Susibūrę sporto atstovai skundžiasi, kad sportininko sąvoka, kaip atskiras vienetas, neegzistuoja net Lietuvos sporto įstatyme. Problemų integruojantis į visuomenę turi ir profesionalias karjeras nutarę baigti sportininkai.
Vieni iš pagrindinių asociacijos tikslų – suvienyti įvairių sporto šakų atstovus, ginti jų teises ir atstovauti sportininkų interesams, siekti skaidrios šalies sporto institucijų veiklos.
„Manau, kad panaši organizacija, kaip Nacionalinė sportininkų asociacija, turėjo būti įkurta jau seniau. Kažkas juk turi atstovauti sportininkams ir jais rūpintis.
Tikiuosi, kad greitu metu būsime pripažinti kitų sporto organizacijų ir galėsime sėkmingai bendradarbiauti bei siekti užsibrėžtų tikslų“, – apie idėją kurti Nacionalinę sportininkų asociaciją kalbėjo vienas tituluočiausių Lietuvos penkiakovininkų Justinas Kinderis. Jis išrinktas asociacijos prezidentu.
Anot asociacijos vadovo, nors tai yra tik pirmieji žingsniai, nė vienas prisijungti kviestas sportininkas neatsakė neigiamai
„Niekas nepasakė „ne“, tiesiog kai kurie negalėjo atvykti dėl pateisinamų priežasčių. Bijojome, kad susitiksime tik steigėjai, bet atvyko visi, kurie žadėjo“, – džiaugėsi J.Kinderis.
Kartu su juo asociacijos steigėjais tapo sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė Vaida Žūsinaitė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė bei dziudo atstovas Marius Paškevičius.
Pirmajame susirinkime dalyvavo 20 atletų atstovaujantys 13 sporto šakų.
Jungtis prie asociacijos jau pirmąją dieną taip pat panoro baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnik, biatlonininkai Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia, plaukikas Povilas Strazdas, irkluotojai Saulius Ritteris ir Martynas Džiaugys, boksininkas Tadas Tamašauskas, imtynininkai Julius Matuzevičius ir Vilius Laurinaitis, buriuotojas Rokas Milevičius, gimnastas Rokas Guščinas, tinklininkė Ieva Dumbauskaitė, fechtavimosi atstovas Tomas Makarovas ir disko metikas Domantas Poška.
„Smagu, kad ši idėja pagaliau įgyvendinta. Tikimės, kad pagaliau mūsų žodis bus dažniau girdimas ir nebūsime pamiršti“, – savo kolegai K.Kinderiui antrino ir 2012 metų olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Asociacijos steigėjai jau buvo susitikę su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte, Europos sportininkų asociacijos atstovais.
Artimiausiu metu planuojamas vizitas ir pas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovą Edį Urbanavičių. Sportininkai neslėpė, jog tikisi, kad karo kirvis tarp LTOK ir KKSD artimiausiu metu gali būti užkastas.
Paprastai visi kovoja dėl pinigų. Mes jų neturime ir turbūt neturėsime. Tiesiog kovojame dėl idėjos, todėl ir tikimės, kad su mumis bus kalbamasi.
„Sporto finansavimo pasikeitusioje tvarkoje yra nemalonių dalykų. Kai kurie iš jų kelia nemažą baimę, bet norime pirmiausia viską apsitarti tarp savęs ir sėsti prie derybų stalo jau su konkrečiomis idėjomis, – kalbėjo M.Paškevičius. – Paprastai visi kovoja dėl pinigų. Mes jų neturime ir turbūt neturėsime. Tiesiog kovojame dėl idėjos, todėl ir tikimės, kad su mumis bus kalbamasi.“
Labai panašios nuomonės ir lengvąją atletiką su sporto žurnalistės karjera derinanti Brigita Virbalytė.
„Niekas čia nenori mosuoti kalavijais. Tiesiog norime diskusijos, norime kitokio požiūrio į sportininką. Niekas čia nesiekia nusipirkti naują šautuvą ar naujas slides, tiesiog norime turėti savo balsą. Galbūt būsime ta grandis, kuri padės visiems susėsti prie bendro stalo“, – apie LTOK ir KKSD konfliktą kalbėjo sportininkė.
Anot jos, keičiant sporto finansavimo tvarką, į sportininkus niekas nesikreipė.
„Mūsų niekas nieko neklausė ir tai turbūt buvo paskutinis lašas, privertęs imtis šios idėjos įgyvendinimo. Nusprendėme sėsti į kitą stalo galą, aiškiai parodydami, kad nepalaikome nė vienos pusės“, – kalbėjo B.Virbalytė.
