22 metų gaudytojas K.Vilimas – ne tik vienas rinktinės lyderių, bet ir tikras emocinis variklis. Puiki jo forma ir didelis užsivedimas padėjo rinktinei iškovoti istorinę pergalę praėjusių metų Europos čempionato B diviziono kovose ir parvežti Lietuvai aukso medalius.
15min pakalbino Lietuvos beisbolininką apie jo pirmąsias patirtis Švedijoje, komandos draugus, jau gautą pravardę ir monstrišką žaidimo stilių.
– Kaip nutiko, kad karjera pasuko į Švediją? Ar švedų klubas domėjosi tavimi anksčiau?
– Gavau pasiūlymą iš švedų klubo ir per daug negalvodamas jį priėmiau. Willas Gordonas (Lietuvos beisbolo rinktinės trenerio asistentas) pasiūlė mane kaip gaudytoją naujam „Firehawks“ treneriui Danieliui Johnsonui, nes jie kaip tik neturėjo tos pozicijos žaidėjo. Nemanau, kad jie domėjosi manimi anksčiau ar sekė karjerą. Viskas įvyko ekspromtu.
Apie Solvesborgo klubą žinojau tiek, kad jie tapo 2017 metų čempionais Švedijos beisbolo lygoje. Ir patį trenerį žinojau, nes teko kelis kartus žaisti prieš jo vadovaujamas komandas Europos čempionate. Įdomu, kad Johnsonų yra net keturi komandoje: Danielis Johnsonas (treneris), Joelis Johnsonas, Jan-Maikalas Johnsonas ir Benas Johnsonas. Jie yra švedų kilmės amerikiečiai.
Teko dar 2015 metais Austrijoje vykusiame Europos čempionate pirmas rungtynes žaisti prieš Švedijos rinktinę. Bet tuomet skaudžiai pralaimėjom švedams. Pats nežaidžiau, nes traumuotas buvau, tad žaidimą teko stebėti iš tribūnų.
– Koks pirmasis įspūdis klube? Kaip priėmė komandos draugai?
– Pirmas įspūdis klube – nuostabus. Visi žaidėjai motyvuoti, draugiški. Gaunu daug naudingų patarimų, nes visi puikiai supranta šią sporto šaką ir ju IQ lygis šitame sporte labai aukštas. Jie gyvena beisbolu. Gyvenu kambaryje su kolumbiečiu Hectoru Acuna. Jis buvo profesionalus žaidėjas jau ir Kolumbijoje. Anksčiau yra žaidęs „Chicago White Sox“ dukterinėse komandose.
– Ar pamatei kažką naujo treniruočių procese?
– Kažko ypatingai naujo nepamačiau... Nustebau, kad kai kurie žaidėjai ateina jau likus pusantros valandos prieš treniruotę padirbėti individualiai. Tai ir aš prisijungiu prie jų. Jaučiasi, kad visi motyvuoti ir yra išalkę pergalių.
– Kiek komandoje legionierių be tavęs?
– Nesu vienintelis legionierius Solvesborgo klube. Turime du žaidėjus iš Lenkijos, minėtas kolumbietis Hectoras Acuna, du žaidėjai iš Afrikos žemyno ir keturi švedų kilmės amerikiečiai.
– Kokius tikslus tau asmeniškai kelia klubo vadovybė ir treneris?
– Viskas pakankamai paprasta. Klubas tikisi, kad gerai žaisiu gaudytojo pozicijoje. Svarbiausia jiems buvo uždaryti būtent šią poziciją.
– Kaip tave vadina švedai komandos draugai? Gal jau turi pravardę?
– Vadina tiesiog Kęstu kol kas. Dar negavau pravardės (juokiasi). „Gym shark“ („Sporto salės rykliu“) kartais pavadina, nes mėgstu salėje sportuoti, o jie jau tai suprato. Rytais visada skubu į sporto salę.
– Ar jau spėjai pasižymėti emocingu žaidimu, dėl kurio tave atpažįsta Lietuvos ir Baltarusijos beisbolo sirgaliai?
– Turėjome praėjusį savaitgalį varžybas Stokholme. Šeštadienį ir pirmą, ir atsakomąjį mačą sužaidėm, o sekmadienį dar vienos buvo. Kai laimėjome pirmas rungtynes 6:5, tai tikrai emocijų neslėpiau. Kartu su komandos draugais džiūgavom.
Kol kas dar visiškai savo emocijų nespėjau parodyti aikštelėje, bet jie jau suprato, kad esu karštas žaidėjas (juokiasi).
– Kaip atrodo gyvenimas už beisbolo aikštės ribų? Ką veiki laisvu laiku?
– Laisvu laiku keliaujame valgyti į restoranus, grįžę namo žiūrime filmus. Turime baseiną, kurio vandenį jau teko išbandyti. Grįžtame vėlai po treniruočių, tai daug ko jau ir nepriveiksi... Kiekvieną dieną treniruotės. Man net dvi, nes einu ryte į salę dar. O nuo kitos savaitės dar dirbti pradedu, tai laisvo laiko neliks.
– Dėkoju už pokalbį ir sėkmės „Elitserien“ kovose.
