Tokijo olimpinėse žaidynėse prieš trejus metus Lietuva tenkinosi tik vienu medaliu, kai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė nuraškė sidabrą šiuolaikinės penkiakovės varžybose.
Lietuvos sportui tai buvo kuklus kraitis, pamenant, jog atkūrus Nepriklausomybę buvo žaidynių, kuomet džiaugėmės penkiais olimpiniais apdovanojimais.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos olimpiečių ir medalių skaičius vasaros olimpinėse žaidynėse (atkūrus Nepriklausomybę):
- 1992 m. Barselonoje – 47 (laimėti 2 medaliai)
- 1996 m. Atlantoje – 61 (1 medalis)
- 2000 m. Sidnėjuje – 61 (5 medaliai)
- 2004 m. Atėnuose – 59 (3 medaliai)
- 2008 m. Pekine – 71 (5 medaliai)
- 2012 m. Londone – 62 (5 medaliai)
- 2016 m. Rio de Žaneire – 67 (4 medaliai)
- 2021 m. Tokijuje – 42 (1 medalis)
- 2024 m. Paryžiuje – 50 (? medalių)
Kaip seksis liepos 26 -rugpjūčio 11 dienomis vyksiančiose žaidynėse Paryžiuje?
15min šnekinti olimpinio sporto ekspertai - buvę olimpiniai prizininkai Austra Skujytė ir Edvinas Krungolcas bei buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas - pokalbio pabaigoje pateikė spėjimus dėl mūsų rinktinės galutinio medalių skaičiaus.
O prieš tai pabandėme suskirstyti atletus į A, B ir C kategorijas pagal jų statusą savo sporto šakose ir galimybes iškovoti medalius.
A pretendentai – didžiausios mūsų viltys
Taip mano ne visi, bet sprendžiant į pastarųjų metų rezultatus, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos sporto aistruolių lūkesčiai krypsta į vienus jauniausių mūsų olimpinės rinktinės narius.
