Nors kitąmet sausį Lenkijoje vykstančiose žemyno pirmenybėse mūsiškių nebus, likusiose atrankos ciklo rungtynėse Artūro Juškėno auklėtiniai žada kovoti iš visų jėgų.
Trupins psichologinius antpečius
Sekmadienį mūsiškiai Kaune sieks revanšo prieš Bosnijos ir Hercegovinos rankininkus. Ketvirtadienį svečiuose vykusiame pirmajame tarpusavio mače lietuviai krito tik pačioje dvikovos pabaigoje – 23:26.
Cazine vykusiame mače A.Juškėno vyrams pritrūko drausmės ir šaltakraujiškumo. „Laimėti tikrai galėjome, tačiau lemiamomis rungtynių akimirkomis mums labai stigo patirties. Daugumai mūsų jaunų žaidėjų trūksta tokių tarptautinio lygio rungtynių patirties ir tai tapo lemiamu faktoriumi“, – apie pralaimėjimą kalbėjo A.Juškėnas.
Trenerio teigimu, Bosnijoje vyrai kovojo labai gerai. Lygiai tokio paties kovingumo jis tikisi ir sekmadienio vakarą. „Tačiau namuose mums žaisti būna netgi sunkiau nei svečiuose. Vyrus kausto didesnė psichologinė įtampa, juk žaidžiama namuose, prieš savus žiūrovus. Visų lūkesčiai būna labai dideli ir tai neretai jaunai komandai pakiša koją“, – neslėpė treneris.
Kad lietuviai gali pasiekti revanšą, įsitikinęs ir puikiai Cazine sužaidęs Benas Petreikis. „Tikrai galime įveikti bosnius namuose ir tai įrodėme pirmojoje dvikovoje. Kovėmės kaip lygūs iki pat mačo pabaigos, tačiau truputį pristigo sėkmės“, – konstatavo 6 įvarčius į varžovų vartus įmetęs Leobeno „Union“ rankininkas.
Jam antrino ir kitas Austrijoje rungtyniaujantis rinktinės veteranas Augustas Strazdas. „Varžovas – rimtas, bet įkandamas. Prie savų žiūrovų viskas turėtų būti kitaip“, – įsitikinęs Vienos „SG Handball“ narys.
Varžovas – neparankus
Suklupę Bosnijoje, lietuviai buvo nublokšti į 2 atrankos grupės dugną. Prieš tai mūsiškiai 21:31 svečiuose nusileido danams ir Šiauliuose 28:30 apmaudžiai pripažino Baltarusijos pranašumą.
A.Strazdas: Varžovas – rimtas, bet įkandamas.
A.Juškėnas pripažino, kad žaisti prieš kietus ir agresyvius jugoslaviškos rankinio mokyklos atstovus mūsiškiams nėra lengva. „Tokie oponentai tikrai niekam neparankūs, žaisti su jais sunku bet kuriai komandai. Bosniai kur kas tvirtesni ir stambesni už mūsų rankininkus. Mums gali padėti tik kovingumas, atsidavimas ir didesnis noras laimėti“, – pripažino treneris.
Nors Lenkijoje kitąmet mūsiškių ir nebus, lietuviai šio atrankos ciklo dar nelaidoja. „Mums ir prieš atrankos ciklą nebuvo iškeltas uždavinys, jog turime būtinai ten patekti. Manau, kad einame teisingu keliu, rankininkai geriau jaučia vienas kitą, atsiranda komandos braižas, formuojasi komandos branduolys. Gaila, kad tik pergalių trūksta“, – rankomis skėstelėjo A.Juškėnas.
Kortas sumaišė traumos
Jis pasidžiaugė, kad visi geriausi Lietuvos rankininkai niekada neatsisako padėti komandai ir noriai atvyksta į rinktinės stovyklas.
Šį kartą rinktinei negali padėti net keturi svarbūs žaidėjai, tačiau tam yra pateisinamos priežastys. Vaido Trainavičiaus į rinktinę neišleido Nyderlandų Zvartemerio „Hurry-Up“ klubas, o Povilas Babarskas buvo reikalingas „Bregenz“ (Austrija) treneriams.
Visgi kur kas skaudesnė buvo dviejų Ispanijos čempionate rungtyniaujančių komandos lyderių Rolando Bernatonio ir Aideno Malašinsko netektis. Abu jie į rinktinę neatvyko dėl traumų
Ypač nepasisekė Puerto Sagunto „Fertiberia“ rungtyniaujančiam R.Bernatoniui – jam trūko Achilo sausgyslė ir buvo atlikta sudėtinga operacija.
„Kai sužinojome, jog Vaido ir Povilo klubai nenori išleisti, situacijos nedramatizavome, kadangi jų pozicijose turėjome pakankamai žaidėjų. Tačiau kai prieš pat rungtynes traumas patyrė Aidenas su Rolandu, atsivėrė tokios skylės, kurių užlopyti jau nesugebėjome. Abu rankininkai šį sezoną puikiai rungtyniavo Ispanijos čempionate, buvo tarp rezultatyviausių lygos žaidėjų“, – apmaudo neslėpė treneris.
Į ateitį – optimistiškai
Europos čempionate mūsiškiai yra dalyvavę tik vieną kartą 1998-aisiais. Tuomet Italijoje vykusiame turnyre lietuviai užėmė 9-ąją vietą.
M.Astrauskas: Jei burtai mums nebūtų tokie nepalankūs, galėtume turėti šansą.
Lietuvos rankinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas einantis buvęs rinktinės treneris Miglius Astrauskas viliasi, kad į elitą mūsiškiai galėtų sugrįžti jau 2020 m. Tuomet finalinio etapo dalyvių kvota bus padidinta nuo 16 iki 24 komandų.
„Matau, jog ši rinktinė eina teisingu keliu. Patekome į universiadą, kur turėsime puikią progą semtis patirties. Jei viskas ir toliau klostysis pagal planą, realių šansų galėsime turėti ne tik 2020-aisiais, tačiau jau ir 2018 metais“, – įsitikinęs M.Astrauskas.
Jis pažymėjo, kad šiame atrankos cikle lietuviams tenka kautis su varžovais, kurie visi dalyvavo Katare vykusiame praėjusiame pasaulio čempionate. „Jei burtai mums nebūtų tokie nepalankūs, galėtume turėti šansą“, – neabejojo generalinis sekretorius.
Sugrįžo į sporto halę
Po metų pertraukos Lietuvos rinktinė sugrįžta į Kauną. Taip nuspręsta dėl to, jog kauniečiai bene labiausiai myli rankinį.
„Bandėme eksperimentuoti ir namų rungtynes žaisti Vilniuje, po to Šiauliuose. Visgi pamatėme, kad Kaune žiūrovų susirinkdavo daugiausiai“, - aiškino M.Astrauskas.
Paskutinį kartą Kaune rinktinė žaidė praėjusių metų birželio viduryje, kai papildomose atrankos rungtynėse į pasaulio čempionatą nusileido Rusijai. Tuomet „Žalgirio“ arenoje vykusią dvikovą stėbėjo per 2 tūkst. aistruolių.
Kauno sporto halėje rankininkai žaidė dar seniau - 2012-ųjų lapkirtį, kai atrankoje į Europos pirmenybes egzaminavo norvegus.
Antrosios atrankos grupės turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):
1. Danija 3 3 0 0 92:71 6
2. Bosnija ir Hercegovina 3 1 1 1 74:73 3
3. Baltarusija 3 1 1 1 82:89 3
4. Lietuva 3 0 0 3 72:87 0
