Seiko Hashimoto yra dalyvavusi ketveriose žiemos ir trejose vasaros olimpinėse žaidynėse. Nė vienas atletas nėra dalyvavęs tiek daug žaidynių, jei skaičiuotume ir vasaros, ir žiemos renginius.
Ketvirtadienį S.Hashimoto atvertė dar vieną istorijos lapą Japonijoje, kur moterys retai užima aukščiausias pareigas svarbiausiose organizacijose.
56 metų S.Hashimoto paskirta Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadove po valdybos balsavimo, kuriame dalyvavo 80 proc. vyrų.
Ji pakeis 83 metų Yoshiro Mori, buvusį Japonijos ministrą pirmininką, kuris buvo priverstas atsistatydinti praėjusią savaitę dėl seksistinių pareiškimų. Jam postą kainavo pastaba, kad „moterys kalba per daug“.
Y.Mori pasitraukdamas praėjusią savaitę bandė įsiūlyti savo pareigas 84 metų Saburo Kawabuchi, buvusiam Japonijos futbolo federacijos vadovui, bet už uždarų durų vykęs susitarimas sulaukė aršios kritikos socialinėse erdvėje, per Japonijos pokalbių šou laidas ir žiniasklaidos komentarus.
„Dabar esu čia, kad atlyginčiau tai, ką turėjau kaip sportininkė, ir galėčiau grąžinti, ką esu gavusi“, – paskirta vadovauti olimpinių žaidynių pasirengimui ketvirtadienį sakė S.Hashimoto.
Ji anksčiau dirbo kaip olimpinė ministrė, užėmusi ministro pirmininko Yoshihide Suga kabineto patarėjos vaidmenį. Tarp jos pareigybių buvo ir atsakomybė dėl abiejų lyčių lygių galimybių ir teisių siekiamybės.
S.Hashimoto varžėsi 1988, 1992 ir 1996 metų vasaros olimpinėse žaidynėse dviračių lenktynėse, o 1984, 1988, 1992 ir 1994 metais dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse kaip greitojo čiuožimo atletė.
Vienintelį olimpinį medalį – bronzos – ji laimėjo 1992 metais per 1500 metrų greitojo čiuožimo rungtį.
S.Hashimotos biografijoje yra kontraversiška istorija iš 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių, per kurias ji buvo pastebėta bučiuojanti ir apkabinanti čiuožėją Daisuke Takahashi per neoficialų vakarėlį.
Vianame Japonijos žurnalų tada buvo rašoma, kad S.Hashimoto užspaudė sportininką, tuo metu buvusį 28 metų amžiaus, o visa tai privedė prie seksualinio priekabiavimo skandalo. Nors S.Hashimoto neigė kaltinimus, o D.Takahasi tvirtino, jog nepatyrė spaudimo, vėliau moteris išplatino atsiprašymą.
Į naujos olimpinių žaidynių vadovės paskyrimą jau sureagavo sporto žvaigždės.
Japonijoje gimusi tenisininkė Naomi Osaka po pergalės „Australia Open” pusfinalyje prieš Sereną Williams pareiškė: „Matote, kad naujoji karta netoleruoja daugybės dalykų.
Manau, kad tai tikrai gerai, nes stumiamės į priekį, perlipame per barjerus, ypač tuos, kuriuos reikia įveikti moterims. Mes turime kovoti dėl daugybės dalykų, kad būtume lygūs. Daug dalykų dar nėra lygiaverčiai.”
Naujoji Tokijo žaidynių vadovė su olimpiada siejasi ne tik tuo, kad pati ten varžėsi 7 kartus.
Ji gimė prieš penkias dienas iki 1964 metų Tokijo olimpinių žaidynių pradžios. Jos vardas „Seiko“ kilęs iš žodžio „seika“, kuris reiškia „olimpinę ugnį“.
Ji kimba į naujus darbus likus 5 mėnesiams iki olimpinių žaidynių, kurios dėl pandemijos buvo perkeltos iš 2020 į 2021 metų vasarą.
Apklausų rezultatai rodo, kad 80 proc. japonų norėtų, kad olimpinės žaidynės būtų atšauktos arba vėl nukeltos. Japonams nerimą kelia dešimtys tūkstančių atletų iš viso pasaulio, kurie suplūs į Japoniją, iki šiol su koronavirusu besitvarkiusia geriau nei dauguma kitų šalių.
Be to, ir kaina didelė. Oficialiai skaičiuojama, kad olimpinės žaidynės kainuos 15,5 mlrd. JAV dolerių, bet Oksfordo universiteto studijos skaičiavimais, reali kaina yra bent 25 mlrd. dolerių , o tai yra daugiausia, kiek iki šiol išleista vasaros olimpinėms žaidynėms.
