„Draugai nebetiki, kad kada nors baigsiu. Juokiasi, sako, kad žadu žadu gal penkerius metus. Šįkart buvau tikrai tvirtai apsisprendusi. Jaučiausi rami. Bet visą laiką taip nutinka. Po sezono – labai pavargstu, tada pailsiu du mėnesius ir pagalvoju, na, dar truputį“, – su šypsena pokalbį su 15min pradėjo Lietuvos stato teniso karalienė.
„Rinktinėje jau tikrai nežaisiu, bet prancūzams dar pavyko kažkaip mane įkalbėti. Aukščiausia Prancūzijos lyga, stalo teniso Čempionų lyga – pagalvojau, sužaisiu dar 5 mačus. Negi būsiu namų šeimininke. Pabuvau kelis mėnesius, užteks“, – juokėsi R.Paškauskienė.
Ypatingas jausmas
Visų laimėtų titulų suskaičiuoti negali ir ji pati, bet brangiausią medalį R.Paškauskienė iškovojo 2008-aisiais Sankt Peterburge. Jau tada Europoje netrūko natūralizuotų Kinijos stalo tenisininkių, bet visoms varžovėms nosis nušluostė lietuvė, tapusi Europos čempione.
„Pamenu, tame čempionate turėjau tokį jausmą, kad negaliu pralaimėti. Ne sykį buvo, kad žaidžiau gerai, bet tokio jausmo daugiau niekada nejaučiau. Visiškas pasitikėjimas, ramybė ir susikaupimas. Viskas, ką sugalvoji – viskas pavyksta. Kaip nori, taip žaidi. Tai buvo kažkas nerealaus“, – 2008-ųjų triumfą prisiminė Europos stalo teniso karalienė.
Aukso medalių R.Paškauskienė turi ir daugiau. 2000, 2005, 2007 ir 2009 metais ji triumfavo Europos pirmenybėse žaisdama mišrius, o 2010 ir 2011 metais – ir moterų dvejetus.
„Pats reikšmingiausias – taip, turbūt, tas asmeninis medalis, bet ir dvejetai man labai smagūs. Dviese to azarto daugiau ir džiaugsmu yra su kuo pasidalinti“, – didžiausias pergales prisiminė R.Paškauskienė.
Rinktinėje nebežais
44-erių stalo tenisininkė šiemet bandė patekti į Tokijo žaidynes. Atrankoje trūko nedaug, bet ketvirtą sykį išvykti į olimpiadą nepavyko.
„Tiesą sakant, labai ir nenuliūdau. Žinau, kad kiti stengiasi, siekia įrašo, jog dalyvavo 5 ar 6 olimpinėse žaidynėse. Man šis noras jau yra pasilpęs. Ne toks, koks buvo anksčiau, kai kovojau kaip žvėris, dantimis ir nagais dėl tos olimpiados. Žinoma, gaila, bet didžiulio nusivylimo nebuvo“, – prisipažino R.Paškauskienė.
Suprasti akimirksniu – žaidė Trijose olimpiadose
- 1996 m. Atlanta – 17 vieta vienetuose
- 2000 m. Sidnėjus – 9 vieta dvejetuose (su J.Prūsiene) ir 33 vienetuose
- 2008 m. Pekinas – 33 vieta vienetuose
Tai buvo paskutinis jos mačas Lietuvos rinktinėje. Nors stalo tenise amžius ne riba – Liuksemburgui Tokijo olimpiadoje šiemet atstovavo 58-erių Ni Xialian, R.Paškauskienė sako nuomonės nekeisianti.
„Labai gaila, kad Rūta nusprendė baigti karjerą rinktinėje. Ji buvo kelrodė žvaigždė, labai geras pavyzdys jaunosioms mūsų stalo tenisininkėms. Ir ypatingai dabar, kai lyčių lygybės tema itin aktuali ir siekiame išsaugoti moteris sporte“, – 15min teigė Lietuvos stalo teniso asociacijai (LSTA) vadovaujanti Inga Navickienė.
Prieš kelerius metus R.Paškauskienė buvo žaidžianti rinktinės trenerė, bet pasitraukė po kelių nesusipratimų. Sykį į pasaulio čempionatą ji norėjo vežtis vieną stalo tenisininkę, bet LSTA vykdomasis komitetas dukart balsavo už kitą. Pasiekti savo trenerei pavyko tik iš trečio karto.
Trenerės ateitis
Suprasdama, kad stalo teniso nežais amžinai, R.Paškauskienė vis stipriau suka galvą dėl to, ką reikės veikti baigus karjerą.
„Turbūt dėl to vis dar ir žaidžiu, – juokėsi stalo tenisininkė. – Sunkiai matau save, kaip trenerę su mažais vaikais. Labai sudėtinga ir sunki ta pradžia, kol tą vaiką išmokini. Ir vaikai dabar kitokie, kartais atrodo, kad jie nieko nenori, juos sunku sudominti. Neturi jokių autoritetų.“
„Aišku, vis tiek norisi likti prie stalo teniso. Tai – mano gyvenimas. Gal kokio klubo ar rinktinės – aukštesnio lygio komandos – trenere save ir matyčiau. Nežinau, gal ir man kažkada ateis tas noras dirbti su vaikais, bet dabar sunkiai įsivaizduoju“, – svarstė R.Paškauskienė.
Suprasti akimirksniu – Medaliai Europos čempionatuose
- Auksas – 2008 m. vienetai, 2010 ir 2011 m. dvejetai, 2000, 2005, 2007 ir 2009 m. mišrūs dvejetai
- Sidabras – 2002 ir 2011 m. mišrūs dvejetai
- Bronza – 2009 ir 2010 m. vienetai, 1994, 1996, 2002 ir 2009 m. dvejetai, 2010, 2016 ir 2018 m. mišrūs dvejetai
Auga įpėdinė
Legendinės šalies stalo tenisininkės įpėdine Lietuvoje jau kuris laikas vadinama 18-metė Kornelija Riliškytė, laimėjusi medalių ir pasaulio jaunučių pirmenybėse. Kartu su 26-eriais metais jaunesne stalo tenisininke R.Paškauskienė šiemet dalyvavo olimpinėje atrankoje.
„Kornelija žaidžia tikrai gerai, bet stalo tenisas – populiari sporto šaka. Daug dalyvių, didžiulė konkurencija. Yra daug stiprių sportininkių, visos daug dirba. Niekada negali pasakyti, ar tą medalį laimėsi, ar nelaimėsi.
Kartais atrodo, kad gali laimėti, bet nelaimi. Ir labai sunku pasakyti, ko pritrūksta. Atrodo, moki viską – ir iš kairės, ir iš dešinės, ir topsą, bet dabar visi tai moka. Lyg robotizmas. Dabar visi moka žaisti stalo tenisą, bet labai tikiuosi, kad Kornelijai pasiseks“, – vylėsi R.Paškauskienė.
Kalbėdama apie stalo teniso ateitį Lietuvoje daugkartinė Europos čempionė pabrėžė, kad labiausiai mums trūksta konkurencijos.
„Lietuvoje labiausiai trūksta treniruočių partnerių. Nėra ir tokios stalo teniso mokyklos, kurioje būtų sudarytos visos sąlygos treniruotis du kartus per dieną. Nėra suburta komanda, kurią galėtum išvežti į vieną stovyklą, į kitą. Nors visas pasaulis taip ir treniruojasi.
Reikia ne vieną žmogų įtraukti, ar du, kaip pas mus yra, o visą komandą. Ir nuolat – ne metams ar dvejiems. Vežioti po 5 mergaites ir berniukus bent penkerius metus – tada gal kažkas išaugs. Dabar – nuveža į vieną, antrą čempionatą ir sako, kad nieko nelaimėjo. Labai sunku tikėtis sėkmės, kai jos lauki iš vieno talento“, – pažymėjo R.Paškauskienė.
„Nesinori skųstis, nes daugumos sporto šakų situacija Lietuvoje sunki – su sporto bazėmis ir visa kita. Pamenu, kaip ir kur Rūta pradėjo ir išaugo. Mažytėje salėje, su neaukštomis lubomis – kai pagalvoji, tikrai nepritaikytoje tokiam didžiajam sportui.
Bet jeigu jai pavyko, tai gal vis dėlto tai įmanoma? Žinoma, tik kryptingai ir komandiškai dirbant. Aš tikiu, kad mums gali vėl pavykti. Tai, ką pasiekė Rūta ir kokias sąlygas ji turėjo – tai neįsivaizduojama. Bet, reiškia, įmanoma“, – pridūrė LSTA prezidentė I.Navickienė.
