Daug metų buvo įprasta, jog sporto strategiją mūsų šalyje formuoja vyrai.
Tačiau laikai pasikeitė: ne tik Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, bet ir stipriausiam šalies futbolo klubui vadovauja moterys. Jos kovoja su dopingu ir pramina takus pas aukščiausio rango politikus. Pasaulio rekordas taip pat priklauso žaviai šviesiaplaukei iš Lietuvos.
15min šiandien siūlo atkreipti dėmesį į penkias moteris, turinčias itin daug įtakos Lietuvos sporte.
Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė
Prieš šią žavią moterį griūva net stipriausi galiūnai. Paklauskite Ramūno Vyšniausko, kurį antidopingo kontrolierės prieš porą metų pagavo antrą kartą sukčiaujant – taip buvo padėtas taškas kreivoje sunkiaatlečio karjeroje.
Prieš šią žavią moterį griūva net stipriausi galiūnai. Paklauskite Ramūno Vyšniausko.
Dešimt metų, nuo pat įsteigimo, Lietuvos antidopingo agentūrai vadovavo I.Lukošiūtė-Stanikūnienė. 38 metų biomedicinos mokslų daktarė buvo ypač aktyvi sudėtingoje Živilės Balčiūnaitės dopingo byloje 2010–2011 m., kai sprendimą dėl maratono bėgikės diskvalifikacijos turėjo priimti Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
I.Lukošiūtės-Stanikūnienės, kurios sesuo yra žinoma operos solistė Marta Lukošiūtė, pavaldinės taip pat gaudė raumeningus kultūristus.
Pastaraisiais metais Lietuvos antidopingo agentūrai laikinai vadovauja Kristina Jagminienė, nes pokyčiams buvo svarbi priežastis.
I.Lukošiūtė-Stanikūnienė išplaukė į tarptautinius vandenis, kai prieš metus Tarptautinė antidopingo agentūra paskyrė du ekspertus Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) reorganizacijai.
Kartu su australu Peteriu Nicholsonu, kuris specializuojasi tarptautiniuose kriminaliniuose tyrimuose, lietuvė atsakinga už permainas RUSADA veikloje, į kurią įsitraukė ir buvusi Rusijos lengvosios atletikos žvaigždė Jelena Isinbajeva.
Audra Ginelevičienė
Ant amžinai jaunos šviesiaplaukės pečių laikosi Lietuvos moterų krepšinis.
Prieš porą dešimtmečių buvusi Kauno „Atleto“ vyrų krepšinio klubo vadybininkė A.Ginelevičienė vėliau tapo Lietuvos moterų krepšinio lygos direktore. Ji yra viena iš dviejų moterų šalies krepšinio federacijos vykdomajame komitete kartu su žemesnės lygos vadove Rasa Mikaityte.
Kasmet grumtis dėl dėmesio moterų krepšiniui yra neapsakomai sudėtinga užduotis, tačiau bent jau moteriškais renginiais – sezono atidarymo ir uždarymo šventėmis bei Žvaigždžių diena – A.Ginelevičienė yra neprilygstama.
Tai ji per savo renginius į aikštę privilioja tokius vyrus, kaip Arvydas Sabonis, ar Virgilijus Alekna, tai ji randa kelius į svarbių politikų kabinetus, tarp jų ir buvusio šalies premjero Algirdo Butkevičiaus, kuris lygos globėju buvo daugiau nei šešerius metus.
Taip, tribūnos per LMKL rungtynes nelūžta nuo žiūrovų, komandos kasmet susiduria su egzistenciniais išgyvenimo klausimais. Turbūt teisus ir vienas krepšinio trenerių, teigęs, jog vien gerų atidarymų/uždarymų bei fotosesijų krepšiniui nepakanka.
Tačiau be nuolat besišypsančios aktyvios 51 metų kaunietės Lietuvos moterų krepšinis jau būtų nuvytęs. Dabar – prasiskleidžia ir kartais pražysta – visai kaip gėlės.
Vilma Venslovaitienė
Skandalingų savininkų išvargintas Vilniaus „Žalgiris“ 2009 metais murkdėsi 1-osios lygos dugne, kai į klubą atėjo dirbti tuomet mažai kam žinoma ambicinga vadybininkė.
Verslo vadybos ir administravimo studijas baigusi kaunietė aštuonerius metus dirbo „Senukų“ bendrovėje, vėliau „Ūkio banke“, iš kurio pateko į Vladimiro Romanovo valdytą Edinburgo „Hearts“ klubą. Škotijoje per dvejus metus įgytos futbolo vadybos pamokos labai pravertė keliant Vilniaus „Žalgirį“ iš pelenų.
Kartu su Edinburge taip pat dirbusiu Mindaugu Nikoličiumi 42 metų moteris sudaro itin stiprų duetą „Žalgiryje“, kurį ši pora (ne tik darbe, bet ir gyvenime) pavertė vienu profesionaliausių sporto klubų Lietuvoje. Palikusi sportinę vadybos dalį M.Nikoličiui, V.Venslovaitienė valdo visus klubo finansus. Be to, jos įtaka plečiasi visame A lygos judėjime ir gali dar labiau išaugti klubams siekiant įgyti daugiau svorio valdant visą šalies futbolą.
V.Venslovaitienė sugeba užmegzti diplomatinius santykius su Vilniaus miesto vadovais ir stambiais rėmėjais, tad neatsitiktinai „Žalgiris“ biudžetu – 2,2 mln. eurų – šį sezoną nusileidžia tik garsiajam krepšinio bendravardžiui iš Kauno.
Nors kasdienė Lietuvos čempionų vadovės kalba neprimena iki ašarų jautrių šnekų Vilniaus rotušėje per „Žalgirio“ pagerbimo šventes, ir ne visi darbuotojai atlaiko rimtos vadovės reikalavimus, V.Venslovaitienės atsidavimą darbui užginčyti sunku.
Nors ne visi darbuotojai atlaiko rimtos vadovės reikalavimus, V.Venslovaitienės atsidavimą darbui užginčyti sunku.
Ji laikosi vyriškų prietarų ir nevyksta komandos autobusu į išvykos rungtynes (atvažiuoja savo automobiliu), bet „Žalgirio“ futbolininkais rūpinasi lyg savais vaikais. Jei sunegaluos kurio žaidėjo žmona, V.Venslovaitienė bus pirmoji, kuri organizuos tinkamą medicininę priežiūrą. Nėra abejonių, kad prie „Žalgirio“ titulų prisidėjo ne tik futbolininkų kojos, bet ir darbščios direktorės rankos.
Rūta Meilutytė
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat yra olimpinė čempionė, Simona Krupeckaitė pripažinta geriausia praėjusių metų sportininke, o Airinė Palšytė į neregėtas aukštumas pakilo šiemet, tačiau visoms šioms nuostabioms atletėms sunku populiarumu varžytis su 19-mete plaukike iš Kauno.
R.Meilutytės pergalės baseine buvo tokios netikėtos ir žavios, pasaulio rekordai plaukiant 50 ir 100 m krūtine tokie įspūdingi, kad milžiniška tautos meilės banga pagavo talentingą plaukikę ir neša ją iki šiol.
Londono olimpinė čempionė tapo ledlaužiu beviltiškame sąstingyje dėl baseinų mūsų šalyje. Drauge su Rūta plaukimo federacijos vadovams pavyko išjudinti baseinų statybas didžiuosiuose šalies miestuose ir atgaivinti suvokimą, jog išmokyti plaukti vaikus yra tiesiog būtina.
Nors R.Meilutytė nėra daugiausia kalbanti asmenybė, jos patriotiškumas, įgimtas drovumas, savotiškas polėkis (kas dar iš olimpinių čempionų ryžtųsi važiuoti autostopu per atostogas Europoje?), tinkama komunikacija prisidėjo prie milžiniško populiarumo ne mažiau nei talentas. Rūta organizavo šeimų plaukimo varžybas bei įkūrė savo vardo paramos ir labdaros fondą.
Žinoma, visų kilnių darbų tęstinumui praverstų laimėjimai tarptautinėje arenoje. Reikia tikėtis, kad su naujuoju treneriu Pauliumi Andrijausku pergalės sugrįš pas Rūtą.
Daina Gudzinevičiūtė
2000 metų olimpinė čempionė aktyvi ne tik su šautuvu rankose.
Pokyčių nenorėję sporto funkcionieriai padėjo šaulei nugalėti Virgilijų Alekną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose 2012 metais, po kurių D.Gudzinevičiūtė vis tvirčiau laikosi vienos svarbiausios sporto organizacijos vadovės poste.
Nors buvusios sportininkės tiesmukumas ir savitas valiūkiškumas ne visada dera tokiose oficialiose pareigose, jai praverčia psichologijos žinios ir tvirtas charakteris, kuriuo Daina pasižymėjo šaudydama į skriejančius taikinius.
Jai lengva sutarti su olimpiečiais, nes pati buvo sportininkė daugiau nei tris dešimtmečius. D.Gudzinevičiūtė pritampa ir tarp sporto funkcionierių, nes į LTOK veiklą įsitraukė dar tada, kai organizacijai vadovavo Artūras Poviliūnas.
Pakeitusi jį, 51 metų vilnietė gerokai atnaujino LTOK personalą ir, jausdama patikimą užnugarį generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro vaidmenyje, pati drąsiau imasi iniciatyvos. D.Gudzinevičiūtė įsivėlė į karą su Lietuvos kūno kultūros sporto departamento vadovu Edžiu Urbanavičiumi ir konfliktinėje situacijoje jaučiasi visai tvirtai – užsispyrusi LTOK prezidentė taip pat yra įsigilinusi į sporto finansavimo niuansus ir sugeba aukštu lygiu kalbėtis apie sporto politiką.
