15–16 tūkst. vietų tribūna
Antradienį pristatydamas projektą, Vilius Paipalas, savivaldybės įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas, tikino, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas jau kurį laiką nematė aukšto lygio futbolo, nes neatitiko aukščiausių tarptautinių reikalavimų, o ir Kauno komandos atsikūrė tik neseniai.
Norint atitikti Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) standartus, numatyta stadione įrengti tribūnas, talpinančias 15–16 tūkst. žiūrovų. Anksčiau planuota įrengti 20 tūkst. vietų.
Nereikia gyventi kaip carinės Rusijos kaime. Bus stadionas, gyvuos futbolas, bus ir žiūrovai.
„Atsukus kameras į tą pusę, kur švieslentė, į Ąžuolyną, atrodydavo, kad stadionas įkurtas laukuose, miške. Privalome suformuoti tinkamą įvaizdį bei kokybę, todėl šioje vietoje išdygs VIP tribūna teisėjams, spaudai, garbiems svečiams, po kuria bus įrengtos VIP svečiams skirtos automobilių statymo vietos.
Stadionas dabar merdi. Jį reikia prikelti naujam gyvenimui. Sutvarkyti persirengimo kambarius, tribūnose numatyti tualetus, maitinimo vietas, medicinos punktą, patalpas administracijai, konferencijų sales“, – patikino V.Paipalas.
Anot jo, bus renovuojama ir aikštės danga, šuoliaduobės, bėgimo takai. Veją žadama kloti natūralią. Tačiau ji nebus šildoma. Bus sprendžiama, kaip ją apsaugoti šaltuoju metų laiku. Šiuo metu generuojama idėja apdengti ją specialia šildančia plėvele.
Vienam viešame svarstyme dalyvavusiam kauniečiui kilo klausimas, ar tikrai reikia tokio didelio stadiono? Ar prisirinks tiek žiūrovų? Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis jam dar kartą priminė, kad atitinkamo žiūrovų vietų skaičiaus reikalauja tarptautiniai standartai.
„Nereikia gyventi kaip carinės Rusijos kaime. Bus stadionas, gyvuos futbolas, bus ir žiūrovai. Juk rungtynių metu atvyksta daug užsienio sirgalių, jie neša pelną miestui. Šis projektas skirtas ne tik kauniečiams. Reikia ir apie tai pagalvoti. Prie aštuonių Kauno mokyklų žadame įrengti sporto aikštynus. Norime, kad vaikai Kaune žaistų ne tik krepšinį“, – patikino Kauno miesto meras.
Viešbučio nebus, Sporto g. – tik pėstiesiems
Patekti į stadioną bus galima iš Sporto g. Ankstesniame projekte buvo numatytas ja ir privažiavimas, tačiau galiausiai nuspręsta išlaikyti šią gatvę kaip pėsčiųjų taką. Tai nuramino dalį vietos gyventojų nuogąstavimų dėl galimo poveikio aplinkai.
„Vietoj kavinės „Kregždutė“ nebežadame, kaip planavome anksčiau, statyti viešbučio sportininkams. „Kregždutę“ norėta privatizuoti, tačiau galiausiai ji liko savivaldybės žinioje. Žadame pastatą nugriauti. Atsivers vaizdas į S.Dariaus ir S.Girėno paminklą“, – teigė V.Matijošaitis.
Diskutuota susitikimo metu ir dėl Sporto šlovės alėjos Sporto g. projekto. Toks jis buvo numatytas dar prieš 7 metus. Tam buvo skirta 800 000 Lt, tačiau planas taip ir liko neįgyvendintas. V.Matijošaitis pažadėjo rekonstrukcijos metu apsvarstyti ir šios idėjos įgyvendinimą.
Vietoj kavinės „Kregždutė“ nebežadama, kaip planuota anksčiau, statyti viešbučio sportininkams. Žadame pastatą nugriauti. Atsivers vaizdas į S.Dariaus ir S.Girėno paminklą.
Geriausius Lietuvos sportininkus pagerbianti alėja galėtų būti pripažinta net kultūros paveldu. Tai galėtų būti šlovingos Kauno sporto istorijos atminties, sportininkų, vykstančių atstovauti Kaunui ir Lietuvai išlydėjimo ir grįžusių laimėtojų pagerbimo vieta.
Užsiminė vietos gyventojai ir apie galimybę sutvarkyti Vydūno al. esantį, laukinio privatizavimo grimasa pramintą, bankrutuojančiai „Magnus“ įmonei priklausantį sklypą-sąvartyną. Sutvarkius Ąžuolyną (bus įrengti pasivaikščiojimo takai, suoliukai, apšvietimas, tualetai), ši vieta virstų šašu.
„Turime ir daugiau tokių apleistų vietų: Vytauto parką, stoties turgų. Visi laukia savo eilės. Su „Magnus“ teritorija kiek sudėtingiau, bet reiks ką spręsti“, – pažadėjo V.Matijošaitis.
Patenkins lengvaatlečių poreikius
Įgyvendinant projektą, žadama atgaivinti ir senutėlę, konkurencinę kovą prieš „Žalgirio“ areną pralaimėjusią Kauno sporto halę. Vidus, anot Kauno miesto mero, bus išlaikytas toks, koks yra. Renovuoti žadama tik išorę.
„Nusprendėme, jog halė tarnaus kaip atsarginė varžybų salė. Juk išsinuomoti „Žalgirio“ areną kainuoja tūkstančius eurų. Ne visi tą sau gali leisti. Prireiks jos ir tuomet, kai „Žalgirio“ arena bus užimta“, – patikino V.Matijošaitis.
Šalia stadiono ir halės turėtų išdygti ir maniežas. Ne vienam kauniečiui kilo klausimas, kodėl tokioje jautrioje vietoje kaip Ąžuolynas, yra tankinamas užstatymas? Ką tokio gali duoti maniežas, ko negali duoti halė?
„Halė netenkina lengvosios atletikos atstovų poreikio. Aušros g. esantis maniežas, kuriame dabar treniruojasi lengvaatlečiai, neatitinka standartų. Jis nesaugus ir visuomet sausakimšas. Ir priklauso Sporto universitetui. Kauno lengvosios atletikos sporto mokykla neturi savo bazės iš viso“, – į klausimą atsakė mero patarėjas Povilas Mačiulis.
Išgyvena dėl „užkaltų“ kiemų
Tačiau labiausiai į projekto svarstymą susirinkusius kauniečius neramino automobilių srautų renginių metu suvaldymas.
Bijau, jog negalėsime grįžti į namus. Nes visi toliau grūsis į mūsų gatvę.
„Gyvenu Perkūno alėjoje. Nors halėje ir stadione vyksta mažai renginių, mūsų gatvelėje sudaro spūstys. Išvažiuoti iš alėjos į K.Petrausko gatvę būna beveik neįmanoma. Tai kas bus įgyvendinus pokyčius? Bijau, jog negalėsime grįžti į namus. Nes visi toliau grūsis į mūsų gatvę“, – situaciją nupasakojo Perkūno al. gyventojas.
Tą patį patvirtino ir Minties rato g., kuri būna nuolat „užkalta“ mašinų, gyventoja.
Žodį tarė ir šalia stadiono gyvenantis Kauno architektas Audrys Karalius. Anot jo, projektas turi atitikti ne tik FIFA, bet ir eilinių kauniečių gyvenimui tinkamų sąlygų reikalavimus.
„Neužtenka valdžiai pasakyti: „Viskas išsispręs savaime“. Tai – necivilizuota, nepadori kalba. Stadionas neturi apvažiavimo. Kas būtų ekstremalių situacijų atveju? Kaip privažiuotų greitosios pagalbos, policijos ar gaisrinės mašinos?
Štai neseniai halėje vyko 4000 žiūrovų sutraukęs Mariaus Jampolskio koncertas. Kilo gaisras. Ugniagesiai per mašinas negalėjo privažiuoti. Tai reikia spręsti jau dabar. Kad šis grandiozinis projektas netaptų mirties bausme gyventojams“, – rėžė A.Karalius.
Kas suvaldys automobilių srautus?
Kauno miesto meras V.Matijošaitis ėmė raminti gyventojus, patikinęs, jog didžiausias automobilių srautas renginių metu jausis prie Lietuvos zoologijos sodo ir Dainų slėnio.
Tam projekte yra numatytos automobilių statymo aikštelės: 55 vietos prie Dainų slėnio ir 150 prie zoologijos sodo. Dainų slėnio pusėje planuojama pastatyti eskalatorių, tad atstumą nuo jo iki halės ir stadiono bus patogu pasiekti viešuoju transportu atvykusiems žmonėms.
„Bus smagu pakeliui pasivaikščioti sutvarkytu Ąžuolynu. Palieki automobilį prie Dainų slėnio, užkyli eskalatoriumi ir belieka nueiti tokį patį atstumą kaip nuo „Kregždutės“ iki stadiono. Be to, šiemet prasideda Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija. Tvora, esanti priešais jį, prie Ąžuolyno, nusikels kiek į parko vidų. Ten bus įrengtos vietos automobiliams“, – patikino meras.
126 automobilių statymo vietos taip pat numatytos prie KTU, išliks statymo galimybė ir prie transformatorinės šalia halės. Parkingas bus įrengtas tiek po jau dabar veikiančiu lauko teniso aikštynu, tiek po naujai pastatytu maniežu (apie 250 vietų), tiek po VIP tribūna stadione.
Privažiuoti prie maniežo bus galima iš Vaižganto g. Šalia halės automobilių statymas nenumatytas. Už komplekso sklypo ribų nurodyta ir vieša automobiliams stovėti skirta aikštelė. Iš viso greta stadiono numatoma 1 300 transporto priemonių statymo vietų.
„Iš miesto centro, Vilijampolės, Aleksoto kursuos pritaikyti prie renginių autobusų maršrutai. Prie vietinių gyventojų namų galima įrengti stulpelius, kokie yra pastatyti senamiestyje. Niekas neužstatys kiemų“, – teigė V.Paipalas.
Padidėjusį mašinų srautą reiks kęsti tik 4–6 kartus per metus. Ir tik keletą valandų per dieną. Kompleksas – tai ne prekybos centras ar biurai, prie kurių vyksta nuolatinis transporto srautas.
Pasak jo, nereikia pamiršti, kad padidėjusį mašinų srautą reiks kęsti tik 4–6 kartus per metus. Ir tik keletą valandų per dieną. Kompleksas – tai ne prekybos centras ar biurai, prie kurių vyksta nuolatinis transporto srautas. Tai – momentinis reikalas, kurį sukontroliuoti teks ženklais ir pasitelkiant kelių policiją.
„Gatvėse renginių metu nebus galima statyti automobilių. Eismo tvarkdariai turės tai prižiūrėti“, – patikino P.Mačiulis.
Gyventojai paprašė valdžios atstovų apsvarstyti galimybę į Vaižganto g. ir Perkūno al. renginių metu leisti įvažiuoti tik su leidimais. Be to, anot jų, vairuotojus prie naujos tvarkos reikia pratinti jau dabar.
Statybos prasidės šiemet
Kauno Ąžuolyno daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2017–2018 m. Bendra projekto vertė – maždaug 40 mln. eurų. 60 proc. jų savivaldybė jau yra užsitikrinusi, – tai 16 mln. eurų europinių pinigų, 7 mln. eurų, numatytų iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto ir 1 mln. eurų iš Vidaus reikalų ministerijos. Dar 16 mln. eurų planuojama gauti per Valstybės investicijų programą.
Šį rudenį jau turėtų prasidėti realūs statybų darbai. 2017 m. rudenį stadione planuojamos atidarymo futbolo rungtynės. Atrankoje į pasaulio futbolo čempionatą Lietuvos rinktinė susikaus su anglais. Juos žadama priimti jau rekonstruotame Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
Bendra projekto vertė – maždaug 40 mln. eurų.
Vien jo rekonstrukcija, išplečiant vietų skaičių tribūnose iki 15–16 tūkst. (be automobilių statymo vietų po VIP tribūna), atsieis apie 14 mln. eurų.
Kauno sporto salės pertvarkymas į daugiafunkcinį centrą kainuos apie 7 mln. eurų. Lengvosios atletikos maniežo (iki 1000 vietų) statybos – 9,5 mln. eurų.
