Remiantis tyrimo duomenimis, 14 proc. respondentų mano, kad sportas šalyje finansuojamas visiškai nepakankamai, 43 proc. – kad greičiau nepakankamai.
„Tyrimo rezultatai tik patvirtina sporto bendruomenės nerimą. Lėšų sportui trūkumas visuomet buvo viena didesnių šalies sporto problemų. Tai turi įtakos ne tik mūsų pasauliniams pasiekimams, bet ir naujų talentų atsiradimui. Juk natūralu, kad niekas nesiverš į ten, kur nėra finansinės perspektyvos“, – sako Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Kad Lietuvoje sportas finansuojamas nepakankamai, dažniau mano vyrai (58 proc.), jaunesni nei 50 metų respondentai (62 proc. 18–29 m. ir 62 proc. 30–49 m.) ir didmiesčių gyventojai (62 proc.). Kiek rečiau į problemą dėmesį atkreipia moterys (56 proc.), vyresni 50–74 metų amžiaus asmenys (50 proc.) ir kaimų bei miestų gyventojai (atitinkamai 53 proc. ir 54 proc.).
31 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Lietuvoje sporto finansavimas yra pakankamas (8 proc. – visiškai pakankamai, 23 proc. – greičiau pakankamai). Tai dažniau pabrėžė vyriausi 50–74 m. (33 proc.) ir kaimų gyventojai (33 proc.). 12 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ 2021 metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.
