„Kai pamatėme savo atrankos grupę, didelių vilčių nepuoselėjome, tačiau apetitas kyla bevalgant. Vis dėlto, jeigu grupėje su pasaulio čempionais ir vicečempionais nesugebėsime patekti į Europos čempionatą, aš negalėsiu sakyti, kad vyrai pasirodė blogai“, – interviu 15min teigė A.Juškėnas.
Septintoje atrankos grupėje lietuviai turi po 6 taškus su Prancūzija, o norvegai yra surinkę keturis. Pergalė arba lygiosios su Norvegijos rinktine šeštadienį (birželio 17 d.) išvykoje garantuotų mums kelialapį į Europos čempionatą, kuris kitąmet vyks Kroatijoje.
Iki šiol vienintelį kartą Senojo žemyno pirmenybėse Lietuva žaidė 1998 metais, kai užėmė 9-ąją vietą.
15min itin svarbių trečiadienio rungtynių išvakarėse su A.Juškėnu pasikalbėjo apie rinktinės svajonę ir labai sunkią dvikovą su Prancūzija.
Žiūrint kokius penkerius metus į ateitį, žaidėjų yra pakankamai, kad Lietuvos rankinio ateitis būtų šviesesnė.
– Treneri, kas jums labiausiai kelia nerimą prieš šias rungtynes? Ar visi žaidėjai sveiki?
– Sezono pabaigoje tikrai ne visi yra sveiki – tai prilygtų stebuklui. Neturime Rolando Bernatonio, nes jis paskutinėse savo klubo rungtynėse Rumunijoje gavo traumą. Turime dar keletą žmonių su pakankamai rimtomis traumomis, tačiau jie mėgins žaisti. Padėtis normali, nes nuo traumų niekur nepabėgsi. Jeigu sezono gale nebūtų traumuotų – reikštų, kad jie sėdėjo ant sofos ir nieko nedarė.
– Prancūzija yra pasaulio čempionė. Ar ta komanda turi kažkokių silpnų vietų, kuriomis galėtume pasinaudoti?
– Ne, silpnų vietų jie neturi. Mes galime pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis – charakteriu, kovingumu. Turi ir trečiosios jėgos įsijungti, kad mes sužaistume galbūt geriausias savo rungtynes, o jie ne. Tada yra šansas mums laimėti.
Tačiau mes tikrai mėginsime padaryti viską, kad laimėtume. Nėra jokių minčių apie rungtynes su Norvegija, kurios mums svarbesnės. Mes į aikštę trečiadienį eisime laimėti.
Norisi tikėtis pilnos arenos. Aš kviečiu visus ateiti – pažadu, kad tikrai nenusivilsite.
– Išvykoje prancūzams nusileidome 17 įvarčių skirtumu. Ar tai rodo, kad reikia stebuklo? Ar tai tiesiog buvo bloga diena?
– Tai nieko neįrodo. Kad ir kaip banaliai skambėtų, sužaidėme neblogas, drausmingas rungtynes, tačiau neišpildėme savo susikurtų progų. Iškart būdavome nubausti – gaudavome greitus įvarčius.
Rezultatas tikrai neatspindi to, kas buvo aikštėje. Be to, rungtyniavome be kelių savo lyderių, kurių nebuvimas tikrai keičia mūsų veidą. Kitos rungtynės su norvegais, kuriose mes nugalėjome, o prancūzai jiems pralaimėjo, parodo, kad tokios gilios prarajos tarp mūsų nėra.
Taip, jie čempionai, o mes Europos čempionate žaidėme prieš 20 metų, tačiau mes labai norime ten būti. Jiems tai kasdienybė, be to, vietą čempionate jie kaip ir užsitikrinę. Tai yra svarbūs dalykai.
– Nors prancūzai yra užsitikrinę patekimą į Europos čempionatą, atvyksta čia stipriausios sudėties. Ar galime tikėtis, kad jie eksperimentuos ar bus atsipalaidavę?
– Galime, bet nemanau, kad jų eksperimentai ar jauni žaidėjai sužaistų blogiau. Prancūzijos rinktinė yra pasaulio čempionė, jų U-21 rinktinė irgi pasaulio čempionė, U-19 – Europos čempionė. Jeigu jie kažką ir improvizuos, į aikštę vis tiek išeis aukščiausio lygio žaidėjai. Tai nieko mums nepagelbės – turime žiūrėti į savo žaidimą, taktiką, strategiją ir nusiteikimą.
– Ko tikitės iš publikos Klaipėdoje?
Ne, silpnų vietų jie neturi. Mes galime pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis – charakteriu, kovingumu.
– Norisi tikėtis pilnos arenos. Visų pirma aš kviečiu visus ateiti – pažadu, kad tikrai nenusivilsite. Kiek mūsų federacijos išgalės leido, tiek mes apie rungtynes pašūkavome. Jeigu žiūrovų bus 3–4 tūkstančiai, tikrai būsiu patenkintas.
– Rinktinė yra labai netoli istorinio pasiekimo. Ar tai vyrus labai motyvuoja, ar labiau jaučiamas spaudimas?
– Be abejo, jaučiame ir spaudimą, ir motyvaciją. Tačiau vienos pergalės mums neužtenka. Net jeigu nugalėsime prancūzus, bet pralaimėsime Norvegijai – galime ir patekti, ir nepatekti. Daug dar yra kintamųjų – mes labai to nesureikšminame ir einame laimėti rungtynes.
– Sakėte, kad yra traumų, prancūzai labai stiprūs, o ir rungtynės su jais nėra tokios svarbios. Iš esmės juk reikia įveikti Norvegiją ir būsite Europos čempionate. Ar ne geriau būtų pasitaupyti toms rungtynėms Osle (birželio 17 d.)?
– Teoriškai gal. Tačiau yra ir šansas, kad norvegai pralaimės Belgijai, o mes nugalėsime prancūzus ir pateksime iškart. Negalime taupytis. Kitas dalykas, norvegai namuose yra beprotiškai stiprūs, nugalėjo prancūzus penkiais įvarčiais net neklausę pavardės. Turime dvejas rungtynes, tarp jų yra trijų dienų pertrauka – vyrai yra profesionalai ir gali sužaisti abejas rungtynes visa jėga.
– Jeigu vis dėlto patekti į Europos čempionatą nepavyktų, ar turime Lietuvoje žaidėjų, kurie artimiausiu metu galėtų dar labiau sustiprinti rinktinę?
– Gal Lietuvoje jų tiek daug ir nėra, tačiau mes turime pajėgių lietuvių, žaidžiančių užsienyje. Mano manymu, dabar mes turime vieną stipriausių rinktinių. Žiūrint kokius penkerius metus į ateitį, žaidėjų yra pakankamai, kad Lietuvos rankinio ateitis būtų šviesesnė.
Jeigu nepavyks patekti šiais metais – nedarau tragedijos. Kai pamatėme savo atrankos grupę, didelių vilčių nepuoselėjome, tačiau apetitas išaugo. Bet jokios tragedijos aš asmeniškai nedarysiu. Turint grupę su pasaulio čempionais ir vicečempionais sakyti, kad, nepatekus į pagrindinį etapą, vyrai padarė kažką blogai – aš taip tikrai nesakysiu.
