Palaikai Lino Rumšo, kuris šių metų pavasarį mirė būdamas 21-erių, nenukeliaus į Lietuvą, kol jo tėvai nesužinos „tiesos“.
Jo tėvas Raimondas Rumšas yra netikėtai užėmęs trečią vietą 2002 metų „Tour de France“ lenktynėse, kurias tais metais laimėjo Lance'as Armstrongas. Tuo pat metu Lietuvos dviratininko žmona Edita Rumšienė buvo areštuota ir įkalinta daugiau nei dviem mėnesiams, nes jos automobilis buvo prikimštas dopingo produktų – buvo teigiama, kad medikamentai skirti jos motinai.
2003 metais R.Rumšo organizme rasta dopingo ir nuo tada šeima tykiai gyveno Toskanos regione prie pat Lukos miesto.
Tačiau Linas mirė gegužės 2 dieną dėl neaiškių priežasčių.
Kunigas jo laidotuvių dieną paskelbė: „Staiga viskas sustojo, lyg lėktuvas, atsimušęs į kalną, lyg laivas, užplaukęs ant uolos – lenktynės staiga baigėsi.“
Tačiau šie žodžiai neužmigdė klausimų tarp Lukos gyventojų. Ar jaunasis dviratininkas Linas mirė dėl dopingo? Ir jei taip, ar jis mirė dėl to, kad buvo dviratininkas? Ar dėl to, kad buvo savo tėvo sūnus?
Tylūs, mieli, besišypsantys
Toskanos mieste Lukoje, tarp Florencijos ir Viduržiemio jūros pakrantės, yra daug garbaus amžiaus ir jaunų žmonių, kurie mėgsta minti pedalus, treniruotis ir bendrauti drauge.
Jų akys sudrėkta, kai pokalbis pasisuka apie šeimos tragediją, nutikusią jų akivaizdoje.
Jie atrodė labai vieningi. Negalime patikėti tuo, kas nutiko jų namuose.
Rumšų kaimynas sako: „Jie buvo tylūs, bet šypsojosi, labai mieli vaikai, tėvas irgi bendraudavo, kai užkalbindavome. Jie atrodė labai vieningi. Negalime patikėti tuo, kas nutiko jų namuose.“
Tai sunki tema, nes įsivaizduoti, kad Linas galėjo vartoti dopingą, yra lyg antrą kartą išgyventi jo mirtį.
Rasta augimo hormono skatinančio preparato
Vyresniojo Rumšo karjera nutilo 2003 m. po teigiamo dopingo testo. Tuomet jo organizme aptikta EPO per testą „Giro d'Italia“ varžybose. Vėliau jis dar varžėsi mėgėjų lenktynėse.
Rumšų pavardė sugrįžo į tarptautinę areną 2012 metais, kai vyresnysis sūnus Raimondas pasirodė pasaulio jaunimo čempionate, atstovaudamas Lietuvai.
„Kiekvienas yra skirtingas“, – tuomet sakė tėvas R.Rumšas, paklaustas, ar sūnaus neseks jo šešėlis.
Atėjo 2017 metai ir užsisuko pragariškas ratas: Linas Rumšas mirė gegužės 2 dieną, jo tėvas sulaukė kaltinimų rugsėjo 19 dieną, po kratos namuose, kur rasta su dopingu siejamų medikamentų, o spalio 3 dieną paskelbta, jog vyresniojo, 23 metų sūnaus Raimondo dopingo testas yra teigiamas. Jo organizme per testą rugsėjo 4 dieną rasta GHRP-6 – augimo hormonus skatinančio preparato.
Katalikas R.Rumšo į savo komandą nekvietė
Spalio pradžioje pabandėme atsakyti į mums kylantį klausimą: ar Lino mirtis turi ką nors bendra su kaltinimais jo tėvui ir vyresniajam broliui?
Ivano Fanini prekiauja automobiliais rytinėje Lukoje, mažiau nei kilometras nuo Rumšų namų.
Šis nuoširdus katalikas perėmė savo tėvo dviračių sporto komandą, sukūręs religinį šūkį: „Amore a Vita“, kurį galima suvokti kaip „meilė gyvenimui“ arba „gyvenimo meilė“.
Jis turi nuostatą nesamdyti dopingu susitepusių dviratininkų. Raimondas Rumšas niekada neatstovavo jo komandai.
I.Fanini daug žino apie savo kaimynus. Jis suranda nuotrauką albume – tai suvenyras. „Rumšas paprašė manęs nuvežti juos pamatyti Popiežiaus. Tai buvo prieš 2002 metų „Tour de France“ lenktynes. Iš nuotraukos žvelgia šviesiaplaukis Raimondas, jo elegantiška žmona Edita ir judviejų berniukai.
Nuotraukoje, kurioje Jonas Paulius II laimina, yra kepurę užsimaukšlinęs berniukas Linas.“ I.Fanini užverčia albumą: „Kas iš to liko?“
Sustojame prie bandelių parduotuvės. Ji nedirba, kaip visada, pirmadieniais, bet prieangyje ant mažos geležinės kėdės sėdi Lido del Caldo. Linas buvo geriausias jo sūnaus Francesco draugas.
„Norėčiau, kad galėtume daugiau pakalbėti apie jį. Šiuo atveju kalbame apie jo šeimą, pasakome visko ir nieko, bet aš norėčiau pagerbti Lino atminimą, nes jis to nusipelnė“, – sakė L.del Caldo.
Gražus, rūpestingas, gerai išauklėtas. Kaip saulės spindulys.
Jis klausia: „Ar matėte Lino nuotraukas?“ Jo mintis tokia – kiekvienoje nuotraukoje Linas šypsosi plačia ir nuoširdžia šypsena.
„Gražus, rūpestingas, gerai išauklėtas, – apibūdina lietuvį italas. – Kaip saulės spindulys.“
Linas buvo iš tų, kurie mylėjo savo šeimą. Jis gimė Lietuvoje, bet augo Italijoje, kur varžėsi dviračių sporto mėgėjų varžybose.
Jis pasijuto prastai gegužės 1 dienos popietę. Lino draugė Alessia rado jį šeimos namuose ir paprašė nejuokauti. Tačiau tądien Linas nejuokavo. Jam buvo sunku kvėpuoti. Jaunuolis buvo patikrintas ligoninėje, bet gydytojai nerado nieko neįprasta. Jie išleido jį namo tą patį vakarą.
Jo kraujo tyrimai nerodė nieko bloga, nors Italijos dviračių sporto federacija kviečia tikrintis dviratininkus kraują kas tris mėnesius ir Linas mindavo dviračiu į netoli esančią laboratoriją.
Tačiau kitą dieną jaunas vyras rastas pakritęs savo namuose. Jo brolis Raimondas išvydo kraupų vaizdą, po to, kai baigė valyti savo dviratį kieme. Linas nebepabudo.
Policijos reidas
Iš pradžių vietos spauda ir dviračių sporto portalai žinią apie L.Rumšo mirtį prilygino prie tų tragiškų atvejų, kai sportininkų gyvybė užgesdavo per treniruotes dėl krūvių. Kaip dauguma jaunų ir iš pažiūros sveikų atletų, kurie stūmė savo širdį plakti iki maksimumo, bet galbūt nepamatė kokios ydos. Nors Linas mirė namuose, tai galėjo būti panašus atvejis, juo labiau kad ir jo treneris kalbėjo prieš tai pastebėjęs simptomus, panašius į mononukleozę (ūminė virusinė infekcija).
R.Rumšas kėlė kitą hipotezę, kaltindamas San Lukos ligoninės gydytojus, kad šie nepažiūrėjo rimtai į pirmuosius nelaimės ženklus.
„Buvo atostogos, o tada jie taip ir dirba“, – rašė Rasa,17-metė jaunesnioji sesuo, savo broliui itališkai parašytoje žinutėje „Facebook“ sienoje rugsėjo 15 dieną.
Mes norime žinoti, kodėl mirė Linas, bet niekas mums neatsako.
Edita Rumšienė „Corriere della Sera“ leidiniui kalbėjo: „Mes norime žinoti, kodėl mirė Linas, bet niekas mums neatsako.“
Prokuroras, leidęs šeimai kremuoti kūną praėjus keturioms dienoms po mirties, neatskleidė skrodimo rezultatų.
Dopingo šešėlis užslinko, kai po keturių mėnesių policijos pareigūnai padarė kratas R.Rumšo ir L.Rumšo dviračių komandos „Altopack-Eppela“ vadovų bei dviratininkų namuose bei rado neįprastų medikamentų: insulino, nėščioms moterims skirtų hormonų, migdomųjų piliulių, nuskausminamųjų.
Viskas buvo apsupta dopingo – jo tėvas (2003 metais), vyresnysis brolis, kurio dopingo testo B mėginys irgi buvo teigiamas, jo komandos draugai, laikę nelegalių medikamentų.
Rugsėjo 30 dieną L.Del Caldo ir jo draugai organizavo dviračių varžybas jaunajam lietuviui atminti.
Spalio 3 dieną Italijos antidopingo agentūra paskelbė, kad R.Rumšas jaunesnysis pagautas dėl dopingo.
Komanda atsiribojo nuo lietuvio
R.Rumšas jaunesnysis liepos 16 dieną laimėjo mėgėjų lenktynes „Freccia dei Vini“ Lombardijoje, atitrūkęs likus 20 km iki finišo ir daugiau nei minute aplenkęs varžovus.
Kitą dieną po pergalės jis parašė žinutę „Facebook“: Linai Rumšai, kaip aš norėčiau laikytis su tavimi už rankos ir dalytis šiuo džiaugsmu. Esu tikras, kad tu buvai su manimi vakar. Myliu tave, mano broli.“
Esu tikras, kad tu buvai su manimi vakar. Myliu tave, mano broli.
Tačiau netrukus pozityvumą pakeitė abejingumas. Jo komanda „Palazago-Amaru“ atsiribojo nuo R.Rumšo jaunesniojo po dopingo žinios tokiu viešu laišku: „Kompanija atsiriboja nuo to, kas įvyko. Po jo brolio Lino mirties komanda padėjo apranga ir dviračiu dėl šeimą nutikusios tragedijos, bet lenktynėse jis varžėsi savarankiškai.“
Komandos sporto direktorius Olivano Locatelli per dopingo tyrimą laikėsi panašiai, kaip dauguma, saugojančių savo odą: „Žinau Rumšą, bet…“
Italas iš arti matė Rumšų tragedijos pradžią
Piero Pieroni neneigia. „Tai tragedija!“ – skelbė Italijos dviračių sporto žinovas. Tai jis priviliojo į Italiją R.Rumšą vyresnįjį 2000 metais. Jis pirmasis patikėjo lietuvio talentu ir noru, priėmęs R.Rumšą apartamentuose šalia savo namų.
Kai R.Rumšas grįžo iš „Tour de France“ lenktynių 2002 metais, o jo žmona kalėjo Prancūzijos areštinėje, tai šis italas sutiko Lietuvos dviratininką oro uoste. Belgijos žurnalistai tada bandė nufilmuoti dviratininką, kai šis smuko pro pasitikti atvykusio italo automobilio duris.
„R.Rumšas galėjo laimėti „Tour de France“ 2002 metais. Jis būtų įveikęs L.Armstrongą atskiro starto lenktynėse, jei nebūtų patyręs techninių problemų, – aiškino dabar 73 metų P.Pieroni. – Aš visada žinojau, kad jis tai gali. Taigi, aš rekomendavau Editai leisti jam ruoštis sezonui, o pačiai pasirūpinti vaikais.“
R.Rumšas gimė tuomet SSSR sudėtyje buvusioje Lietuvoje. Jis trejus metus važiavo už Lenkijos komandą, paskui persikėlė į Italiją, kur įsiveržė į dviračių elitą jau būdamas 30 metų.
Jo darbdaviai – Italijos „Lampre“ komanda nebuvo dosni ir atvira. Sunku sužinoti apie R.Rumšą iš tos komandos, išskyrus sporto direktoriaus Pietro Algeri žodžius: „Jis reguliariai valgė česnaką, kad pravalytų savo kraują.“
Jis reguliariai valgė česnaką, kad pravalytų savo kraują.
2002 metų liepos 27 dieną, likus dienai iki dviračių lenktynių paskutinio etapo pabaigos ir Editos Rumšienės arešto, „Tour de Frace“ rengėjai sveikino save tokiais pareiškimais: „Jei yra sukčių, jie veikia individualiai.“
R.Rumšas nebuvo vienas. Jo žmona važiavo paskui jį lenktynėse dideliu vokišku automobiliu. „Ji miegodavo tame automobilyje, – pasakojo P.Pieroni. – Kažkas turėjo ją pastebėti, kad ji galėtų būti areštuota.“
Rumšų afera paaiškėjo tą pačią dieną, kai lenktynės baigėsi Eliziejaus laukuose Paryžiuje.
Edita neigė viską, nors praleido 75 dienas kalėjime. „Ji stipri moteris, – sakė P.Pieroni. – Jis padarė viską, kad apgintų šeimą.“
Ji galvojo tik apie savo vaikus. 2002 metų vasarą pirmasis jos laiškas buvo skirtas R.Rumšui jaunesniajam. „Mamai viskas gerai, nesirūpink. Aš nepadariau nieko blogo“, – pasakojo P.Pieroni.
Jis dalyvavo, kai lietuvė buvo paleista iš Prancūzijos, jau Italijos pusėje: „20 minučių savo motinos glėbyje, nieko nesakant. 20 ilgų minučių.“ O tada šeima pasuko į Luką.
Visi kartu po vienu stogu
Būdamas aštuonerių Raimondas jaunesnysis matė savo tėvą ant „Tour de France“ prizininkų pakylos ir savo motiną kalėjime. Maždaug tokiu metu jis ir pradėjo minti pedalus. Netrukus tuo pasekė ir Linas.
Vienas šeimos pažįstamas teigė: „Vaikų įsitraukimas į dviračius galėjo būti visų problemų pradžia.“
Tačiau P.Pieroni gynė Rumšus: „Dviratininko sūnus dažnai pats tampa dviratininku. Pats R.Rumšas vyresnysis 2012 m. yra teigęs: „Tai buvo jų laisvas pasirinkimas, nebuvo jokio spaudimo iš mano pusės.“
Kita vertus, vaikai daro tai, ką yra pratę daryti namuose. Savaitgalį lenktynės, pasivažinėjimai po Toskanos kalvas. Visad kažkur tėvo siluetas.
Galima spekuliuoti nuomone, jog galbūt R.Rumšas pratęsė savo karjerą per sūnus. L.Del Caldo turi žemiškesnį paaiškinimą: „Linas važiavo dviračiu, nes jam tai patiko.“
Italijos policija nori žinoti jo vaidmenį galimame dopingo eisme. Ar jis patarė dėl jo savo sūnums? Ar jis ruošė juos per treniruotes?
Edita Rumšienė tikino „Corriere della Sera“, kad dopingo nebuvo namuose, net kalbos apie tai nebuvo. „Mes nekalbėjome apie šiuos dalykus su berniukais. Dopingo nebuvo ir taškas.“
Rumšų namas šalia kelio buvo nupirktas per aukcioną prieš 2002 metų „Tour de France“ lenktynes. Jis atrodo kaip pensininkų ar jaunos poros namelis.
Jie vis dar gyvena penkiese po tuo pačiu stogu. Jauniausiam – Renatui yra aštuoneri, jis jau tokio amžiaus, kai gali pradėti važinėti dviračiu.
Spalio 9 dienos vakarą, praėjus penkioms dienoms po sūnaus dopingo istorijos spaudoje, R.Rumšas vyresnysis išeina iš namų, vilkėdamas dviratininko aprangą.
„Atsiprašau, aš neturiu ką pasakyti“, – sako jis.
Nuo Editos interviu „Corriere“ rugsėjo 16 dieną šeima atsitraukė.
Tik mažoji sesuo bando komunikuoti savo „Facebook“ sienoje.
„Aš niekada nieko nebijojau, bet dabar bijau užmigti prie atviro lango, – pareigūnų vizitą prisiminė Rasa Rumšaitė. – Labai pasiilgau tavęs, labiau už viską pasaulyje. Greitai pasimatysime. Tikiuosi išvysti tave sapne. Labanakt, saldžių sapnų.“
Mano tiesa nesutampa su jūsų tiesa.
Vargu ar policija ištirs visą istoriją, visus Rumšų istorijos vingius. Bonevilio teisme 2002 m. po „Tour de France“ lenktynių areštavus Editą, prokuroras jos klausė:
– Ar jūs nemanote, kad geriau save apgintumėte, jei pasakytumėte tiesą?
– Aš nežinau, kokia yra tiesa.
– Jūs viena ją žinote.
– Mano tiesa nesutampa su jūsų tiesa.
