Neįgaliųjų sportui 2023-iaisiais yra skirti 2 mln. eurų.
Šią sumą paskirstė neseniai darbą pradėjusi Nacionalinė sporto agentūra (NSA), perėmusi funkcijas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Stipendijas dabar gauna 62 neįgalieji atletai, o kartu su jomis yra užtikrinamos ir socialinės garantijos.
Neįgaliųjų sporto organizacijų finansavimas:
- Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 780 tūkst. (39 proc.)
- Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija 443 tūkst. (22,2 proc.)
- Lietuvos aklųjų sporto federacija 339 tūkst. (16,9 proc.)
- Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas 268 tūkst. (13,4 proc.)
- Lietuvos paralimpinis komitetas 169 tūkst. (8,5 proc.)
Puolimas
Nors neįgalieji Lietuvoje yra sulyginti su sveikaisiais pagal finansavimą ir stipendijų skyrimo tvarką, Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas M.Bilius pyksta dėl, jo manymu, neteisingai skirstomų valstybės lėšų.
Jis teigia, kad per didelę pyrago dalį sau atsiriekia Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK). Ne tik finansavimu, bet ir stipendijomis, mat paties M.Biliaus kuruojami paralimpiečiai gauna 12 stipendijų, o visos likusios atitenka kurtiesiems atletams.
„Didžiąją dalį stipendijų gauna kurčiųjų sportininkai, – 15min teigė M.Bilius, pats buvęs paralimpinių žaidynių čempionas. – Jų tikrai nėra daugiau, bet jie gauna daugiau. Kalbėkime apie valstybines premijas. Iš 1,2 mln. pernai net 850 tūkst. nuėjo į neįgaliųjų sportą. Kaip ministerija ir kiti traktuoja – paralimpinį sportą. Bet paralimpiečiai gavo apie 30 tūkst., o 820 tūkst. gavo kurtieji. Finansavimas – taip pat. Kaip teigti bandė kurčiųjų komitetas, kad paralimpinis komitetas gauna milijoną, tai galiu pasakyti, kad tai yra 35 tūkst. eurų iš valstybės. Kelsim tą klausimą.“
M.Bilius teigė ne kartą kreipęsis į NSA vadovą Mindaugą Špoką šiuo klausimu.
Pagrindinė paralimpiečių vadovo keliama problema – skirtingas varžybų lygis. Jis tikina, kad paralimpiniai atletai į kas ketverius metus vykstančias žaidynes patenka per sudėtingą atrankų sistemą, o kiekviena šalis turi ribotą skaičių vietų tam tikrose rungtyse.
M.Biliaus teigimu, jis įžvelgia didžiulę neteisybę.
„Pavyzdžiui, kurčiųjų žaidynėse dalyvauja apie 3000 sportininkų, kurčiųjų žaidynėse nebūna net 100 valstybių, kai paralimpinėse skaičiai daug didesni. Mūsų varžybos transliuojamos visame pasaulyje. Bet esmių esmė yra patekimas į varžybas. Atranka, kvotų sistema, ką turime mes, ką turi olimpinės žaidynės, bet kurčiųjų žaidynės – ne. Kurtiesiems užtenka sudalyvauti Lietuvos čempionate, o tada tau valstybė duoda finansavimą ir tu išvažiuoji“, – piktinosi paralimpinio komiteto vadovas.