Atlikę korupcijos rizikos analizę, pareigūnai padarė išvadą, kad nepakankamai užtikrinamas kūno kultūrai ir sportui skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumas ir kontrolė.
Taip pat nustatyta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas, būdamas asignavimų valdytojas, neturi įtakos lėšų skirstymui. Tokia situacija ir Fondo veiklos viešumo trūkumas yra palanki terpė galimam piktnaudžiavimui ir korupcijai atsirasti. Pavyzdžiui, nustatyta atvejų, kai faktiškai Fondo lėšos buvo skiriamos ne konkrečiam kūno kultūros ir sporto projektui, o tam tikrų organizacijų nuolatinėms veikloms finansuoti.
Siekdami užtikrinti skaidrų kūno kultūros ir sporto finansavimą, o Fondo veikla būtų naudinga ne tik atskiroms suinteresuotoms grupėms, bet visai sporto bendruomenei, STT jau anksčiau 2015 metų lapkritį atliko šią sritį reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Tuomet taip pat buvo nustatyta, kad Fondo lėšų skirstymo praktika yra itin ydinga ir turi būti kuo greičiau keičiama.
STT rekomendavo nustatyti aiškius finansuojamų projektų atrankos ir ekspertų vertinimo kriterijus, įtvirtinti reikalavimą Fondo nariams būti nepriekaištingos reputacijos, užtikrinti atsakomybės už pažeidimus taikymą ir nuolat viešai teikti visą informaciją apie skiriamas lėšas.
Kol kas atsižvelgta tik į dalį STT antikorupcinių rekomendacijų ir pasiūlymų.
Tai, kad sporto sritis yra viena rizikingiausių korupcijos atsiradimo sričių pastebėta jau seniai. Todėl STT iniciatyva buvo pasiekta, kad šiai sričiai būtų skirtas kuo didesnis dėmesys 2015–2025 metų Nacionalinėje kovos su korupcija programoje. Jau yra parengta šakinė korupcijos prevencijos programa, kurios nuoseklus įgyvendinimas turėtų sumažinti korupcijos atsiradimo grėsmes.