol veiklų ribojimai bus. Vienus jie paveiks labiau, kitus mažiau“, – sakė G.Norkūnas.
Viltį grąžino lentelė
Sveikos gyvensenos instituto vadovas Tomas Liubertas, išgirdęs finansų viceministro žodžius, teigė, užvertęs savo knygutę su pastabomis.
„Žinutę girdžiu tokią, kad „susipakuokit daiktus ir važiuokit iš čia“. Dovanokit už atvirumą, bet taip nuskambėjo“, – ironiškai kalbėjo T.Liubertas.
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Jonas Jarutis diskusiją vadino „skandalu“.
„Keturi penki mėnesiai karantino, bet nėra strategijos, kaip kompensuoti“, – stebėjosi J.Jarutis, kurio partija ir įvedė karantinus – pirmąjį praėjusį pavasarį ir antrąjį lapkričio pradžioje.
Dabar J.Jarutis pasiūlė išreikšti ultimatumą dabartinei Vyriausybei dėl paramos sporto sektoriui.
Kitas Seimo narys, Darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas pasiūlė savaitgalį nuvažiuoti prie IKEA parduotuvės: „Kiek ten žmonių, tiek sporto klube niekad nesusirinks.“
V.Fiodorovo teigimu, jei, kaip planuojama, paraiškos bus pradėtos rinkti tik balandžio viduryje, apie sporto sektoriaus atsigavimą kalbėti jau bus beprasmiška.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Audrius Petrošius siūlė kaipmat sėsti prie bendro dokumento, kreiptis į Vyriausybę ir ieškoti išeičių.
Galiausiai Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas V.Šiugždinis stebėjosi, jog valdžia nenori atskirti sektorių.
„Norima gydyti visus sergančius vienodai. Bet juk yra kam reanimacijos reikia, yra kam išrašyti aspirino ir namo išleisti“, – palygino V.Šiugždinis.
„Mes irgi jaučiame, kad esame niekieno ministerijoje. Kaip daiktas, kurį spardo. Finansų, švietimo, ekonomikos finansų... Komitetas lyderystę galėtų prisiimti, pasakyti, kam reikėtų imti ir sutvarkyti situaciją“, – pridūrė sveikatingumo klubų asociacijos vadovas.
Ir jau atrodė, kad karšta diskusija baigsis be sprendimų, bet tada švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas iš skrybėlės ištraukė išsigelbėjimu galinčią tapti lentelę, kurioje – jau parengtas preliminarus priemonių sąrašas.
Finansų viceministras G.Norkūnas pastebėjo, kad kai kurios numatomos priemonės reikalauja įstatyminių pokyčių, todėl galėtų užtrukti, tačiau dalį jų galima įgyvendinti greitai ir taip paremti sektorių.
Knygutę anksčiau į šalį pasidėjęs ir girdėtas kalbas kritikavęs T.Liubertas atlyžo po L.Obcarskas lentelės pasirodymo ekrane.
„Noriu padėkoti Linui, nes vien lentelė duoda viltį ir parodo, kad į mus nėra numota ranka“, – teigė T.Liubertas.
Galiausiai Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai nusprendė papildyti ŠMSM viceministro lentelę savo pastabomis ir idėjomis, o tada kreiptis į Vyriausybę su konkrečiais pasiūlymais, kaip gelbėti merdėjantį sporto sektorių.
